Įkraunama...
Įkraunama...

Savižudybė

na, ir kodel visi mano, kad zudosi egoistai ar silpni?zodosi net labai stiprios asmenybes, krizeje visi yra vienodi. nedidelis procentas zudosi spontaniskai, dauguma kankinasi, tiesiog jie tokioje neviltyje, kad nemato jokios iseities. visi besizudantys visada jauciasi labai vienisi, ir zinoma tikisi, kad juos isgelbes ir priezastis isnyks. kartais po sunkaus atsigavimo, savizudis pats pajunta, kad padare didele klaida ir atsisako tokio poelgio, bet jei jis dar kaltina, kam ji isgelbejo, tai jau rizika, kad dar karta ta padarys. tiesa, ir neprotingas globojimas ar pvz.:vaikino sugrizimas, nera, gerai, nes bus suprasta kaip budas, issireikalauti.
labai, labai svarbu apie tai kalbeti, nes tik taip galima pastebeti, kur krypsta mintys. be abejo, but idealu, pasikviesti drauge pasisveciuoti, prablaskyti. prisiminkite savo vaikyste, nuotykius, pasiulikite mankstintis, begioti. tik aisku jokiais budais ten nesuvaidinti, kazkokio elektroninio vaikino!
jei norite suzinoti apie tai daugiau - www.savizudybes.lt ir www.jppc.lt
Atsakyti
QUOTE(TUSINA @ 2005 12 09, 17:25)
O Tavęs tas rūpestis nenervindavo?
Jei ne paslaptis, kas Tave pastūmėjo link savižudybės?
Ačiū už stiprybę. mirksiukas.gif



Mane nervino viskas, tiksliau nieko nenorėjau matyti, niekur eiti.
O vat draugė (tam ji ir geriausia), pasiskaitė įvairios literatūros ir ėmėsi veikti, traukti mane.
Kartais ir jai rankos nusileisdavo, aš tai matydavau, bet nepadėdavau jai manęs gelbėti.

Kas pastūmėjo? ilgai reiktų pasakoti. O jei trumpai - turėjau daug skaudžių, sunkių išgyvenimų, kurių pasekmė - sunki depresija. Dar neišsigydžiau, nepasakyčiau, kad NORIU gyventi, bet žudytis jau neturiu minčių. O man tai jau didelis žingsnis.
Beje, tuomet (tai buvo prieš metus) mane persekiojo klaikus vienatvės ir nereikalingumo jausmas..... Manau tai buvo stipriausias elementas vedantis į savižudybę.

Linkiu Tau kantrybės begalinės ir tvirtybės Tavo draugei 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo liepa_29: 13 gruodžio 2005 - 09:56
QUOTE(liepa_29 @ 2005 12 13, 10:52)
Mane nervino viskas, tiksliau nieko nenorėjau matyti, niekur eiti.
O vat draugė (tam ji ir geriausia), pasiskaitė įvairios literatūros ir ėmėsi veikti, traukti mane.
Kartais ir jai rankos nusileisdavo, aš tai matydavau, bet nepadėdavau jai manęs gelbėti.

Kas pastūmėjo? ilgai reiktų pasakoti. O jei trumpai - turėjau daug skaudžių, sunkių išgyvenimų, kurių pasekmė - sunki depresija. Dar neišsigydžiau, nepasakyčiau, kad NORIU gyventi, bet žudytis jau neturiu minčių. O man tai jau didelis žingsnis.
Beje, tuomet  (tai buvo prieš metus) mane persekiojo klaikus vienatvės ir nereikalingumo jausmas..... Manau tai buvo stipriausias elementas vedantis į savižudybę.

Linkiu Tau kantrybės begalinės ir tvirtybės Tavo draugei  4u.gif


AČIŪ už palaikymą. O tau stiprybės ir vyk lauk tą depresiją. Pabandyk šuolį su parašiutu. Manau, padės greičiau pasveikti. mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(TUSINA @ 2005 12 09, 09:55)
Prieš mėnesį draugė žudėsi. Ačiū dievui, medikai spėjo išplauti skrandį.
Žudymosi priežąstis:  išsiskyrė su ilgamečiu draugu, sėdi be darbo provincijoje. Na, mano nuomone, dėl to žudytis neverta.
Noriu išgirsti jūsų nuomone, kaip padėti draugei, kad to nebekartotu. Kaip ją prakalbinti, paguosti, suteikti naujų jėgų?
Dabar ji eina pas psichologą, bet pokyčių nematau.

Geriausia butu jai persikelti i dideli miesta, tada rastu lengviau darba, nauju draugu.
As manau tai silpnos valios ir egoistisku zmoniu manieros. kiek beskaitytum zudosi fiziskai sveiki.
Atsakyti
QUOTE(FDS @ 2005 12 13, 13:30)
Geriausia butu jai persikelti i dideli miesta, tada rastu lengviau darba, nauju draugu.
As manau tai silpnos valios ir egoistisku zmoniu manieros. kiek beskaitytum zudosi fiziskai sveiki.


Nemanau, kad silpnos valios žmogus galėtų įveikti tokį stiprų instinktą kaip išgyventi... O juk tokį instinktą turi visi gyvi padarai. Tad sieloje turi dėtis baisūs dalykai, kad šis instinktas nusloptų...
Jei sveikas kūnas, tai dar nereiškia, kad siela sveika...
Atsakyti
bandziau ir as zudytis, bet nepasiseke...svarbiausia tokiu atveju nekaltinti zmogaus del tokio mastymo, nesmerkt, nerodyti nepasitikejimo juo...mano depresija buvo labai sunki, viskas vienu metu susidejo, jauciausi tuscia vieta!kai jau pati jauciau, kad man geriau,suskaudo galva, nuejau i vaistinele pasiimti vaistu, o ju nera, viskas isslapstyta, tada atsirado noras kersyti, kaip cia manim nepasitiki mad.gif bet aciu dievui suveike protas, issiblioviau ir praejo...problemu nykimas, geriausias vaistas nuo depresijos, nors kito akimis tos problemos atrodo kvailos.
Atsakyti
Na ir as buvau is tokiu, kurios daznai galvoja apie savizudybe. Bet visada mane sustabdydavo tai, kad tokiu savo poelgiu daugiausia suteiksiu nekaltiems ir man brangiems zmonems, kuriuos maziausiai norisi skaudinti. Teko ir man buti iskaudintai ir paliktai mylimo zmogaus. Atrode visas gyvenimas pasidare juodas, as nieko nesugebu, niekam nereikalinga ir pan. Bet tada "sove" man i galva isganinga mintis, pabandysiu gyventi dar karta ir si karta jau paskutini, jei neiseis tai zudysiuos ir taskas. Tik si karta bandysiu is visu jegu, keisiu viska ka imanoma keisti jei tik tai man nepatinka tiek savyje, tiek ant saves, tiek aplink save. Tuo paciu atkersysiu jam padarydama taip, kad jis gailetusi savo poelgio, tapsiu nuostabiai idealia mergina ir geru zmogumi.
Tada uzdaviau sau klausima kas konkreciai man nesiseka? Pasiemiau popieriaus lapa ir norejau rasyti punktais, bet... kelis punktus siaip ne taip isspaudziau, bet paskaicius juos paciai visai nerimta pasirode. Na keistinu dalyku radau gerokai daugiau ir juos taip pat punktais israsiau ir pradejau keisti keisti keisti...
Ir man pasiseke, pakeiciau kilogramus, sukuosena, mokslinius rezultatus, draugu rata ispleciau, laisvalaikio leidimo forma, dvasini gyvenima, poziuri i tam tikrus dalykus ir dar daugeli kitu... Tapau laimingu zmogumi, besidziaugianciu kiekviena naujai isaususia diena.
Net ir dabar kai aplanko savizudiskos mintys prisimenu kad tai tik zenklas jog prisikaupe daug keistinu dalyku. Ir vel po keiti ir grizta gyvenimo dziaugsmas.
Niekas kitas nera atsakingas uz mano gyvenima tik as pati ir lygiai taip pat as nesu atsakinga uz kito suaugusio zmogaus gyvenima tik jis pats.
Atsakyti
QUOTE(sunnyday @ 2005 12 14, 01:05)
Net ir dabar kai aplanko savizudiskos mintys prisimenu kad tai tik zenklas jog prisikaupe daug keistinu dalyku.




Šaunuolė, Sunnyday! thumbup.gif
Kiekvieną krizėje esantį žmogų reikia skatinti taip elgtis - aiškiai identifikuoti savo problemą, bandyti rasti būdus ją išspręsti ir padėti tuos būdus įgyvendinti. formaliai skamba, tai lengvai nesidaro, bet kryptis turėtų būti tokia.
Atsakyti
Vakar pirmą kart išgirdau draugę besijuokiančią. Sakė, kad juokingai atrodau rimtu veidu. Klausė nuo kada čia tokia protinga psichologe pasidariau. Iš kur tokia patirtis.
Na nepykit, nesakiau, blush2.gif kad supermamų patarimus praktikoje taikau.
Taigi AČIŪ jums, mielosios. Laukiu dar pamąstymų ar patarimu šioje temoje.
Atsakyti
QUOTE(FDS @ 2005 12 13, 14:30)
Geriausia butu jai persikelti i dideli miesta, tada rastu lengviau darba, nauju draugu.
As manau tai silpnos valios ir egoistisku zmoniu manieros. kiek beskaitytum zudosi fiziskai sveiki.



patarčiau prieš numetant tokią frazę giliau pasidomėti šia tema blink.gif
linkiu tau ir tavo artimiesiems NIEKADA su tuo nesusidurti...
Atsakyti
Deja,nusižudo iš išorės labai stiprūs žmonės(bent mano artimojo atveju).Na,mes taip galvojom.Dabar puikiausiai suprantu,kad šiokų tokių užuominų buvo,bet mes to neišgirdome,ar net netikėjome ,kad taip gali atsitikti.Deja,deja.
Fiziškai ir dvasiškai sveikas žmogus nesižudys,bet kai sieloje skausmas...
Galbūt tai bandymas įskaudinti,atkreipti kitų dėmesį,bet ką daryti,kad mes,tokie neegoistai,sveiki fiziškai dažnai nesuprantame,kad tai ir yra paskutinis pagalbos šauksmas,o gal tiesiog ir žinių per mažai turime.
Atsakyti
tai istikruju labai jautri tema.is savo patirties galiu pasakyti kad tokiu atveju labai reikia zmogaus kantraus,labai kantraus,tiesa sakant man atrodo kad padet galetu tik tie kurie jau tai isgyveno.tikrai nebijok kalbet su drauge ta tema,ir nors ji juokiasi neva kad tu tokia rimta mirksiukas.gif manau ji jau jauciasi saugi.tai labai svarbu.tu tikrai gera drauge kad taip stengiesi padeti!o seip man issikapstyt padejo psihologe ir antidepresantai.visiskai nuo to pasveikau gal po dvieju metu,t.y atsikraciau tokiu minciu,o galutinai tapau linksmu ir laimingu zmogumi gal po kokiu5metu.bet tai zinoma priklauso ir nuo problemos rimtumo g.gif
beje nebutina manau kiekviena diena istisai su drauge apie tai kalbet,uztenka kartais bent kokia silta zinute draugei parasyt,ir ji jausis reikalinga!tai labai svarbu.
Atsakyti