Mano vaikas hiperaktyvus 7

bet kokia tu stipri, ir kokie išmintingi žodžiai pas tave. jaučiu kaip skauda tau širdį. galiu tik palaikyti

[quote=aukseklaipeda,2010 09 26, 21:57]
Labai norisi saunuoles mergytes, del kurios pamestu galva ir kuri ji kaip zmona nulipdytu pagal save.

as irgi apie mergaite svajoju, bet maniskis visai nera draugiskas, su jo draugauti imanoma gal max puse val, jis taip nori valdyti, isakyneti, net kalbeti nemoka tyliai, jis tik rekia
klaseje draugu neturi, mergaites irgi jo vengia, nes jis toks ikyrus, nors ir labai komunikabilus, sunkiai jam kolektyvai eina, kai su jo vienu, jis geriausias vaikas, bet kokia tema su jo galima aptarti.
o kas liecia mokslus, tai maniskis pradinese klasese buvo vienas is geriausiu mokiniu, man su jo niekada nebuvo sunku, eilerasti ismoksta greitai, skaityti, skaiciuoti ismoko be pastangu, jam viskas sekesi, atminti turi puikia, o prasidejo nuo 5 klases, tingi namu darbus atlikti, dabar 9 okas, o jam nieko neuzduoda, pakeicia knygas ir viskas

Tai va, ta mokykla dar ne viskas. Visas gyvenimas dar priesaky. As is vyresniojo gavau daug "aciu" uz mokytoju, o ne jo palaikyma.
Kartosiu fraze, kuri man yra uzstrigus visa gyvenima, "jei jusu vaikas butu be rankos ar verstumete su ja rasyti"? Negali musu vaikai elgtis graziai triuksme. Jie yra jautrus pasaliniams dirgikliams, jie yra kitokie. Hiperiukas i nauja kambari atejes pamatys viska iki kur rozete stovi, o paprastas vaikas mato ribotai. Mano vyras apie savo broli sake, kai verslu norejo kartu uzsiimti, na ribotas jis, man su juo nepakeliui, labai siaurai mato. Juk yra dar ir gudriu zmoniu, kuriuos vadiname provokatoriais, kurie savo pykti, pagieza islieja "kitu rankomis". Tai musu hiperiukai ju duona. Na yra klaseje toks Dovydas, manasis yra valdomas jo. Ka jis pasakys, ta daro. Kai buvo namu mokymas, jis pats pasake, kad dabar jo pareigas uzeme jis. O kai siemet mokosi, tai aukletoja sako, kad slysta jos silpnieji vaikai. Juk as truputi daugiau zinau, negu mokytojos zino. Juk as dirbu su vaikais... Nebera tos TSRS mokyklos, kurioje buvo tvarka, kontrole, ramybe. Ten lengviau ir hiperiukams buvo.
Kai man labai sunku, as pasiimu knygele "Hiperaktyvus ar labai gabus", perskaitau pavadinima ir pasidaro geriau. Mano vyras hiperaktyvus, nesigirsiu, bet maciau grazaus gyvenimo daugiau negu eiline moteris. Gabus jie. Bet va pas juos viskas impulsyvu, neapgalvota, tada tenka vel i duobe krist, paskui vel i pakalnes virsune... Taip ir gyvenam.
Tai va, nuvaziavau i lankas. Palaikykite mokytojas, bet atsiminkite, kad su vaiku teks visa gyvenima buti. Noresis, kad nekeiktu, o ateitu i namus kuo vyresnes busim, tuo dazniau. Nekovokime del svetimu zmoniu, kuriu po 4 metu nebematysim, su artimais zmonemis. Nes tada nugaletojas lieka vienas.
Dar, ne kolektyvo vaikas manasis klaseje taip pat, bet draugu daug turi, dabar net mergyte. Mamos nebereikia, paauglyste o man neuropatologe pripaise hipergloba... As sutinku su ja, bet kaip kitaip elgtis su hiperiu as nezinau. Tai dabar turiu reikalu Kaip ji "paleisti", kad visai negalvoja?
Rozaniene, autoriteto tavajam reikia. Reikia vyriskio, kuris skirtu jam demesio, kalti, drozti,galu gale kompiuterius remontuoti ir pan. O namu darbu ir paprasti vaikai tokio amziaus neruosia. As darbe dabar esu nustacius tokia taisykle-bausme, jei nezinai, kas uzduota, tada istorijos tekstus nurasineji ir prie kompo neleidziu kol pamoku neparuos. Galvojau, kad vis tiek uzsifiksuos kas nors. Mano Lukas vis tiek pataisu is istorijos turejo Tik, kad paprasti vaikai taip nemaiso, tai kaip maisai ir pralenda, pataiseliu kokiu nors gauna ir usio Juk mokinio krepselis eina.
Nu jauciu kose prirasiau, bet dabar taip ir jauciuosi. Net i ligonine nepapuolem, eiles pasirodo Isejo i mokykla pamoku neparuoses, jauciu jau skambins
Papildyta:


Aciu.
Pakartosiu vieno stebuklingo zmogucio zodzius. Kuri "mane ant ranku nese", kai man buvo labai sunku.
Zmones as lyginu su vandeniu: vienas - gilus, kaip vandenynas, kitas- linksmas, kaip ciurlenantis upelis, trecias- saltas, kaip saltinio vanduo, dar kitas- banguojantis, kaip jura, o su kokiu vandeniu galima palyginti hiperaktyvu vaika? Tai vanduo pratrukusio vamzdyno ciaupo, kai tavo butas skesta, o is apacios jau atbega bartis kaimynai...
Kai mes nebusim stiprios, mes juk dar sugebam juos ir myleti

stebuklingi žodžiai taip stiprios ir labai, o mes mylime juos, nes mūsų vaikais stebuklingi aš kai pasižiūriu iš šalies mūsų vaikais tokie šilti, tokie paslaugūs, o kokie jautrūs.
mano vaikis toks komunikabilus, bet savivertės nulis, jei kas pasakys bjaurų žodį tuom ir tiki. ir prireikia tiek laiko, kad atsistotų. jei naujas darbas netiki, kad sugebės padaryti, kol įkalbinėji, kad pavyks, jei ne iš pirmo tai iš kito karto pavyks. man dar gerai, dar vaiko toks amžius, kol galiu globoti, pabarti, apkabinti tokio pasipriešinimo nėra. tuom dar ir džiaugiuosi

tavo pasisakymai tokie ismintingi, del autoriteto, tai tevas pas mus yra, jis ir pats mokykloje buvo nenuorama, mokesi blogai, bet gyvenime pasieke daug ir be mokslu, visa laika jam aiskinome, kad viska galima ir imanoma pasiekti, bet tam reikia noro ir pastangu, jis mato kaip tevas mazai miegodamas, net kartais ir nepavalges uzdirba pinigus, turi viska, ne kiekvienas vaikas tiek turi ir taip gyvena kaip maniskis, nepamanykite, kad yra islepintas, kiek telefonu jis pamete, tai is jo pavoge, bet uzsidirbo nauja dabar turi, jis visur, kur paprasai padeda, bet tie darbai jo be jokio noro, tik todel, kad reikia, kad pasake, kad jeigu nepadarys tai kazko negaus, o as noriu, kad jis pats ko nors noretu. Vienas zmogus mano sunui uzdave klausima, ko tau truksta ir ko tu nori gyvenime, jis atsake as viska turiu, noriu baigti mokykla...........Autoritetu jam gali buti bet kas, bet as matau, kad jis nemato zmonese gerumo, kazkokiu pasiektu tikslu, pas ji visi zmones blogi, visi durni, visi jam kenkia. Musu seimoje daug vyriskiu, bet ne vienas is ju netapo jam autoritetu

Kai mano dičkiui šalia ADHD nustatyto Lietuvoje, čia Švedijoj nustatė dar du sutrikimus, man buvo prireikę psichologo pagalbos. Labai daug kalbėjom apie tai, man - padėjo. Net nežinau kaip suformuluoti. Nustojau žiūrėti į vaiką, kaip į stebuklingą berniuką ir laukti kol išaugs. Nustojau kaltinti visus aplink, kad jie skriaudžia ir nesupranta mano vaiko. Tai yra sunkios ligos. Tai yra psichikos sutrikimai. Juos būtina gydyti. Aš susitaikiau su jo ligomis.
Tai nereiškia,kad nebemyliu savo vaiko. Ne. Lygiai taip pat verkiu naktimis. Tiesiog... tiesiog, žinau,kad kitaip nebebus. Visą gyvenimą jis turės būti laikomas už rankos tiesiogine prasme ir prižiūrimas.



Taip, jis toj mokykloj. Bet geriau nuo to nėra. Aišku, reikia tik džiaugtis,kad ir blogiau nepasidarė, bet dabar supratau,kad net specialistai daugiau padėti nieko negali. Jis ten sunkiausias vaikas, tokio jie dar neturėjo, nors ta mokykla yra geriausia Švedijoje ir turi didelę patirti dirbti su vaikais turinčiais psichinių sutrikimų. Stebuklo nebebus.

Maniškiui tik blogėja. Jam jau 15. Prie visų bėdų prisidėjo paauglystė ir seksualinės problemos.


Kai maniškiui buvo 7metai, PPT, Lietuvoje darėm visus tyrimus, tame tarpe ir intelekto tyrimą. Atsakymas buvo, kad intelekto lygis yra gerokai aukštesnis nei daugumos bendraamžių. Net popieriuką kažkokį gavom, kurį nešiau į mokyklą, nesmokykla, be popieriuko nenorėjo priimti.
Kai Švedijoje atlikinėjom tyrimą, buvo praėję 5 metai,rezultatas pribloškė- intelekto lygis žemiau vidutinio. Gydytojas, išgirdęs,kad LT intelekto tyrimas buvo visai kitoks, labai nustebo. Paprašė,kad gaučiau popierius iš PPT su intelekto tyrimo rezultatais. PPT, telefonu, man atsisakė duoti tyrimo popierius, motyvuodami, kad intelekto tyrimas tada buvo nepilnas ir nelabai oficialus. Taigi,man kilo labai daug klausimų, kokiu būdu PPT dirba.


Maniškis taip pat. Jis labai komunikabilus, labai nori draugauti, lengvai eina į kontaktą. Pradžioje žmonės, vaikai, juo susižavi, bet po kiek laiko - atstumia. Nemoka maniškis draugauti. Jis yra įkyrus, agresyvokas, vadingas, jo susidomėjimų ratas labai siauras ir specifinis.



Labai taikliai.

Intelekto tyrimai manajam daryti Klaipedos PPT ir kazkur po poros metu Psichikos sveikatos centro. Todel dristu teigti, kad viskas lyg ir tvarkoje.
Vario, siandien ne tavo laikas. Labai tau yra sunku. Bus ir kitaip, turi tiketi, o ne nusivilti.
Nesu superinis specialistas, bet turiu teise galvoti. Jei ka, pataisyk mane. Kuo skiriasi protine ir psichine sveikata? Turejau galimybe dirbti su protine negalia turinciais zmonemis, taip siek tiek ir pradejau skirti. (Atsisakiau to darbo)
1. Intelektas. Ar skaitei apie ji? As turejau is jo pirmaji psichologijos darba, reikejo ruostis egzaminui. Gavau tik astuonis, tai gal ir visko nesupratau. Tavo vaikas Lietuvoje buvo auksto intelekto, veliau jis pradejo priesintis mokyklai, ji vis labiau nuo saves grudo lauk, nes nepatogus, taip jo zinios palaipsniui mazejo. Tiriant jau cia, gal jau buvo pastebima ziniu stoka.Tai gal tai pedagogiskai apleistas vaikas, o ne zemo intelekto vaikas? Juk atminti lavinam atip pat ir mes suauge. Sprendziam kryziadzodzius ir pan. Atrodo neseniai universiteta baigiau, o reikia is naujo dabar mokytis, tai ojojoi, kaip smegeneles uzmigusios. O jei as matematikos nemoku vaikams paaiskinti, taip pat pas mane intelektas zemas? Jei as dinderi musau, kai mokytoja aiskino ir daug laiko praejo? Tai ka, pas mus su zemu intelektu universitetus baigia? Ar tu ka nors skaitei apie intelekta. Siulau paskaityti Maerso Psichologija. Ten labai aiskiai parasyta.
2. Psichine sveikata Taip, yra ir vidiniu pazeidimu. Bet as dabar kalbesiu, kad ir apie nuolatini stresa, kuris turi nepataisomu pasekmiu. Kad ir pasiskaityk apie mobinga,atstumima, jo pasekmes. Gal tavo vaikui tiesiog depresija nuo nuolatinio atstumimo. As tai pvz. labai sudinai jauciuosi nuolat ujama, o ka kalbeti apie vaika? As manau, kad labai prisidejo mokytoju atstumimas, aplinkos nepriemimas tavo vaiko psichinei sveikatai. Tu dabar negali palyginti, pamatuoti kur yra suo pakastas.
"Teisingi" vaikai taip pat sunybes krecia, patikek. Jei ne mokyklose, tai namuose.
Dabar dirbu su tokiu vaiku, kur is kolonijos grizo, o po jos mama visai nesusitvarke, teismas liepe jai grazinti vaika, o ji pasake, kad nusisamdys advokata, jei vaika grazins. Nieko, gyvena vaikas. Velniu pridaro, bet nu ka padarysi?
Aisku, as mokykla labai vyresniojo tempiau, o nuo astoniolikos metu laukiu jo savarankiskumo, klaidu deka jis kapanojasi, labai pyksta, kai nepadarau uz ji.

gerai rašai, priimame vaikus tokie kokie yra manau tas svarbiausia

Aukseklaipeda, pas mano dičkį yra dideli smegenų pakitimai. O tai, manau, sako pakankamai daug. Gydytojas išreiškė džiaugsmą, kad jis su tokias smegenų pakitimais gali vaikščioti ir nekakoja po savimi.

Tiesa, depresijos pas jį nėra. Visi tyrimai sako, kad jis laimingas vaikas. Kas dažniausiai ir būdinga žemo intelekto žmonėms.

Duok Dieve tau stiprybes. Kaip man gaila taves ir tavo vaiko. Nera padeties be iseities. Siandien yra taip, bet taip bus ne visada. As manau, kad bus geriau. Negali buti vis blogiau. Taip nebuna.
Kokius tyrimus tavajam dare? Ar esi iki tu tyrimu kitus dariusi. Magnetinis rezonansas, kompiuterine tomografija ar kiti tyrimai? Ka tada daktarai sake. Kokios diagnozes be hiperaktyvumo tavo berniukui nustatytos? Ka daktarai istyre sake, kokios pagalbos galimybes. Ar nepadare jo bandomuoju triusiu. Gal jeis reikia tiketi tik iki tol, kol jie padeda?
Nesk misias kiekviena menesi uz vaika. Prasyk Dievo pagalbos. Nepasiduok.
As taip pat tyriau vaiko galva, pasake sveikas vaikas, pas ji yra hipertenzinis sindromas, jis ne neatsipalaiduoja miegodamas, daugiau budravimas. Pavirsutinis miegas. Dar pasake, kad hipergloba, tai taip pat baisu, kaip ir vaiko neprieziura. Baikit ji kankinti, maziau ziurekit i tuos mokytojus.
Gal as esu visai nupususi, bet ... Dar hiperaktyviem vaikam reikia, kad daiktai butu savo vietoje. Pora kartu per menesi labai atsakingai tvarkau ju kambari. "Darau harmonija" Ne tik statau visus daiktus i vietas, jie pas ju migruoja, sutvarkau mokyklines knygas, bet ir paleidziu meditacine muzika, uzdegu zvake, smilkalus. Nors jie nemato, kaip as tai darau, bet labai gerai jauciasi kokia pora dienu noriai savo kambaryje, nesipyksta, bendrauja, juokiasi. Aisku, jie ir patys "tvarkosi"... Bet jei televizoriu isjunkt iseinant ar tuoleta pamirsta nuleist, tai toks ir tvarkymas buna.

Darė magnetinį rezonansą, EEG ir dar vieną tyrimą kurio pavadinimas prasideda izo..., nepamenu. Dar krūva psichologinių ir kitų testų. Tyrimas truko 18 savaičių.
Dabar bando atsakyti ar tai jo ligos iššaukė negrįžtamus smegenų pažeidimus, ar atvirkščiai.
Pagalbos gaunu daug. Daugiau, tikriausiai, jau nebūna. Pradedant globa, spec.mokykla ir mokymosi priemonėmis (klasėje jis vienas vaikas ir turi savo atskirą mokytoją), psichologais (jam ir mums), specialiais kursais, susitikimais su kitais tėvais ir pan. ir baigiant finansine. Kompensuoja kiekvieną pamestą mobilų telefoną ar suplėšytus džinsus. O kur dar moralinis palaikymas ir supratimas. Jo irgi daug.
Bandomu triušiu tikrai nėra. Jokių vaistų, išskyrus Concerta ar Strattera negauna.
Į bažnyčią einam. Išbandžiau ir netradicinę mediciną jau.
O diagnozės tokios kaip daugelio čia- ADHD, autizmas ir lengvas protinis atsilikimas.
Ačiū už palaikymą.

nors tiek gerai neesate palikti liko valei, bet stiprybė kokia tavo, laikykis