nesmagu butu, jei nugriutu viesoj vietoj prie zmoniu...
                mano mazius buna kartais irgi ko nors negaves nugriuna ant zemes ir verkia. isitikinom, jog geriausia tokiu atveju iseit is kambario ir palikt ji viena isterikuoti. tada jis pamates, kad nera pries ka rodyti oziu, po truputi liaujasi verkes ir atsistoja.
nesmagu butu, jei nugriutu viesoj vietoj prie zmoniu...
 
                
                                    
                
                
                
            nesmagu butu, jei nugriutu viesoj vietoj prie zmoniu...
                Ojojoj, turim, turim ir mes. Kelis kart per dieną atbėga. Ir ką daryti  
  Maniškis būna, kad irgi griūna, bet aš tada ir visada įjungiu ignorą, jokio pykčio nedemonstruoju, man tai labiau juokinga. Gerai kad jis taip nerekia kaip kitos mamos raso Vaistinėj kartą taip buvo  
  , tai as jo ramiai paklausiau, ar nori pagulėti, pavargai? Na aišku, viduj verda. 
Nesenai sugalvojo bičas maudytis (negalima, sergam), nusirengė ir aprengt nesiduoda
  Na tai užgesinau šviesą vonioj ir nuėjau savų darbų daryt. Po kiek laiko žiūriu bando pats rengtis, bet padėt neleidžia. Na ką su juo, renkis pats. Ir vėl palikau ramybėj. Tikriausiai pačiam atsibodo, tada davėsi aprengiamas.
Jaigu kažko neleidžiu, dažnai pasiūlau ką nors mainais, bet būna kad jam to nereikia
 
Kartais nežinau ar gerai darau, bet darau taip kaip man atrodo teisinga
  
Tikrai naudinga išgirsti, kaip kitos mamytės kariauja su ožiukais
                
                    
                        
                                    
                
                
                
            Nesenai sugalvojo bičas maudytis (negalima, sergam), nusirengė ir aprengt nesiduoda
Jaigu kažko neleidžiu, dažnai pasiūlau ką nors mainais, bet būna kad jam to nereikia
Kartais nežinau ar gerai darau, bet darau taip kaip man atrodo teisinga
Tikrai naudinga išgirsti, kaip kitos mamytės kariauja su ožiukais
                As va vakar kaip padariau... 
 mazasis uzsioziavo ir pradejo eilines savo serenadas tai as uzleidau muzika garsiausiai ir oziu kaip nebuta, o vietoj ju juokas  
  
                
                    
                        
                                    
                
                
                
            
                gven> tai ziuriu musu vaikai mazai skyriasi pagal amziu....tokia pat situacija turiu...daro ir ima ka nori ir kai bandai paaiskint,kad negalima, tai man sako " niu-niu"... Dazniausiai i oziukus bandau nekreipt demesio, bet tikrai ne visad gaunasi...taip pykstis ima, net baisu.Must tai nesinori, bet mama sako man viena kart padejo sakele uzvoxt per uzpakali ir striktelejau taip, kad pamirsau ko ir rekiau.
                
                    
                        
                                    
                
                
                
            1,1 metu, bet oziai nemazasni. Abidniausia, kad tik man juos rodo, tai mane liudina. jei as ja drausminu, tai sako man "niu-niu", arba mosteli ranka ir ka nors pyktai susako savo kalba, dar patripsi kojom ir bando rekt. Kai nekreipiu demesio, tai dar garsiau sukteli. As tada arba ignoruoju, arba pradedu juoktis (nes pyktis verda iki ausu). Tada pana rimtai paziuri i mane ir jau tada bando man su ranka trenkt...kaip cia nesupykti? palieku tokiu atveju viena, arba tyliu i ja ziurint. Pradeda verkt ir prisiglaudzia...paglostau jos galva (jei dar nesprogau is pykcio ir nevilties) ir siulau ka nors kita veikt-tinka, bele butu veiksmas.
QUOTE(Jokubo mamyte @ 2006 05 02, 14:24)
 Galvoju,gal pas neurologa nuvest, nes kartais tikrai atrodo pati nebegaliu susitvardyt-viduje verda viskas. Sitokiu dalyku nebuna,kai sveciuojasi pas mociutes,bet kai ateina mamyte su teciu-laikykites. Padekite,pasidalinkite patirtimi. Kaip manot ar verta vest pas neurologa?
                Maniškė irgi didžiausias ožiukas. Bet aš su tuo kovoju pastoviai. Kai pradeda rėkti,ir matau,kad iš pykčio,tuomet visiškai ignoruoju. Jeigu tai nepadeda,o rėkimas tampa dar didesnis,tuomet paimu už rankos ir nuvedu į kambarį. Uždarau duris,bet neužrakinu. Ji ten parėkia ir vėl atbėga pas mane pikta piktutė. Tada aš klausiu : ar nori į kambariuką? Jeigu ji vis dar klykia ,paimu ir vėl vedu. Būna,kad po 10 kartų.Kažkuriuo metu ji nurimsta ir pasako,kad nenori į kambariuką. Tuomet prisiglaudžiam ir vėl viskas gerai.
O šiandien neleidau jai pilstyt cukraus iš cukrinės. Tai vėl kilo toks triukšmas
  Nuvedžiau į kambarį (jis toks didelis ir aš niekada negesinu šviesos,jeigu tai įvyksta vakare),o ji brink ir atsigulė. Ir dar ne taip sau nukrito,o atsisėdo,apžiūrėjo kur čia geriau galvą pasidėjus 
 Nu ir daužo kojomis grindis. Aš nusijuokiau ir išėjau. Girdžiu rėkia : mama ateik čia.  Neinu. Matau atbėga visa piktutė ima man už rankos ir veda į kambarį. Nuveda,paleidžia ranką ir vėl gulasi ir klykia.  
 Vaizdelis... Aš vėl išeinu pasijuokus. Dar trejatą kartų pasikartojo,o po to ji nusprendė,kad nevertas tas cukrus tiek pastangų. 
Ypač tokios isterijos jai prasideda po vizito pas mano tėvus. Matomai ten pildomos visos jos užgaidos ir norai
  Nu o man tenka visas pasekmes atlaikyti. Viliuosi kuo toliau,tuo lengviau bus. Stengiuosi nepasiduoti,nors vyrui jau yra nusibodę vedžioti ją į kambariuką. Mes net pasiskirstom,kad vesim paeiliui 
                
                                    
                
                
                
            O šiandien neleidau jai pilstyt cukraus iš cukrinės. Tai vėl kilo toks triukšmas
Ypač tokios isterijos jai prasideda po vizito pas mano tėvus. Matomai ten pildomos visos jos užgaidos ir norai
                Na maniske vakar nusprende pasioziot...tai palikau ja ten kur buvo, tada paeme klozeto sepeti-as isemiau jai is ranku ir paaiskinau, kad reikia pastatyti i vieta- toks kliksmas pakilo, tada as uz rankos isvedziau is vonios, o jinai eina ir klykia, bet pamacius nauja uzsiemima (atidaryta siuvimo masina) is kart nusiramino.  
  bet keisciausia...tik vyra pamacius apsiramina, arba tyliau verkia, net ne verkia, o zyzia. kaip liudina tai, net negaliu paaiskint  
                
                    
                        
                                    
                
                
                
            
                Man irgi jau gėda su savo mažium kur nors eiti. Jis netgi parduotuvėje sumąsto ant žemės nugriūti. O jeigu bandau pakelti, tai su perkreiptu iš pykčiu veidu puola kandžiotis. Kelis kartus jau yra gavęs beržinės košės, bet nelabai jinai padeda. Bandžiau ir gražiuoju, ir piktuoju su juo šnekėtis  
 , bet niekaip neišeina išvaryti ožių. Jeigu einant gatve parkrenta ant žemės, tai irgi sakau, kad aš einu, o tu pasilik, jei taip nori. Tai jis atsistoja, apsidairo, bet neskuba su manim eiti. Pas vaiką jokios baimės nėra.
                
                                    
                
                
                
            
                Kažkada skaičiau tokią istoriją. "Vedasi mama 2 metukų mergytę per upelį. Mergytė verkia, šaukia, kad bijo, kad neis. O mama jai ir sako: tu taip garsiai šauki, kad negirdi ką akmenukai šneka. Ir mergytė užmiršusi savo baimę, bandydama išgirsti, ką akmenukai šneka puikiausiai perėjo upelį."
Man tai buvo labai pamokanti istorija, kuri labai padėdavo nugalėti ožiukus maždaug iki 3 metų.
  
O vėliau prasidėjo griuvimai ant žemės...
 Kol griūdavo namie, bandėm nekreipti dėmesio, bet kai kartą nugriuvo parduotuvėje, tai ėmėmės tokios priemonės. Namuose nutaikėme momentą, kai griuvo, ir nieko nesakę užpylėme puodelį šalto vandens. 
Patikėkit labai veiksminga priemonė, nes ir rūbeliai ir kilimai greitai išdžiūna. O kitą kartą tik paklausi: gal vandens? Ir jokių griuvimų. Tik netinka tai mažesniems negu 3 metų vaikams.
                
                
            Man tai buvo labai pamokanti istorija, kuri labai padėdavo nugalėti ožiukus maždaug iki 3 metų.
O vėliau prasidėjo griuvimai ant žemės...
Patikėkit labai veiksminga priemonė, nes ir rūbeliai ir kilimai greitai išdžiūna. O kitą kartą tik paklausi: gal vandens? Ir jokių griuvimų. Tik netinka tai mažesniems negu 3 metų vaikams.
                uzuojauta oziuku mamytems 
 maniskis ozys kai pradejo eit i mokykla pasikeite lyg stebuklu lazdele pamojus.man rods cia pirmagimiu liga,nes brolis visai kitoks.man labai padelo knyga,,penkios vaiku meiles kalbos,,tik kad sunku save pakeist,iprocius ir t.t.jei ka domina knyga paziuresiu autoriu dabar nepamenu
                
                                    
                
                
                
            
                Mane domina ši knyga  
                
                    
                        
                                    
                
                
                
            
    








