Grąžinkite mane į vaikų namus

Nesigavo, aš čia iš savo asmeninio "susidūrimo" su vienu protingu sušnekėjau. Apie tavo vaikus taip nesupratau

Nelabai jau ir barškina, juos daug ankščiau pratina ant puoduko daryti, iš puodelio gerti, šaukštą laikyti.
O dėl saldumynų, nuolatinių švenčių, tai pas mus taip nėra. Kad ir pirmą dieną, mano mergaitė (dar tik tvarkom dok-tus globai) pamatė kaip sunus parduotuveje visko nori, prašo, ima, irgi kažką panašaus bandė padaryti- iškarto sudrausminom abu- pirksim tik ką nors vieną, nes daugiau nėra pinigėlių ir viskas. Lėlių mes neturėjom, tai manau toks žaislas mergaitei tikrai reikalingas paprašė dar kitos, bet buvo pažadėta, kad senelis šaltis butinai padovanos. Kai praeinam pro kioskelį, merg rodo jau, kad čia reikia kažką nupirkti- tikrai nelepinam nei per daug nei per mažai, lygiai taip pat kaip ir sunų. Jie abu žino, kad pvz. siandien pinigėlių nėra.
Dėl globos pinigėlių, mano nuomonė tokia- Airijoi, Anglijoi gyvena mano draugai ir rodos kiekvieną savaitę gauna už vaiką nemenką pašalpą (nepamenu kiek, bet tikrai daugiau nei mūsų 93lt ar 50 lt, ir net daugiau už 500lt), ir kodėl tie Europiečiai neatsisako tų pinigėlių, juk tikrai gali pilnai ir patys išlaikyti savo vaikučius Nesakau, kad aš visus 500lt dėsiu tik į taupyklę, aš jau esu sugalvojus išrinksiu man priimtiną draudimo varianta, sakykim - kaupiamasis+sveikatos+dar kokie mokslai, vnž. investuosiu dalį pinigėlių vaiko ateičiai, taip pat ir abiem sunums. Dėl pavardės man asmeniškai vienodai kokia mano pavardė, juk galu gale ir vyro pavardė tinka tokia kokia yra Kai mane globojo, tai man nei karto nekilo klausymas apie pavardę Ne tame visa esmė.
O esmė tame, kaip Norge sako- išmokyti žmogų gyventi, integruotis į šeimos ir aplinkinį pasaulį ir pan.

Nuo kelių mėn? Aš gi nekonkretinau...gal 3 mėn omeny teturėjau Tu Julyyyte kaip reikalą suprantantis žmogus geriau pasakyk va ko Norgė klausia - ar buvo noras trenkt viską ir sakyt "geriau į vaikų namus"...

Manau, kad vaikų lankymas vaikų globos namuos- tai gyvenimo būdas, ir nelengvas darbas. Pavyzdžiui, mes Klaipėdosje trys pradėjome lygiai prieš metus lankytis Ryte. Aš greitai susibendravau su Egle ir toliau viskas pariedėjo o Saulytė- lanko sistemingai , nuosekliai, ją visi Ryto vaikai pažįsta, myli, laukia net nieko įpatingo neprašo, nebent mažiukai.O aš į vaikus žiūriu kaip į potencialius gobotinius šeimose, fiksuoju jų savybes, tarsi fotkinu, ir nejučia mąstau, va tas tam tiktų, tas tam. Vieną netgi supiršau . mergaitė turi nors savaitgaliams bet šeimą kur gali pareiti. O gal susiklostys ir rimčiau.

Man asmeniškai niekada, aš buvau labai dėkinga žmonėms kurie mane paimdavo savaitgaliais ar atostogų metu- norėdama atsidėkoti, stengiausi kuo galiu padėti- tvarkyti kambarius, plauti indus, sode nudirbti daugiau darbų, žinoma darbuotis pilnu tempu man niekas neleido Gal man geresni žmonės pasitaikydavo
Bet va kiti vaikai kartais nelabai norėjo važiuoti pas globėjus, gal juos užkraudavo darbais, gal jie tinginiavo, gal ten nebuvo bendraamžių ir buvo liūdną, nežinau Pvz, mano dukrytę norėjo globoti vieną moteris iš Šiaulių, tai auklėtojos sakė, kad vaikas ten su ašarom važiavo, nes ten nebuvo mėgstamų žaislų ir moterytė buvo vyresnė, bevaikė- matyt nesugebėjo nusileisti iki vaiko pasaulio, vaikas jautėsi vienišas.
Aš globojau ir savo sesę, dar dabar pas mus gyvena, nes mokosi, tai kartais tikrai atrodė kad ji norėtu grįžti, mano išvados dėl to būtų tokios: Vaikų namuose vaikai gyvena kaip karaliai, viskas padėta ant lėkštutės, atsakomybės mažai- noriu darau, noriu nedarau ir ką jus man padarysit? Kiekvienoi šeimoi (aš taip manau) kiekvienas šeimos narys turi savo kažkokias pareigas, aišku tos pareigos nebūtinai griežtai ir sistemingai turi b atliekamos, galima ir patinginiauti, bet va mano sesei visada reikia pirštu rodyti, nes ji taip priprato- auklėtoja paprašė ar parodė ir padariau, o pati nieko nesugalvos arba labai retas atvėjis. Tokiais atvėjais jau kad nesibarti (gyveni ir mokaisi gyventi be konfliktų), pasiūlau: Davai Vika susitvarkom pvz. spintas ir kartu tvarkomes. Aš galėčiau ir pati nudirbti tokį darbą, bet tada kaip pratinti prie tvarkos?
Buvo laikotarpis (šeši mėn) išėjo gyventi atskirai:" Aš jau pilnametė- noriu gyventi savarankiškai" ir ką, gryžo atgal kaip miela. Žmogutis net nemokėjo komunalinę knygutę užpildyti, savo "milijoną" 500lt išleisdavo per porą savaičių, nors kai aš turėjau tuos pinigėlius, visą laiką užduodavo klausymą" Kada man nupirksi odinį paltą, daug batų, rankinųkų, ir pan". Vaikai iš vaikų namų nesiorientuoja visiškai niekur, tai manau prašosi atgal gal tokie vaikai, kuriems tikrai per sunku "suvirškinti" tas gyvenimo naujoves, nelankstūs vaikai. Juk yra visokių žmonių ir tarp suaugusių, sėdi vienoi vietoi, gerai dar jei turi darbą, o jei ne, tai mamytė ir išlaiko savo "mažylį".
Prirašiau čia visko, košė gavosi

Pradiskutavot...

Labai patiko, kai raset, jog isivaikinant lyg ir antra asmenybe sukuriama. Butent. Iskyla gresme, jog paaugusiam vaikui atskliedus tiesa gali kilti nesusipratimu del tapatybes... Nuoskaudu klazkokiu. Kitas reikalas, jei ivaikinimas vyksta VAIKO iniciatyva, kaip rase Karbyne. Kai vaikui tai svarbu.

Ir jokiu budu globos pinigu nelyginciau su valstybes apgavimu neregistruojant vaiko tevo. Tai IS ESMES skirtingi dalykai. Tas vaikas is tiesu NETURI TEVU. Ir jam jau kliuvo nuo gyvenimo. Tai tikrai ne kriminalas, jei turi draudima ar saskaitele.

Suprantu ir ivaikinimo argumenta- kad vaikas jaustusi uztikrintas. Bet, manau, kai cia priklauso nuo iteviu. Prie vienu iteviu vaikas del nieko negali buti uztikrintas, o prie kitu globeju gali jaustis ramus. Popierukai nelemia.

Savaitgali apie musu planus pasakem tevams. Na, mano tevai apsilanko vaiku namuose, organizuoja vaikmas sventes, dovanas ( ), tai globos ir ivaikinimo tema jiems ne naujiena. Musu mintis ju nesuzavejo. Bet mums jie patare pamastyti apie stai toki varijanta: ieskoti vaiko, kuris augo seimoje ir NETIKETAI liko naslaitis. Sakykim, neturtinga seima, tevams kas nutinka. Vaikai paauge. Ju nieks is giminiu negali paimti. Vat tokiems seimoje paaugusiems vaikams tai tikari stresas o-hoho.

Taip galima butu juos kiek paguosti, plius garantuoti jiems salygas i moksla, uzsiemimus megiamus...

Tik ar yra tokiu vaiku vaiku namuose?

Ir jau visai ziebtelsiu. Jauciu, susilauksiu visuotinio pasmerkimo. Bet per ekrana akmenai nesijaus.

Vat, ka globoti matyciau labai tikslinga net- koki gabu vaika. Vat toki, kuris issikiria gabumais. Bet jo nieks del amziaus nenori isivaikint. O mes galetume jam suteikti visas salygas tobulintis. Nes esu isitikinus- tiems labai gabiems vaikams vaiku namai- prapultis. Jie isnaudoja gal simtadali savo potencialo, savo svajoniu nerealizuoja, gabumu nepanaudoja. Apskritai, vyksta asmenybes niveliacija kazikokokia. Ot cia matyciau net labai galima didele pagalba, kuria musu seima pajegi suteikti tiek savo gyvenimo budu, tiek galimybem.

Visiškai tau pritariu. Aš irgi apie tai galvoju. Kaip manot, ar tai realu?

Norge, gerai, kad apie issilavinima prabylai, tai is tiesu problema vaiku namuose. Isivaizduok, grupese ivairaus amziaus vaikai, vakare maziukai sliauzioja, zaidzia, didesni telika ziuri, o mokyklinukai su aukletoja tame triuksme pamokas ruosia... Nepaisant visu ju nuosirdziu pastangu, geru rezultatu tiketis naivu. Be to, vaikai ateina i mokykla 6-7 metu visiskai jai nepasiruose. Kas is tu gabumu, jei jie nebuvo vystomi?

Tai vat, yra tokia ideja vienuose vaiku namuose ruosti 5-6 m. vaikucius mokyklai. Su jais pora kartu per savaite dirbs pradiniu klasiu mokytoja. Jeigu kas nors noretu prisideti prie sio projektuko finansiniu indeliu, rasykite

Netikiu as tokiom pagalbom. Nepyk, Tuoj. Prie visos mano simpatijos Tau (paskaicius sio skyrelio temas), nemanau, kad paskiru mamu pakriki finansiniai indeliukai kazka keistu. Na kas tas kelisdesimt lituku, ar simtukas-kitas? Tokio amziaus bedraamziai turi kompus savo kambariuose. Vienas toks kainuoja tiek, kiek per desimt metu supermamietes nesuaukos. Dar seimose vaikai turi pamokas dalykines- jei tevai pamato polinki muzikai- muzikuoja vaikas, tikslieisems- sachmatai, lankstumas- sokiai ar sportas, ledo arena... Ir individualiai tuos gabejimus reikia stebeti, ugdyti.

Na ner ko net lygint galimybiu...

Pati visa laika buvau pries vaiku rinkimasi. Ir dabar yra jausmas, jog dar ne viska sau smegenuose i lentynas sudeliojau. Bet yra racijos, kad vaika reikia atsririnkti pagal tai, kiek jam galesi padeti.

Ir kad tas vaikas ivertintu. Bent jau- kad neatstumtu tos pagalbos. Kitaip juk kaip i kiaura maisa. Todel mintis apie netiketai tapusius naslaiciais man vis labiau patinka. Ir apie gabius vaikus, kuriems reikia padeti atsiskleisti.

na man irgi buvo kiles klausimas isivaikinti ar globoti, taciau buvau prigasdinta, kad globojam vaikui, jei atsiratu norinciu ivaikinti, tai tipo ta zmogeli gali is taves paimti ir atiduoti tiems, kas ivaikins kazi, ar tai tiesa? gal kas paklaidzioja daugiau ivaikinimo/globojimo labirintuos gali man paaiskinti, ar tokia ziauri tikimybe isties yra?

Kiek teko girdėti tai iki 10metų globėjas sprendžia ar leisti vaiką įvaikinimui,o po 10metų vaikas pareiškia savo pageidavimą.
Aš čia irgi turiu abejonių ar leisti vaiką įvaikinti...Juk jeigu turi nuolatinę globą vaikas pas tave gyvena iki 18 metų.Jis jau pripratęs turi namus ,šeimą,įpročius...maniškiai nuo 1 -2 metukų ir jie broliai ir sesės kartu...O juk yra vaikų namuose norintiem įsivaikinti...tegul ima tą kuris nepakliuvęs pas globėjus,jį auklėsi ir mokysi pagal save ir vaikui mažiau stresų...Namai,vaikų namai,globėjai,įtėviai...


O kaip jūs manote?

Gaila, kad netiki, Norge Mes jau esame tai dare, susimete samdeme mokytoja 2 vaikams (jiems buvo 7 ir 8 metai, i mokykla neejo, ir nieko nemokejo). Su jais dirbo 2-3 k. per savaite ir per metus paruose mokyklai