Globėjai ir ne tik plepa toliau

Vaikai priima viską natūraliai.Bet problema ta,kad jai apie biologinę šeimą aš pasakoju sušvelnintą variantą,o "interesantams" teisybę...Todėl ir nenorėčiau ta tema kalbėti prie vaiko.Galėčiau iš vis nepasakoti,bet tikiuosi,kad gal kas susigundys irgi paimti vaikutį.Nes globa tokiais mitais apaugus,o čia realiai nuostabi mergytė ir laiminga šeima.
Yra tokia nuotrauka,kur jų motina atėjo į instituciją atsisveikinti su išvykstančiais paaugliais sūnumis.Ir aš atvežiau Pupą.Ji bijojo tos moters su kvapu,verkė paiimta ant rankų,bandė ištrūkti ir pabėgti pas mane.Dabar mažoji man pasakoja,kad nenorėjo būti su manim,verkė,kad reikia skirtis su motina...Ilgisi jos.Stebisi,kad neaplanko...

Aš , tiesą pasakius, nieko nežinau apie vaiko motiną. Žinau, tik kad jis turi brolį ir viskas. Tai tiek jam, tiek visiems galiu papasakoti. Tiek ir pasakoju. Jis visiems pasakoja, kad aš jo nepagimdžiau, o toliau nesvarsto. Na svarsto, kad jam labai gerai su manim, kad jis neliko globos namuose. IR viskas. Taika ir ramybė šitoj vietoj pas mus. Jis nieko nekaltina. Yra kaip yra ir tiek. Bandė ieškot priežasčių kodėl taip, pats sau atsisakė- nenorėjo auginti ir rūpintis. Ir visa esme jis iš tiesų teisus. Apie priežastis to nenoro jis pats dar al mažokas svarstyti tai ir nesvarsto, paaugs iki tokio dydžio kai jau ims svarstyti, jei bus poreikis paklaust, tai susirast padėsiu, ir jei rasim galės klaust.
O Pupai, aišku, yra nelengva. Vidujai. Gal ir žodeliais dar nesideda maža dar. Neišeina pasakyt vaikui ką jis išgyvena ir kaip. Skiautele, bet gi ji myli tave, tikrai. O tai svarbiausia

Aš neabejoju nei jos jausmais man,nei mano jai.Esam be galo artimos.Kol kas esu didžiausias pasaulyje autoritetas.Nors aš reikli,griežta,o iš tėvelio galima virves vyti ir vynioti apie mažąjį pirštelį.Bandau viską paaiškinti švelniai,nes matau,kaip vaikui tai svarbu.Ji intravertė,norint suprasti,ką jaučia,reikia mokėti skaityti tarp eilučių.
Tos jos kalbos apie akių spalvą,ir nenoras priimti tai,kad ne aš ją pagimdžiau juk ne šiaip sau?
Vis pastabų gaunu,kad išsilepinsiu sau ant galvos.Bet nemanau,kad mylėti ir lepinti yra tas pats.
ALFIJA,o nėra poreikio brolį susirasti?Kokio amžiaus?Gal per tą laiką dar gimė...
Ar tavęs VTAT nekabina,kad nepalaikai ryšio?Pas mus tai griežtai šituo klausimu griebia

Skiautele - apie kokį ryšių palaikymą tu kalbi? ir kaip jie prievarta tai ruošiasi padaryti?

Aš nežinau,kaip.Kartais socialinės pasakojimuose išlenda mintis,kad jei globėjas nevykdo savo pareigų...
Broliai nebeatvažiuoja,tai liepė man pas juos nuvykt.Bet kai pasisiūliau,jų tėvas pasakė aiškiai:neturėsim laiko.Nors net kalbos nebuvo apie konkrečią datą.
Kai Pupa pradėjo labai dažnai kalbėti apie motiną,buvau sugalvojus nuvažiuoti.Tai senoji mūsų socialinė liepė gerai pagalvoti ,ar tikrai to reikia,nes motinėlė agresyvi ir gali šokti muštis.O naujoji soc'ė liepė būtinai atnaujinti ryšius.
Jie pamišę dėl tų nesamų ryšių ir pliusiukų,kuriuos gali pasidėti savo darbe.Vaiko dvasinė būklė paskutinėj vietoj.Viena globėja pasiskundė,kad po susitikimų su biologine šeima mergaitė verkia,rėkia naktimis,tai atsakė-pripras...

įdomiai jūs ten bendraujat. mes per metus susitikom vieną kartą buvo klausimai apie sveikatą ir pokyčius, apie darželį. Vysks.

pas mus kas mėnesį...
arba vizitas,arba paskaita
vienu momentu labai reikalavo pildyti išlaidų blanką,bet kai pradėjau rašyti realias sumas,tai nebeprašo

na mylėti ir lepinti yra iš tiesų ne tas pats. Kažkur jau diskutavom ta tema, ir aš pasilikau prie tos mintie kaip Pipi sakė- o kas dar gyvenime palepins, jei ne mama kai tas palepinimas nei brandai, nei savarnkiškumui netrukdo tai ir valio. Tai žinoma, kad ne šiaip sau.Manasis iri padūsauja - geriau jau būtum tu, bet ką dabar , kad ir taip gerai. Kad svarbu jog mes vienas kitą radom.
Kadangi mes su sese gyvenam viena šeima, ir jis jos vaikus vadina sesėm ir broliais, ir jie į priima tik taip, labai artimai tai matyt ir yra ta priežastis, kodėl jis to brolio niekaip nepasigenda- turi du, ir patenkintas ir seses turi dvi. O kadangi ir jo biologinis brolis už jį vyresnis šešiais metais,( žinau, kad jis yra įsivaikintas kažkurN mieste) ir namuose esantys irgi vyresni, tai jis kokybiškai nieko naujo ir negyja. Bet už tai kantriai laukia kada vieta namuose pasiliuosuos ir bus galima paimti vaikų dar. Mažesnių. Broliai išvažiuos, liks vietos ir tada. Taip čia mes ir šiaip esam nuspręndę, tiesio buvo ploto klausimas.
VTAT Gali kaip nori spausti ir ką nori spausti, bet pirmiausia tą spaudžiamąją reikia surasti. Kažkaip visai neliūdim kad jos ir nėra. Vilnius lengviau žiūri į viską, ir inspektorius mūsų rajono labai fainas žmogus. Lygioj vietoj kliūčių ir nedaro ir neieško. Taii tuoj bus dešimt metų,kai jis nei matė nei girdėjo, nei pamatyt nori. Tai dabar jei imtų rodyt jam, tai nežinau kaip ir būtų. Kaip Pupai, trauma didžiausia, tikriausia. O šiaip tai jis baisus ekstravertas, labai tvirto būdo, tvirtų nuostatų. Ir tjo jau keli metai atal pasakytas- man kai gimau reikėjo mamos, o dabar aš jau turiu ir man kitos nereikia buvo ir yra labai labai pamatuotas pasakymas. Čia yra temoj moterų jį asmeniškai pažįstančių, tai gali pasakyti, kad tai jau yra jo asmenybės kertinis akmuo. Labiau jau jis jo nebepasvers to savo žodžio, pasakymo. Kartais taip su vaikais būna. Ir va toj vietoj kur ji turėtų būti ten tuščia. Jokių jausmų. Tiesiog pasakymas- man jos nebereikia.
Pernai per mamyčių šventę, ataskaitinį koncertą mokykloj(pas mus tokie vyksta) su sau lutėm kai vaikai dainavo - mama, mama. Va tada man labai graudu buvo, galvojau Dievuliau, kiek jūs visos tokios vaikus praradusios daug netekot. Kaip tie pradinukai visi dainuoja- tas savo mamas mato, na tokia energija iš jų ištrykšta.Jie i dainuoja ir visa tai išgyvena kiekvieną dainuojamą žodį, ech ir vėl susigraudinau...ir jos va lieka vaikams saviems jau nebematomos, kaip tie vakariniai šešėliai, irgi labai nuostabi dainelė. Tai va kažkaip man atėjo tas supratimas toks labai ryškus, kad mano vaikas ir iš tiesų nebemato net to šešėlio...

aš per darželio išleistuves pačiam salės gale buvau,nes Kruopytė sirguliavo,teko ant rankų nešioti.Ir susigraudinau,kai uždainavo "Aš širdyje labai myliu savo mamą" Tai nepaisant šypsenų ir iškeltų liuksų,manoji neapsigavo:mamyte,mačiau,kad tu verkei..
Ir aš apie tą patį pagalvojau-o juk jos tai praranda.O mes laimingos,ane?

taip mes laimingos...mama mama tavo rūpestėlis man brangus, mama mama tau ir man švytės dangus...

kas ten toks gatve pareina
išsiskleidęs melsvą skėtį?
mano tėtė,mano tėtė
pats geriausias mano tėtė

kas ateina prieš užmiegant
lengvo sapno palinkėti?

mane ir šita veža,nes PZ tik vieną vaiką turi-Pupą
matyt,ne šiaip sau mes bendrų vaikų nesusilaukėm...

Skambino VTAT,klausė,ar norėčiau būti šeimynos mama
Mergučės,atkalbėkit mane,ką?

Ne jau, nuo gerų darbų neperkalbinėsim ir nesvajok