Globėjai ir ne tik plepa toliau

#301
QUOTE(Sunute @ 2010 08 17, 08:46)
Ech, pagaliau: po ilgalaikio niūraus veidu aiškinimosi, kas aš toks (kodėl ne aš pagimdžiau), pagaliau šypsenėlė ir nuolatinis prašymas pasakoti, kaip mes norėjom vaikų ir radom juos abu (nė vienas vakaras nepraleidžiamas), tuo pačiu ir mažylis "įsikerta" (jam jau gal ir lengviau bus).
Man ramiau, kad prieš mokyklą suvokė ir pats sau priėmė kaip pozityvią informaciją (keliaujam rudenį į priešmokyklinę). Baisoka, kad nepultų į visas puses skalambyti savo ypatingumo (reakcijų gi visokių būna).



Jeigu vaikas kalbus, tai tikrai visiems papasakos smile.gif Mūsiškis pasakoja visiems, kam netingi, bet aš nesuku dėl to galvos ir niekam nieko neaiškinu, paprasčiausiai nusišypsau, kai nesuprantantys žmonės į manes pasižiūri, kaip kas nori, taip tas ir supranta. Man svarbu, kad mano vaikas to nebijo, nesigėdija ir moka tai priimti pozityviai smile.gif Kažkodėl galvoju, kad draudimas apie tai klabėti vaikui įneštų daugiau neaiškumų.
Atsakyti
#302
aqha, pas mus pusė darželio žino, kad ji anksčiau gyveno "grupėje". požiūriai - labai įvairūs. nuo gando girdėto viena ausimi, kad kažkas iš tėvų prašėsi į kitą grupę, iki visiško supratimo ir ramaus požiūrio... Auklėtoja pati turi valandas globos namuose, kažkuri auklėtoja pati globoja...
Braškė pati nuklausė mano dialogą su pasipiktinusiu sūnėnu - anas klausė kodėl pasirinkau ją. "todėl kad pati geriausia ir gražiausia", anas liko nesupratęs ir pasipiktinęs (juodai abu konkuruoja), vaikas, girdėjau, paaiškino ir kažkam kiTAM.
Atsakyti
#303
QUOTE(*saulė* @ 2010 08 17, 10:42)
Jeigu vaikas kalbus, tai tikrai visiems papasakos smile.gif Mūsiškis pasakoja visiems, kam netingi, bet aš nesuku dėl to galvos ir niekam nieko neaiškinu, paprasčiausiai nusišypsau, kai nesuprantantys žmonės į manes pasižiūri, kaip kas nori, taip tas ir supranta. Man svarbu, kad mano vaikas to nebijo, nesigėdija ir moka tai priimti pozityviai smile.gif Kažkodėl galvoju, kad draudimas apie tai klabėti vaikui įneštų daugiau neaiškumų.

tikrai taip. Maniškiui labai reikia begalinio dėmesio, išskirtinumo: nujaučiu, kad pasakos... tikrai nė trupučio neužsimenu, kad tai kaižkas slėptino, bet spec. dėmesys mane apsunkina, bijau, kad mažiaus neįskaudintų...ech, visko bus...
Atsakyti
#304
QUOTE(Sunute @ 2010 08 17, 14:33)
tikrai taip. Maniškiui labai reikia begalinio dėmesio, išskirtinumo: nujaučiu, kad pasakos... tikrai nė trupučio neužsimenu, kad tai kaižkas slėptino, bet spec. dėmesys mane apsunkina, bijau, kad mažiaus neįskaudintų...ech, visko bus...

Svarbu, kad jis jaustų, jog tai nėra smergtina, kad šis išskirtinumas, jo nepaverčia prastesniu už kitus, bet tuo pačiu ir viršesniu... Mūsų vyresnėlė visai mokyklai iki šiol pasakoja sesutės atsiradimo šeimoje istoriją. Kadangi tai pateikiama labai pozityviai ir su džiaugsmu, visi tai priima teigiamai, kai mazgę nusivedam į mokyklą visiem atrakcija ją pavedžioti, pažaisti...
Atsakyti
#305
QUOTE(Sunute @ 2010 08 17, 13:33)
Maniškiui labai reikia begalinio dėmesio, išskirtinumo:



Dėl to dėmesio ir išskirtinumo tai mes labai vargstame, nes jo vaikui reikia visur ir visada padidintu kiekiu. Kartais fiziškai nuo to pavargsti, o ką jau kalbėti apie konkurenciją su broliu doh.gif Toks jausmas, kad jis dvigubai daugiau konkuruoja su juo, negu kitose šeimose augantys vaikai blink.gif Na bet ką padarysi, toks jis jau yra, tikimės, kad tai išeis į gerą ir sugebės tinkamai panaudoti šitą savo savybę.
Atsakyti
#306
QUOTE(*saulė* @ 2010 08 18, 09:49)
Dėl to dėmesio ir išskirtinumo tai mes labai vargstame, nes jo vaikui reikia visur ir visada padidintu kiekiu. Kartais fiziškai nuo to pavargsti, o ką jau kalbėti apie konkurenciją su broliu  doh.gif Toks jausmas, kad jis dvigubai daugiau konkuruoja su juo, negu kitose šeimose augantys vaikai  blink.gif  Na bet ką padarysi, toks jis jau yra, tikimės, kad tai išeis į gerą ir sugebės tinkamai panaudoti šitą savo savybę.


Mano dukrai taip pat labai reikia dėmesio, kartais to dėmesio jai reikia ir ne vietoje ir nelaiku, beje iš tokių žmonių, iš kurių tikrai nereikėtų. verysad.gif Tačiau yra kaip yra. Su broliu konkuruoja, tik pas mus lengviau , metų nemažas skirtumas ir lytis skirtinga.
Šiaip nors dukra ir plepsių plepsė, bet kažkaip apie savo ,,išskirtinumą'' niekada niekam nepasakoja, nesako. Nežinau kodėl. Ji iš vis kažkodėl gyvena svajonių pasaulyje, ji puikiai žino, kad jos negimdžiau, bet kažkaip isivaizduoja, kad tas ,,pataisoma'', kad jei aš patvirtinčiau, kad gimdžiau, tai reikštų, kad ir gimdžiau. O dar neseniai ji padarė atradimą doh.gif , kad mūsų visų vardų raidės prasideda ta pačia raide, o jos vienos ne. Ir labai nusiminė. Turėjau įtikinti, kad jos vardas man pasakiškas, ir čia visiškai tas pats, kaip pavyzdį ėmiau savo sesers šeimą, kur visų vardai iš skirtingų raidžių, ir kad jie vistiek gi šeima.
Atsakyti
#307
QUOTE(*saulė* @ 2010 08 18, 09:49)
Dėl to dėmesio ir išskirtinumo tai mes labai vargstame, nes jo vaikui reikia visur ir visada padidintu kiekiu. Kartais fiziškai nuo to pavargsti, o ką jau kalbėti apie konkurenciją su broliu  doh.gif Toks jausmas, kad jis dvigubai daugiau konkuruoja su juo, negu kitose šeimose augantys vaikai  blink.gif  Na bet ką padarysi, toks jis jau yra, tikimės, kad tai išeis į gerą ir sugebės tinkamai panaudoti šitą savo savybę.

viens prie vieno smile.gif mūsiškiai - pametinukai. Mažius - meilioji letenėlė, moka prisigerinti, nuleisti juokais, net, kai jam iškyla problemos, visuomet pabando juokauti - gal pralįs. Dičkiukas - intravertas mąstytojas. na ir pavydi broliui lipšnumo. Stengiamės situaciją lyginti. Mažylio provokacijų nuolatinių atlaikyti nepajėgiu, o dičkiukas jaučiasi nuskriaustas...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 18 rugpjūčio 2010 - 11:12
#308
Mūsų Pupa akių spalvą lygina-jei vienoda,reiškia šeima.O kai labai norisi,galima juk ir žalias priskirti prie mėlynų,ane? smile.gif
Kai dar turėjom Kruopytę,nusprendė,kad ilgiau pas mus pagyvenus jos akytės iš rudų pamėlynuos irgi.Argumentas geležinis-juk ji mūsų šeimos narys!
Atsakyti
#309
QUOTE(Vistik @ 2010 08 18, 10:39)
Šiaip nors dukra ir plepsių plepsė, bet kažkaip apie savo ,,išskirtinumą'' niekada niekam nepasakoja, nesako. Nežinau kodėl. Ji iš vis kažkodėl gyvena svajonių pasaulyje, ji puikiai žino, kad jos negimdžiau, bet kažkaip isivaizduoja, kad tas ,,pataisoma'', kad jei aš patvirtinčiau, kad gimdžiau, tai reikštų, kad ir gimdžiau. O dar neseniai ji padarė atradimą  doh.gif , kad mūsų visų vardų raidės prasideda ta pačia raide, o jos vienos ne. Ir labai nusiminė. Turėjau įtikinti, kad jos vardas man pasakiškas, ir čia visiškai tas pats, kaip pavyzdį ėmiau savo sesers šeimą, kur visų vardai iš skirtingų raidžių, ir kad jie vistiek gi  šeima.

Mano sūnelis kol kas iš viso nelabai suvokia savo "išskirtinumą". Yra daug kartų girdėjęs, kad gimė iš kitos mamytės pilvelio, bet niekad neužsiakcentavo ir ilgam nesustojo ties šia tema. Jam labiau neduoda ramybės kiti klausimai - kur jis buvo dar prieš tai kol pateko į mamytės pilvelį ("nu bet pasakyk, KUR aš tada buvau") plius įvairūs klausimai susiję su mirtimi. Lyg ir ne per daug progų buvo ties tais klausimais užstrigti, bet matyt ir nedaug užteko... O visa kita jam turbūt irgi atrodo "pataisoma"...
Atsakyti
#310

Po kelionių ir visokių kitokių nuotykių grįžom namo ir mes. Ech...rugsėjis. Duksis jau trečiokas. Laukia mokyklėlės. Kažkas čia jau iri pirmą kartą keliaus su kuprine į mokyklą?
Sunute, pažįstamas jausmas. Iki skausmo žinomas. Duksis labai mėgo pasakotis ir pasakoti,ir dabar mėgsta. Ir tą nerimą ar neįskaudins- tiesiog jaučiu. Mums tikriausia vaikų atžvlgiu sekėsi, vaikams niekada neužkliuvo,nei jis ne jo pasipasakojimai. Pirmam darželyje auklėtoją tyrėjom tokią, bet ten irgi labiau rūpėjo kyšis. Mūsų ir mokyklos pasirinkimas buvo šitas, o ne kitas, kad toj mokykloj daug platesniu žvilgsniu į viską žiūrima. Būna ir dabar panerimauju, jie tenka kur į stovyklą išsiųsti vieną. Bet kiekvieną kartą įsitikinu, jo be reikalo. Viskas bus gerai, pamatysi 4u.gif sėkmės jums.
Atsakyti
#311
Taip,mes rugsėjį jau mokinės būsim.Dieve,kaip ji tą kuprinę pakels su savo manekenišku 18kg svoriu?Pergyvenu nerealiai.
Aš sudrebu kiekvieną kartą,kai prie Pupos pradeda kas klausinėti apie jos biologinę šeimą.Gi viską ji žino,bet be detalių,be diagnozių...Ar žmonės tikrai tokie nejautrūs?Negi galvoja,kad ji nesupranta?
Maniškė nuostabi.Bet juk būna visko.Išsikalbėjau su kaimyne,tai ji sako:ko norėt iš tokio vaiko?Atleiskite man už nesupratingumą,bet KOKIO?
Pupai užeina nekalbadieniai.Tada visiškai nebendrauja.Nevalgo.Jei tas poreikis ją užklumpa stovint,tai pusę paros iš stovės toje pat vietoje.Bet mes pasikalbam,paanalizuojam situaciją,ir "priepuoliai" retėja.
Atsakyti
#312





žinai, Skiautele, o vaikams visi tie klausimai matyt gal kitaip skamba, al čia tik mes jautriai reaguojam. Kažkaip įsitikinau jau, kad Duksiui visai neskaudūs tie klausimai. O man taip, skaudūs.
su kuprinėm ir jų svoriu pirmokams, apskritai pradinukams košmaras kažkoks. Jau tas svoris doh.gif . Bet vis vien džiaugsmas, kad vienas gyvennimo etapas baigtas, kad prasideda kitas. Mano akys tai buvo šlapioj vietoj rugsėjo pirmąją. Labai toks momentas...
Atsakyti