QUOTE(Jolisa @ 2007 02 21, 12:36)
Mielos mamytes, nu noriu pasitarti ka daryti su neklauzadom. Zinokit nebegaliu, pritrūkau kantrybės tolerancijai su vaiku ir nežinau kuris kaltas ar jis, ar aš.
Kai gimėm, turėjome problemų, ,todėl buvo nubučiuotas, iš abiejų pusių seneliams vienintelis anūkas (bent jau čia, LT gyvenantis), todėl jų taip pat yra nubučiuotas. Nu atrodo kas čia tokio mylėti vaika, turėtų būti viskas gerai, bet taip nėra. Dabar yra tokia situacija, kad klauso tik tėvo, o aš jau esu lyg depresijoje ir bijau net su vaiku išeiti į parduotuvę, nes žinau, kad grįžtant nukris ant žemės daugybę kartų, o aš tampysiuos ir pareisiu visa išsekusi, susinervinusi ir t.t. Šiandiena pritrūkau kantrybės, parsitempiau namo ir ta tikra žodžio prasme nuvanojau su diržu. Pati jau darausi nervininke, ieškanti raminančių vaistų, ir tikrai gerai nesijaučiu taip padariusi bet kaip kitaip ji paveikti. Pati mokausi universitete pedagoginiam fakultete bet taip ir nesužinojau veiksmingo vaisto nuo ožių, kalbama tik apie kantrybę ir toleranciją.
Gal kas turi panašių problemų? gal vaikai taip pat ragavo diržo, ar nors kiek padėjo, ar verta?
Mes auginame 1 m. 7 men sūnelį, kuris turi be galo daug kaprizu ir yra baisiai isdykes. Diržo tikrai nesam davę ir tikiuosi, kad neprireiks. Taciau per pirsciukus jau esam sudave, tai dabar mus megdzioja kai pasakom: "Deividukas negeras,taip daryti negalima". Paskutiniu metu ir parduotuveje, ir lauke pradejo "ožiukus" rodyti. Tačiau kai paskaitau apie kitus vaikus, mūsų sūnelis palysginus su jais "angeliukas"
Jeri vaikas ko nors užsinori, aš bandau jo dėmesį nukreipti į kažkokį žaislą, žaidimą, užsiėmimą arba paprasčiausiai ignoruoju jo zirzimus. Labai padeda.