Labutis merginos. Pavydziu, kad taip mokat atsiriboti. As tai uz visus speju pasinervinti, nors labai gerai zinau, kad savu ten nebuvo. Aplamai labai jautriai reaguoju i ivikius vandenyse. Visad klausau ausis pastacius ar neisgirsiu, kad ten buta Lietuviu. Anksciau tai maziau tos itampos buvo, dabar kaip ir su jumis susipazinau, tai vis pagalvoju, kad is jusu seimu gali kas ten buti. Tuoj savajam rasau ir klausiu ar jo draugu nepapuole i bedas. O cia ziuriu ka jus rasot. Geria, kad jokiu blogu ziniu nerandu. Is viso esu jautrus zmogiukas, tik likimas uzaugino laaabai stora skura. Nuo vaikystes nelepino situacijos, tai dabar esu labai stipri dvasiskai. Fiziskai ne taip jau paprasta but ypatingai. As pati sasvikritiskai i ta stipruma ziuriu, tiesiog gal ismokau nuslepti jauduli, sulaikyti asaras, "praryti" skausma ir panasius jausmus. Taip daugeliui ir susidaro ispudis, kad esu "uola". Bet tokia busena labai kerta per skranduka, ir siaip po to nervukai klibet ima. Nemoku issidraskyti, issirekti ir pan.
Sunflower - kas pas tave namie, kaip tevukas juda? Pas mane dar pusetinai, judam, dar vis jis nezino nieko, nors popierius pats skaite, kazkaip nepamate to iraso. Savotiskai dziugu. Neziurint i tai, kad vis pamini, jog sveikata prasteja, matosi ir issoriskai. Bet turi planu, daryti remonta pavasari ir kazka dar. Man svarbu, kad dar jis krutetu ir vis kurtu planus, kad ir apsurdiskus, nes likti viena - dar nepasiruosus. Nors ta mintis mano smegenyse gyvena istisai. Vis ryte pabudus nueinu i kambari paziureti ar dar as ji rasiu. Tokios zinios mano kraste

.
Laikykites merginos, nesusalkit, nesirkit ir nesinervinkit!!!! Rauksletis veidai lai tik pensijoj prades