Man net labai nepatinka kai kokie nors pjokai ar "geros" bobos (kiti žmonės kažkodėl dėmesio nekreipia) "padeda" vaiko isterijas malšint. Mamos reikalas yra nuraminti vaiką ar leisti jam išsiverkti. Aplinkiniai neturėtų siūlyti savo "pagalbos".
QUOTE(viktema @ 2005 12 15, 13:14)
As skaiciau 
, kad vaikas savo isterijomis 
bando atkreipti suaugusiuju demesi, ypac jei jau kelis kartus jam tai pavyko. Todel nuo pat pradziu reikia nekreipt demesio i vaiko isterijos priepuolius, o isterijai praejus, vaikuti apkabint, pamyluot, kad jis jaustusi mylimas ir nestokojantis demesio. 
, kad vaikas savo isterijomis bando atkreipti suaugusiuju demesi, ypac jei jau kelis kartus jam tai pavyko. Todel nuo pat pradziu reikia nekreipt demesio i vaiko isterijos priepuolius, o isterijai praejus, vaikuti apkabint, pamyluot, kad jis jaustusi mylimas ir nestokojantis demesio. na as ir apie tai esu girdejusi
nu bet nevisad susilaikau kartais mane taip isveda is kantrybes kad duodu per sike ale paskui tai sazine grauzia kad
bet tikrai matau jei nekreipi demesio ar nuvedi vaika i kita kambari ir palieki viena isterijos labai greit baigiasi
Visi tie kritimai ant žemės tikriausiai susiję su amžiaus krizėmis. Būna 1 metų, 3 metų amžiaus krizės kai mažiai susipranta, kad jie jau asmenybės ir bando demonstruoti savarankiškumą. Mane iš pradžių tai nervindavo tokie dalykai, ypač jei tai būdavo viešoj vietoj. Visada atsiranda "patarėjų", bet tik dar labiau užknisa. Mano didžioji vieną kartą bandė gatvėj kristi, bet pasiūlius nueit ir voliotis kur nėra mašinų, mielai nulėkė ir gulėjo ant šaligatvio. Nu ir ką. Pastovėjau šalia, o ji patenkinta pasivoliojo ir atsistojo. O jei parduotuvėj griūdavo, tai paprašydavau pagulėti, kol apsipirksiu. Greitai atlėkdavo, nes dažniausiai tuoj prisistatydavo kokia bobelė ir puldavo gėdinti. Namuose nekreipdavau daug dėmesio į tuos griuvimus, tik pasakydavau, kad kai ožiai iššokinės tada mes ramiai pakalbėsim. O dabar ir mažius griūti pradėjo. Kol kas tai tik juoką kelią - irgi mat "mirštanti gulbė". Bet jei to nesureikšmini, o parodai kažką naujo, iš karto atsistoja ir susidomėjęs prieina.
QUOTE(Yo-yo @ 2005 12 19, 14:16)
Man net labai nepatinka kai kokie nors pjokai ar "geros" bobos (kiti žmonės kažkodėl dėmesio nekreipia) "padeda" vaiko isterijas malšint. Mamos reikalas yra nuraminti vaiką ar leisti jam išsiverkti. Aplinkiniai neturėtų siūlyti savo "pagalbos".
Geriau jau tegu koks pijokėlis prieina "pabendraut", kai vaikas bėga prie mašinų, o aš su mažium vėžimėlyje nespėju pagauti. Galima leisti pasivolioti ant šaligatvio, bet jei vaikas lekia į važiuojamąją dalį... Aišku, jei neklauso, galima nevesti į lauką, tegu tupi be šviežio oro... Jei kas nors padeda vaikučius auginti - žinoma, tada vienas žmogus stumdo vėžimėlį, kitas tvarkosi su neklaužada. O man nepadeda niekas - vyras darbe, pažįstamų čia neturiu....
QUOTE(PaMeL @ 2005 12 19, 20:46)
bet tikrai matau jei nekreipi demesio ar nuvedi vaika i kita kambari ir palieki viena isterijos labai greit baigiasi
O kaip nekreipti dėmesio,kai bėga paskui ir rėkia visa gerkle dar ir kojom patrepsėdamas
Uždaryti kitame kambaryje tokį "užsivedusį" ir besitrankantį atrodo nesaugu 
QUOTE(dange @ 2005 12 20, 09:05)
O kaip nekreipti dėmesio,kai bėga paskui ir rėkia visa gerkle dar ir kojom patrepsėdamas Uždaryti kitame kambaryje tokį "užsivedusį" ir besitrankantį atrodo nesaugu
Uždaryti kitame kambaryje tokį "užsivedusį" ir besitrankantį atrodo nesaugu Kada jau taip užsivesdavo, kad kitame kambaryje nelikdavo, tai duodavau raminamųjų "Melisal", nes pati nurimti ji jau nebegalėjo.
kaip tai nelieka?mamkos supraskit,kad kartais vaikas turi jusu kategoriska ne pajusti.tiesiog uzdarai duris ir pasakai kad iseisi tada kai nurimsi.ir taskas.seip geriau ne kambary uzdarinet,o i lova paguldyt kartu su mylimu meskiuku.tik maniskiui tai oziu metu visi tie meskinai is lovos ant zemes skrenda.bet nekreipiu demesio,isterija praeina,susirenka ir pats taikytis ateina.o jei oziam pasiduosit,tai ne tik i lauka,bet ir i tulika neleis nueit.
QUOTE(dange @ 2005 12 20, 08:05)
O kaip nekreipti dėmesio,kai bėga paskui ir rėkia visa gerkle dar ir kojom patrepsėdamas Uždaryti kitame kambaryje tokį "užsivedusį" ir besitrankantį atrodo nesaugu
Uždaryti kitame kambaryje tokį "užsivedusį" ir besitrankantį atrodo nesaugu na siaip klausaus ausis istempus ka vis veikia taciau tai padeda pasakai kai aprimsi ateik ir psio maniskis uz poros minuteliu randa ka veikt nurimsta paskui pas mane ateina juokdamasis koki zaisla atnesa tipo nieko nebuvo
QUOTE(sandralita @ 2005 12 20, 11:21)
kaip tai nelieka?mamkos supraskit,kad kartais vaikas turi jusu kategoriska ne pajusti.tiesiog uzdarai duris ir pasakai kad iseisi tada kai nurimsi.ir taskas.seip geriau ne kambary uzdarinet,o i lova paguldyt kartu su mylimu meskiuku.tik maniskiui tai oziu metu visi tie meskinai is lovos ant zemes skrenda.bet nekreipiu demesio,isterija praeina,susirenka ir pats taikytis ateina.o jei oziam pasiduosit,tai ne tik i lauka,bet ir i tulika neleis nueit.
na taip reik jiems duot suprast tavaji ne nes kitaip va i lovyte ir kartais nunesu ale mes iseme pagalius ir jis dazniausiai islipa is jos tai geriau paieki kambary ir nurimsta buvo jau mum praeja isterijos ale vel uzejo niu tikiuosi greit isvarysim tuos oziukus
QUOTE(Klim @ 2005 12 20, 07:12)
Geriau jau tegu koks pijokėlis prieina "pabendraut", kai vaikas bėga prie mašinų, o aš su mažium vėžimėlyje nespėju pagauti. Galima leisti pasivolioti ant šaligatvio, bet jei vaikas lekia į važiuojamąją dalį... Aišku, jei neklauso, galima nevesti į lauką, tegu tupi be šviežio oro... Jei kas nors padeda vaikučius auginti - žinoma, tada vienas žmogus stumdo vėžimėlį, kitas tvarkosi su neklaužada. O man nepadeda niekas - vyras darbe, pažįstamų čia neturiu....
Mano vyresnėlis bijo mašinų, todėl kai einu su abiem vaikais į lauką, jokių problemų dėl lakstymo į gatvę neiškyla. Dičkis eina įsikibęs į vežimėlį. Jei turėtumėm tokių problemų, manau puiki pamoka būtų parodyti suvažinėtą gyvūnėlį. ?Būtų galima paaiškinti, kad taip nutiko per šuniuko/kačiulo/varliuko ar kt padarėlio neatsargumą. Žinoma, kad netraumuoti vaiko, nereikėtų eiti labai arti prie nelaimingo įvykio vietos: detalių nereikia.
mao tai turtelis labai jau oziukus myli... ji dar tik 1 metu,bet nesusitvarkau niekiaip.... per uzpakali neuzvaziavus kartais net neiseina... 
ji dar tik 1 metu,bet nesusitvarkau niekiaip.... per uzpakali neuzvaziavus kartais net neiseina...
Oi, mamos. Namie ir aš taip kovoju - nešu į kitą kambarį ir uždarau duris. Paskui ateina ir toliau draugaujam. O ką viešoj vietoj? Pvz vakar parduotuvėj klaikų atvejį išgyvenau: gražuolė kažko bazavosi prie kasų ir jau planavo pasiimti kažkokį šlamštą. Kadangi skaniukų jau buvo išsirinkus, tai to šlamšto nuo kasų atsisakiau paimti. Nu ir pradėjo zysti, paskui garsiai rėkti. Tai galvoju išeisim ir viskas, visi žiūri jau, tik jai susisuko kažkas ir užėjo TOKIA isterija, kad visą besidaužančią išnešėm ir po to mašinoj dar kokia 10 min klykė, absoliučiai nieko nesiklauso, nei raminimų nei griežto balso. Nurimo tik stipriai suspausta ir prisispaudus prie manęs. Na ir ką aš darau negerai? Kuriuo momentu padraiu klaidą, kad mano angelėlis transformavosi į velniuką, su kuriuo nesugebu susišnekėti?
