Knygos, knygos, knygos...*1 Namučiai

Na as lyg ne nescia.
Amber sveikinu su naujais pirkiniais
Maciau ir as kina kuzdesiu sala siaip labai patiko,bet pabaigos nors tu ka nesupratau Kazin kaip knyga?

o aš kvanka po filmo dar ir paguglinau...tai jau supykau ant visos vyrų giminės,negaliu
skaičiau knygą,tai supratau filmą...

pas mane ji dar tik ruosiamu pirkti sarase


nemoku padaryti geltonos spalvos tai neskaityti kas skaito kuzdesiu sala taigi visas filmo veiksmas buvo to pagrindinio herojaus psichozinis ismislas,fantazija,vaizduote... pabaiga tokia,kad daktaras jam bando isaiskinti kas jam,jis atseit lyg ir supranta,o kita diena vel isivaizduoja save agentu,daktara savo-padejeju...psichiatrines gydytojas vadovas praranda vilti ir ligoni mano supratimu isveze kazkur kitur arba ivykdyti mirties bausme...

prisiskaičiau čia visokių įdomybių ir lekiu žiūrėti filmo "Dykumų gėlė".

Beje, merginos čia ne į temą -- pažiūrėkit filmą "Hachiko".... tik nosinių turėkit....

Ačiū, jau siunčiuosi. Atsiliepimai vien geri, reikės tikrai nosinių pasiimti

Kaimo mergaičių trilogija tikrai neverta dėmesio knyga. Skaitydama vis laukiau kažkokio veiksmo ar šiaip įdomios vietos, bet iki pat galo taip ir neradau.... Laiko gaišimas ir pinigų švaistymas....

Ką galėtumėt papasakoti apie knygą Panelės Smilos sniego jausmas? sakyčiau jau vos ne klasika....ir gėda man, kad nesu skaičiusi- reiktų ištaisyti šį nesusipratimą

prisimenu kaip aš žiūrėjau, oi negaliu.... senai buvau taip verkusi.... MB net popierinių rankšluoščių visą ritinį atnešė..... Į darbą keliausi visa užtinusi. Žodžiu filmas iš kategorijos MUST SEE

Kokia knyga be istorijų . Mano nuomonė, kad Remarkas negali nepaliesti karo temos. Kokia knyga bebūtų, nors vienu vientinteliu sakinuku, jis apie karą užsimins...
Beje, jei Remarkas patiks, dar karo nebuvo „Dangus neturi išrinktųjų“, ką tik perskaičiau

"Bėgant paskui aitvarus" aš mačiau per tv ir tikrai labai patiko o mano sesuo sužinojus,kad rosys susirado knygą ir greitai kaip tik ant filmo ją "sugraužė" tai inai sako,kad nebūtų supratusi filmo,jei nebūtų skaičius,o aš viską kažkaip supratau,dar pakalbėjom,pasitikslino ar tikrai supratau ir kai žiūrėjom filmą tai iš pradžių sako:viskas beveik žodis į žodį iš knygos,tai manau gana tiksliai sukurtas filmas pagal knygą ir veikiausiai neskaitysiu pačios knygos.
dabar reikia paskubėti skaityti kuždesių salą,šiek tiek nustebau,kad skaitėt,galvojau nedomina jūsų tokios, ir neskaičiau kas turėjo būti užgeltoninta kad tik paskui surasčiau kur.Beje,pradžia tai nekabina kažkaip visai,gal man konkretumo trūksta

Man patiko bet neseniai kažkokią kitą to pačio rašytojo skaičiau,tai nusivyliau...

Arba visos tingi, arba labai užsiėmusios .

Aš tik neseniai pradėjau rinkti citatas iš knygų, bet man ne visos tinka. Na, kaip skaitau, turi ta mintis būti tokia, na tokia "skažkokia". Arba būna, kad šiandien mintis patinka, rytoj jau nebe.. Na, bet jau užsirašiau, tai negi trinti... Tai su toms mintims dar sunkiau, nei pasakyti, kuri knyga geriausia...


M. Andersenas Neksė. Ditė – žmogaus kūdikis.

Taip, ne veltui sakoma: „Viena motina gali išmaitinti aštuonetą vaikų, bet kas yra girdėjęs, kad aštuoni vaikai maitintų vieną motiną?” (psl. 39).

Visų geriausia, ką turėjo Ditė, buvo kaip ir anksčiau širdis, o žmonės širdies nevertina. (psl. 262).

- Čia, vienkiemyje, mes neturime jokio džiaugsmo, tik vaikščioji ir kremtiesi, – sakydavo Sinė. (psl. 310).

Tokie visų klastingiausi! Anot seno bobų priežodžio: saugokitės verkšlenančio berno! (psl. 372).

Juk žmonės – dideli veidmainiai, ir mes, moterys, mėgstame apsimesti jautresnėmis, negu iš tikrųjų esame. (psl. 397).

Teko vėl užbėgti į rūsį ir išrauti stiklelį mintims nuskaidrinti: degtinė apskaitai puiki priemonė žmogaus akiračiui praplėsti! (psl. 415).

Mūrininkai buvo be darbo, nors pastatų gerokai stigo. Buvo kalbama, kad bankai neduoda kreditų statybai, norėdami sukelti butų krizę ir pakelti patalpų nuomos mokestį. Matyti, bankai buvo įdėję didelius kapitalus į nejudomą turtą ir norėjo pasipelnyti. (psl. 518).

- Žinoma, gyvuliai gyvena geriau. Bet užtat juos galima suvalgyti, kai jie atitarnauja savo amžių, tuo jie skiriasi nuo vargdienio žmogaus. (psl. 556).

- Pagalvok, kokie žmonės protingi, – kalbėjo Mortenas toliau, truputį palaukęs.- Jie gali tiksliai mums papasakoti, kokios yra žvaigždės, ir net iki paskutinio gramo nustatyti saulės svorį. Bet padalyti alkaniems duonos jie negali. (psl. 683).

Erichas Segalas. Meilės istorija.

Ką pasakytumėt apie dvidešimt penkerių metų merginą, kuri mirė? (psl. 1).

***

— Ei, Džene…
— Aha!
— Džene… Ką tu į tai, jei pasakyčiau…
Delsiau. Ji laukė.
— Atrodo… kad įsimylėjau tave.
Pauzė. Paskui ji atsakė tyliai tyliai:
— Žinai… eik šikt.
Ir padėjo ragelį.
Nesijaučiau nelaimingas. Nei nustebęs. (psl. 17)

***

— Nori pasakyti, kad tu tobulybė?
— Velniai rautų ne, Parenginiuk. Jei tokia būčiau, argi susidėčiau su tavimi? (psl. 29)

***

— Oliveri!
—Taip?
— Aš tave ne tik myliu…
Viešpatie, kas gi dar?
— Aš tave labai myliu, Oliveri. (psl. 32).

***

— Tu nori mane vesti?
— Taip.
Jinai atvertė galvą. Nenusišypsojo, tik paklausė:
— Kodėl?
Pažiūrėjau tiesiai į akis.
— Todėl.
— O, — pratarė.— Labai rimta priežastis. (psl. 36).

***

— Džene, mudu teisėti vyras ir žmona!
— Taip, dabar galiu būti ragana. (psl. 61).

***

— Mylėti reikia taip, kad niekada netektų sakyti „atleisk man“. (psl. 101).