
Siandien esu po psiciatro konsultacijos. Mano vaikinas ejo namu mokyma, jam buvo israsytas tepridalis. Nelabai sklandziai sekesi ir tas namu mokymas, jis sedejo vienas klaseje, bet metus ir pratempem. Po naktiniu pamiegot negalejau, tai i pamoka nenuejes, tai dar ka. Lyg ir pokyciu i bloga puse nera, bet mokytojom labai svarbu, kad manasis vel eitu namu mokyma. Per tas dvi savaites jau taip jis nusibodo, kad gydytoja stebisi, nejaugi jis toks jau ir blogas?
Namu mokymo kol kas ji neskiria, siulo istyrima psiciatrineje ligonineje ir corterta vaistus. As taip ju bijau,labai nenoriu duoti, bet esu priremta prie sienos. Tokioje beviltiskoje situacijoje esam pastatytos, kad...
Nezinau, bet kai pati dirbu su vaikais ir pagrinde dabar pas mus tokie vaikai vezami, kai ir mamoms ju nebereikia, viena net i teisma paduot norejo, kad grazinti susiruosem. Todel nepateisinu mokytoju nekantrybes, negi per dvi savaites reikejo daryti toki spaudima? Juk man jis vasara buvo be jokiu pokyciu, o dabar ziuri i mane pilnom neapykantos akim, kad neapginu, o ka as begaliu padaryti. Klase nusiteikusi pries, mokytojams kaip penkta koja. Kaip noriu ka nors blogo padaryti, nerealiai.
Rozaniene, papasakok truputi issamiau apie vaistus. Kaip vaikas elgesi, ar padejo moksluose, kai nutraukei kada pablogejimas, ar stipriau pasireiske, ka dar negero pajutai? Ka gero? Kaip mokytojos reagavo? Ka dabar siulo? namu mokymas yra iseitis, tik psichologiskai palaikyk vaika.
Mergos, paguoskit mane ka? Ziauriai blogai jauciuosi.