ilindau pasiziuret ar ash cia viena tokia. pasirodo ne. bet mano vaikinas tai visa laika ozys. savarankishkas net pernelyg. neimanoma su juo. jau nekalbu apie tai, kad zviegia, kai nepavyxta ko padaryt. jis aplamai daro tik tai, ko negalima. ir daryt tu su juo ka nori. jei ishvarau i kita kambari- jis eina paskui ir zyzia. gauna per nagus, tai per asharas vistiek daro, ka sumastes. prasidejo lipimo manija. lipa ant sekcijos, ant stalo. ir jokio baimes jausmo. krenta, uzsigauna, vistiek lipa. kiek kartu ant galvos nukrito, tai net nesuskaiciuoju. sakau, durnas lixi. mushasi kaip parazitas. i darza einam nuo 1 metuku. tai dabar auklyte sake, kad darze kimba prie paciu didziausiu vaiku. musiet nori gaut gerai. o ash dar laukiuosi, tai man visishkas chana. noriu miego, pavargstu, noriu pamiegot, o jis su savo bajeriais baigia mane i kapus nuvaryt. neturiu nervu.!!!!
As esu uz tas mamytes, kurios nenusileidzia savo vaikams ir kovoja su ju oziukais. mano sūnui tik 11 men, jis gerai zino, kad negalima eiti prie televizoriaus ir spaudyti mygtykus, bet ziūri į akis ir spaudo. Turiu prisipažinti kad net per nagus yra gavęs ir gan skaudžiai, bet vistiek savo daro, kai aplanko tie ožiai! Nzn ka daryti. Jei paliksiu viena kambary, tai nelabai dar supras, o per tuos nagus daužyt - taip pat pripras ir gali tapti kaip savaime suprantamas dalykas. Nors pati mokinuose pedagoginiame fakultete, bet nzn kaip buvo geriau: kaip daugelis iš mūsų zinojom kas yra beržinė rykštė, ar dabar, kai vaikai to nežino

KANTRYBES IR DAR KARTA KANTRYBES!
kai laukem mazylio mano didzioji jaute turbut kad mama neturi nei jegu nei noro ka daryti tai tiek prilipusi visko reikalaudavo butent kad as daryciau ir sakydavo jei atsisakydavau sakydavo kad leliuka labiau myliu nei ja REIKALAUJA DEMESIOo su oziais man padeda vaiko palikimas vienu ignoruoju kol issirekia ir tada viskas ok
kai laukem mazylio mano didzioji jaute turbut kad mama neturi nei jegu nei noro ka daryti tai tiek prilipusi visko reikalaudavo butent kad as daryciau ir sakydavo jei atsisakydavau sakydavo kad leliuka labiau myliu nei ja REIKALAUJA DEMESIOo su oziais man padeda vaiko palikimas vienu ignoruoju kol issirekia ir tada viskas ok
QUOTE(3M @ 2006 03 24, 09:57)
ilindau pasiziuret ar ash cia viena tokia. pasirodo ne. bet mano vaikinas tai visa laika ozys. savarankishkas net pernelyg. neimanoma su juo. jau nekalbu apie tai, kad zviegia, kai nepavyxta ko padaryt. jis aplamai daro tik tai, ko negalima. ir daryt tu su juo ka nori. jei ishvarau i kita kambari- jis eina paskui ir zyzia. gauna per nagus, tai per asharas vistiek daro, ka sumastes. prasidejo lipimo manija. lipa ant sekcijos, ant stalo. ir jokio baimes jausmo. krenta, uzsigauna, vistiek lipa. kiek kartu ant galvos nukrito, tai net nesuskaiciuoju. sakau, durnas lixi. mushasi kaip parazitas. i darza einam nuo 1 metuku. tai dabar auklyte sake, kad darze kimba prie paciu didziausiu vaiku. musiet nori gaut gerai. o ash dar laukiuosi, tai man visishkas chana. noriu miego, pavargstu, noriu pamiegot, o jis su savo bajeriais baigia mane i kapus nuvaryt. neturiu nervu.!!!!
nu tiksliai ne kas


Didzioji tai baisiai uzsispyrusi ir visko parodo bet kaip ir kai kurios cia rase nekreipiu demesio (tiesiog ignoruoju), o kai buvo manija virst ant zemes ir rekt tai nueidavau i sali lyg tai ne mano vaikas ir palaukdavau kol praeis isterija ir pati atleks pas mane. Mazoji tai visai kitaip rodo ozius, daugiau zizia, bet ir cia puikiai veikia ignoravimas. Pazizia siek tiek ir pati nusiramina, na o kritimo ant zemes ir rekimo manau dar nesulaukem. Ziuresim kaip bus toliau.
o su spjaudymusi ir liežuvio rodymu kovoju, gan drastiškai, sakau, kad liežuvį nukirpsim, nes į burnytę nebetelpa. Tada , aišku, prasideda ašaros ir pažadai ,kad neberodys. Beje, kuo toliau , tuo mažiau jį rodo

[/quote]
mano galva, tai negeras metodas.tas pats atvejis kaip ir gąsdinimas baubais...
pagalvokit kaip vaikutis priima šį jūsų pasakymą, mano, MANO tėvai nukirps man liežuvį. vaikas tiesiog taip viską ir supranta, p a ž o d ž i u i. kodėl liežuvį rodo rečiau? todėl, kad patikėjo, jūsų sakomu melu. ar jūs to norit? tėvai kerpantys savo atžalai liežuvį...

apskritai manau, kad viskas kuo bandom gąsdinti vaikus prireikus turi būti lengvai įgyvendinama, nepaklusus taip reikėtų ir pasielgti kaip buvo žadėta, kad mes žodžiais nesisklaidom, pasakyta - padaryta. kitaip vaiko akyse galim tapti tuščiai kalbančiais pažadukais. reikėtų pildyti pažadus nupirkti, kažkur nusivesti, kažką smagaus nuveikti, taip pat ir grąsinimas nepaklusus turi "virsti kūnu"

Sutinku buna ivairaus amziaus kriziu, bet ka man daryti su savo mazuoju, jei ko negauna pradeda isterikuoti, o jei sedi ir negauna (pvz. mano mobilaus ar vyro) tuomet krenta ant zemes.
Patarkite, ka jus darete panasiais atvejais?

Patarkite, ka jus darete panasiais atvejais?
QUOTE(Nissalija @ 2006 03 08, 11:54)
Mano sunelis tai dvygubas Ožiukas, mat gimes ožkos metais ir po ožeragio ženklu.
NA tai ir kovojam su jo. Kad tokiu isteriju nebuna, bet kai užsispire ko nors, nu nors tu ką daryk vistiek savo stums, ir toks savim pasitikintis.
Dabar su jo kovoju taip, jei kažkuo užsimano ar padaro ką negero, tai sakau kad "duosiu pipyrų" syki daviau su pirštu prie lupu, tai ilgai spjaudėsi, tai jau daugiau nebenori
tai dabar tik kas iškart PIPYRAI eina 

Dabar su jo kovoju taip, jei kažkuo užsimano ar padaro ką negero, tai sakau kad "duosiu pipyrų" syki daviau su pirštu prie lupu, tai ilgai spjaudėsi, tai jau daugiau nebenori


kai savo mazei pasiuliau kazkada pipiru,ne bausme tai buvo,o siaip valgyt dariau,tai ji ju paragavo,nusivaipe ir sako:-noriu dar!-o kai nedaviau,paleido dudas

Mūsiškiui turbūt kaip tik 2-3 metų krizė.. tik kažkokia sustiprinta forma...
Jei sakau balta, tai jam juoda... neklauso, mušasi, vis dar įkąsti kartais taikosi...
O kai supyksta, tai prikanda lūpą... iš karto matosi, kad gero nelauk...
Bandom aiškinti, bet kartais kantrybė tiesiog trūksta...
Į kampą statymas jam tik juoką kelia...
Vyras kartą pliaukštelėjo per dubsę... jokios reakcijos... lyg niekur nieko...
Sakau, gal pas psichologą vesti???
Jei sakau balta, tai jam juoda... neklauso, mušasi, vis dar įkąsti kartais taikosi...
O kai supyksta, tai prikanda lūpą... iš karto matosi, kad gero nelauk...
Bandom aiškinti, bet kartais kantrybė tiesiog trūksta...
Į kampą statymas jam tik juoką kelia...

Vyras kartą pliaukštelėjo per dubsę... jokios reakcijos... lyg niekur nieko...
Sakau, gal pas psichologą vesti???

O boze, as galvojau, kad tik maniske man cia cudus krecia. Pasirodo, ne.
Bandau ir as nekreipti demesio i tuos oziukus, bet kai per diena ju buna, sakyciau daugokai- 3-5, tai jau kartais ir neislaikau. Na toks rekimas, cypimas, ant grindu vartymasis, voliojimasis, baisu ziuret. Atrodo, kad pabludo tas vaikelis. Kai iseinu i kita kambari, tai is paskos atlekia. Tada nutempiu uz rankytes prie didelio veidrodzio ir sakau:,,pasiziurek kaip atrodai...". Zinoma, jai kolei kas dzin. Ziuri ir zliumbia ir dar visokias fizionomijas istaiso. Zodziu laukiu.
Bandau ir as nekreipti demesio i tuos oziukus, bet kai per diena ju buna, sakyciau daugokai- 3-5, tai jau kartais ir neislaikau. Na toks rekimas, cypimas, ant grindu vartymasis, voliojimasis, baisu ziuret. Atrodo, kad pabludo tas vaikelis. Kai iseinu i kita kambari, tai is paskos atlekia. Tada nutempiu uz rankytes prie didelio veidrodzio ir sakau:,,pasiziurek kaip atrodai...". Zinoma, jai kolei kas dzin. Ziuri ir zliumbia ir dar visokias fizionomijas istaiso. Zodziu laukiu.
Kokios visos situacijos pažįstamos
Mes irgi išgyvename šio amžiaus krizę, su visais mušimaisi, kandžiojimusi ir isterijos priepuoliais (močiutei kartą pribėgęs taip įkando į užpakalį, kad mėlynė oho-ho kokia buvo) Barimas nieko nepadeda - žiūri tau tiesiai į akis ir spiegia visas drebėdamas, ignoravimas irgi - spiegs tiek, kol reikės kartais baisu net pasidaro, atrodo kvapo neatgauna, visas mėlynas. Kartą trūko kantrybė ir su dirželiu per pliką užpakalį vieną kartą sudaviau. Žinoma po to labai blogai jaučiausi ir keikiau save, kad nesusilaikiau, bet o stebukle! padėjo. Dabar tie priepuoliai retesni ir baigiasi taip pat greitai, kaip ir prasideda, užtenka ramiu balsu pasakyti: gal vertėtų diržiuko nueiti paieškoti?
Manau nė vienas vaikas neužaugo neparagavęs beržinės košės

Mes irgi išgyvename šio amžiaus krizę, su visais mušimaisi, kandžiojimusi ir isterijos priepuoliais (močiutei kartą pribėgęs taip įkando į užpakalį, kad mėlynė oho-ho kokia buvo) Barimas nieko nepadeda - žiūri tau tiesiai į akis ir spiegia visas drebėdamas, ignoravimas irgi - spiegs tiek, kol reikės kartais baisu net pasidaro, atrodo kvapo neatgauna, visas mėlynas. Kartą trūko kantrybė ir su dirželiu per pliką užpakalį vieną kartą sudaviau. Žinoma po to labai blogai jaučiausi ir keikiau save, kad nesusilaikiau, bet o stebukle! padėjo. Dabar tie priepuoliai retesni ir baigiasi taip pat greitai, kaip ir prasideda, užtenka ramiu balsu pasakyti: gal vertėtų diržiuko nueiti paieškoti?
Manau nė vienas vaikas neužaugo neparagavęs beržinės košės

QUOTE(VILGRA @ 2006 02 24, 00:18)
mūsu sūnus panašaus amžiaus,tai tą pačią problemėle turim,tik necypia,o rėkia ir galvyte daužo.
Aš pradėjau ji ignoruoti,o kai prasideda nereali isterija aš parodau jam,kad nieko nematau ir išeinu i kita kambary pasakydama,kad kai apsiramins tegul ateina.Tai man padėjo,jis išsirėkia kai pamato,kad jo cirko nieks nežiuri kaip niekur nieko ateina ir viskas tuo pasibaigia iki kito cirko
bet pastebėjau,kad ju mažėja 



Mano sunelis jau 2m10men.Oziukai ateina ir dar kokie,o svarbiausia-neklausymas .Galima sakyti 5 ar 10 kartu kad nustotu dares negera dalyka,neregauoja...pvzautobuse vaziuojamir spardo kojyte i sienele,pasakau,nustoti,nieko panasaus...kazi,ar savaime praeis,ar taip ir nepersilaus.nieko nebijo,jokio pagasdinimo,kad taip negalima,kad busi nubaustas irt.t.