Grąžinkite mane į vaikų namus

Diskusija gana aktuali...Aš jeigu globoju vaikutį nuo vienerių ar dviejų metų,turiu nuolatinę globą,tai ką aš jį mažiau myliu juo rūpinuosi negu įvaikintu?O tie pinigėliai kurie kapsi...ir yra skirti tikjam ,bet priedo jis turi tikrus namus,šeimą ,jį supa broliai ir sesės,jis užtikrintas ir saugus,turės puikią patirtį kokia turi būti šeima.O globėjas yra kontroliuojamas dėl išleidžiamų pinigėlių,nuolat kontroliuojamas soc.darbuotojų,turi pristatyti pažymas ,apie viską kas susiję su vaiko gyvenimu.
O nuėjus į vaikų namus nubraukti ašarą...paskambinus telefonu paaukoti 5 ar 10 litų...
Kai nuėjau prieš 7metus į globos namus ir parsivežiau broliuką ir sesutę kalėdų šventėm...aš jau jų negalėjau išvežti atgal...Nebylus vaikų noras likti ,nuoširdus prisiglaudimas,vaikiškas,atviras,nesuvaidintas apvertė mūsų gyvenimą aukštyn kojom...
Mūsų šeima auginusi vienturtę tapo daugiavaike ,patiriam jausmą kurio nebūtume patyrę,esam reikalingi,svarbūs,labai užimti.Esame laimingi

Aš nepritariu ir kai reklamuojama vaikų namų vaikų norai,prašymai Kalėdų proga...Saviškiam aiškinu,kad prašyti yra negražu,juk mes visko turime,o jeigu ko neturim galim apsieiti arba patys pasigaminti Prašyti yra žema,gal kam labiau reikia...Maniškiai tas laidas žiūri su ašarom akyse ir mielai priimtų visus mažus kūdikėlius,kad ir į savo loveles

Va čia jau rimtas argumentas globos naudai. Ir sutinku, kad toks pavojus - sukurti naują žmogų - yra. Manau, kad ne tik pavojus yra, bet kartais tai ir nutinka. Nors nemanau, kad taip nutiko mūsų atveju.

Yra vienas momentas. Vaikui (bet kuriam) reikia "sudėlioti taškus ant "i". Jam reikia žinoti kas jo tėvai, kur jo vieta ir pan. Globos atveju tarsi nėra aiškumo - yra tėvai, bet nemyli, yra globėjai kurie myli ir augina, bet jie ne tėvai, tai kurgi mano vieta? Čia turima omeny tik vaiko vidinė būsena, ns praktiškai tai vaiko vieta aiški. Lygiai kaip ir būna atveju, kai pas senelius augdamas vaikas jaučia nerimą, nes jo vieta lyg ir turėtų būti su tėvais. Įvaikinimo atveju to dualumo nelieka. Vaikas jaučiasi daug saugiau ir stabiliau (na čia neminėkime tų atvejų, kai tėvai slepia įvaikinimą, o pasako kaimynai..). Čia buvo psichologės mintys iš kursų Vilniuje.

Galiausiai yra vaiko amžiaus riba iki kada leidžiama įvaikinti. Neatsimenu kokia ji, bet ji nėra labai maža - gal 14 metų, bijau suklysti. Su tokiu vaiku jau galima pasikalbėti ir paklausti ar jis norėtų būti įvaikintas, ar ne.

Turbūt gana įdomi ir mano situacija- paėmėm 11 metų mergaitę ir negelėjonme nepaimti iš kūdikių namų jos 2 metų brolio. Jie tik dviese visam pasauly ir niekam rimtai nebuvo įdomūs. Na gal mažąjį būtų įsivaikinę, bet kaip gyventi seseriai, kuriai tas labai svarbu. Į užsienį ji įvaikinta būti kategoriškai nenorėjo, o juk Lietuvoje jai įvaikintai būti jokių šansų. Ji visada būtų gyvenusi su mintim ,kad su broliu būtų geriau.O jeigu brolį būtume iki 4-5 metų palikę kūdikių namuose- tam tikri neigiami pakitimai garantuoti, pati esu susidūrusi. Dabar jam 2m6mėn. Parsivežus penktadienį pirmadienį ėjo į darželį , (po to tris dienas buvo su aukle bei mano mažąja dukra), ir vaikas su diagnoze- bronchinė astma- sveikas sveikutėlis. Aišku, lengva nėra. Kantrybės pas mane beveik nėra. Jam galimybės isterituoti,. rėkti, neklausyti- nepalikta. Maždaug po mėnesio jis ėmė ramiai, kietai miegoti, tai tarsi intuityviai pajutau kad llaikas grižtinti reikalavimus jam.Dabar po 1,5 mėn darželį auklėtojos pastebi pasikeitimus- neina su bet kuo kas pakalbina, ramiai pats moka pažaisti-dėlioja namelį, ten gyvena gyvulėliai ir t.t.Tapo meilus, nepraleidžia progos pasimyluoti su darželio direktore, nes ji vis užeina į grupę- įdomu gi kaip tas vaikas adaptuojasi tokiom " kariškom" sąlygom.

Nu, ir kaip mano situacijoje reikės aiškinti mažajam?. Bando jis mamsėti, tai yra mane mama vadinti. Savo vaikams , ypač mažąjai aiškinu, kad nesvarbu jog juos kita mama pagimdė, aš jiems pabūsiu mama tiek kiek jiems to reikės.Tikiuosi ,kad viskas labai natūraliai ir bus.


O dėl pinigų, kam čia labai įdomu- tai nuo pavasario gyvena pas mus mergaitė, abu nuo spalio 21 ( beto brolį lankė nuo pavasario, vasarą būdavo savaitgaliais) o pirmus pinigus gausiu kitą savaitę , tai po 2 mėn. Viena globojanti sakė- pasijaučia vaiko pinigai po pusmečio, o šiaip tai viskas daroma dideliu avansu.Ir pinigų prieš algas šiuos du mėnesius labai trūksta, nors gaunam į rankas daugiau nei 500 vienam šeimos nariui ( be jų, dviejų, kai su jais dalintis- tai vidurkis nukrito)

O šiap tai visus metus lankiausi vaikų bei kūdikių namuose ir pasakysiu , kad jiems labiausia reikia- kažkam priklausyti, kad jie turėtų galimybę pasakyti- mano teta. mano globėja, pas mane atėjo.Čia tie vyresni. Kai kūdikių namuose prie manęs priėjo ir ant rankų pasiprašė jautruolis 1,5m berniukas- auklėtoja sako- jis jus pripažino, pasitiki ir tai jau geriau negu nieko.

Aplamai, tai gera diskusija.

sutinku 100%.

O kūdykystėj jų raida stipriai atsilieka nuo augančių namie....


Keistas klausimas...ne dėl provokacijos, o todėl, kad norint gauti pinigėlių vaiko gimimo liudijime dabar privaloma įrašyti tėvystę. Kitaip nieko negausi. Man rods.
O apskritai, keturkampiškai ir trikampiškai patinka man kaip Norgė mąsto. Menkas nusikaltimas apgauti valstybę, kuri apgavinėja žmones Galų gale gi joks čia apgavimas....Pamenu pasakojimus apie ankstesnius laikus, kai viena kita pora vis susituokdavo bažnyčioje, o civilinę santuoką "pamiršdavo". Tam , kad vaikai gimtų santuokoje ir dar gautų papildomus pinigėlius (kaip nesantuokiniai ) . Bet čia apie tuos laikus kai bažnytinė santuoka dar nebuvo įteisinta "oficialno".

Yra tas aiškumas...Žinau šeimą, globojusią 5 vaikus iš tos pačios šeimos. Patys mama ir tėčiu globėjus vadinti pradėjo (nors niekas jiem to neliepė, siūlė "teta", "dėde") ....Vieni atėjo jau dičkiai, kiti ...nuo kelių mėnesiukų....Žino, kas jų tėvai (gimdytojai), taip pat žino, kad yra mylimi. Vienas, pakėlęs sparnus ir pilnametystės suaugęs pas tėvą originalų išlėkė kaip ten bebuvę, tai ką jie gauna - tikra ir nesumeluota šeimos patirtis. Vat Susilaukė globėjai neseniai savo mažytės ...nu ir augina visi kartu Ir pasikeitė vaikai....pradžioj ką gavę nusičiupdavo ir slėpdavosi (kad niekas neatimtų), vėliau - išmoko dalintis.
pamenu ir kitą atvejį (apie kitus, atostogavusius mūsų tėviškėj)....vaikams apie 10 metų, o pirmąkart pamatė, kad obuolys tai ant obels auga
O tie pinigai...čia ne mąstymas dėl globos ar įvaikinimo blogas, o patys įstatymai lievi. Ir jei man reiktų rinktis, matyt rinkčiausi tą patį , ką ir Norgė - nes dėmesys + pinigėliai tikrai nepamaišys. Nebent pats paaugęs vaikas labai norėtų kitaip. Jei tas įvaikinimas JAM būtų labai svarbus. O kol mažius, spėju didžiulio skirtumo tarp to ar jis globojamas ar įvaikintas jam mažai groja. Aišku jei pasiimamas "suvisam". Bet jei ne "suvisam" tai vargu ar verta mąstyt tiek apie globą, tiek apie įvaikinimą. Nors gyvenime visko būna.

Kai kuriais aspektais tikrai taip (pvz., kalba), bet kai kuriais jie, patikek, pralenkia "naminius" - as dabar turiu puikia galimybe lyginti

Ir aš ne iš lempos susakiau. Galiu pasakyt ir kuo - motorikos vystymusi, bendravimu....paaiškinimas labai paprastas - nėra žmogaus, kuris jiems NUOLAT galėtų skirti dėmesį. Kuo lenkia? Nežinau apie kūdikystę, bet spėju greičiau ir stipriau įsijungia savigynos, kovos už save refleksas. O kada pavalgyt ar apsirenkt...nus mano dvimetinė mažė pavalgo....iš bėdos ir apsirengia
Nekalbu apie kai kuriuos aspektus (visko gali būti, be to nežinau apie ką kalba), bet žinau, kad bendroji raida atsilieka. Kūdikystėj. Kelių mėn. sveikas augantis šeimoje (ir to paties temperamento) vaikas lenkia tą, kuris vis dar ramiai guli lovelėj ir barškina barškučiais vaiknamy. Minėtas šeimos pavyzdys - atvažiavo išblyškę ir paliegę, po kelių mėn ir spalvas atgavo ir žvitresni patapo

bet tada klausimas iškyla: kur ta pusiausvyra? nelankyt, nenešt tų saldėsių, žaislų?

norgės pastebėjimai tikrai vertingi. pati labai dažnai dabar mąstau apie įvaikinimą, todėl toks aspektas man visai naujas...

nesakau, kad is lempos kalbi
negaliu apie visus vaiku namuose augancius vaikus kalbeti, bet is tu, kuriuos maciau, kai kuriu socialiniai igudziai tikrai gerseni, nei maniskiu.
ka cia bekalbeti, zinoma, kad gyvenima ir demesi seimoje ir valdiskoje institucijoje beprasmiska lyginti. nenoriu, kad pasirodytu, jog ieskau gyvenimo vaiku namuose privalumu... (nors palyginus, is kur ten atkeliavo tie vaikai, ten visai gerai).

Hm, įtariu ir lankyt ir nešt... O riba matyt ten, kur vaikas pasijunta apgaudinėjamas . Gal čia tiesiog nežadėt per daug. Rimtai tai nežinau. Užauga ir ten ir gražūs, ir protingi ir visokie kitokie žmonės (čia Tuoj'ai ) Nugi žinau ... Šeima geriau žinoma, bet nereikia (jei neplanuoji) žadinti vaikui tuščių vilčių.

susipainiojome visai
as turejau galvoje, kad vaiku namuose gyvenantys maziai kai ka geriau uz maniskius ("nuosavus") daro. o gavosi, lyg tie maniskiai is vaiku namu butu, taip nera (kol kas )