Grąžinkite mane į vaikų namus

#73
QUOTE(norge @ 2005 12 14, 18:14)
Ir dar pagalvojau, nebutuciau cia prisikaicius, nebutu tiek tu dvejoniu susikaupe.  g.gif


Zinai, Norge, ir as taip pat manau... todel kuri laika tik skaiciau nereiksdama savo nuomones... ir taves buvo savotiskai net gaila, nes atrodo kaip ir noretum kazkam padeti TAIP KAIP gali, o cia rasai tik tam, kad tave paskatintu ir tu butum tikra, kad elgiesi teisingai, taciau sulauki pamokslautoju, kurie siame reikale vargu ar isvis turi kokios patirties (jei as klystu, atleiskit, taciau nuomone tokia susidare) ir dar turi jiems aiskintis lyg ruostumeisi ivykdyti nusikaltima verysad.gif Zinai, imu galvoti, kad gal man jau reiketu i sia tema daugiau ir nebelandzioti, o tiesiog susikaupti su savo mintimis, padiskuoti su seimos nariais ir tik tokiu budu nuspresti. Turbut ir tau taip bus geriausia, nes cia jau nieko naujo nebepasako, o viduje tik jovalas darosi....
Atsakyti
#74
QUOTE(norge @ 2005 12 14, 18:28)
  Vat ko labai labai bijau- kad globojimas neigiamai neatsilieptu musu santykiais su musu vaikais. Vat tai tikrai labai labai rimtas stabdis. Ir kuo ilgiau sedziu sitame forume, tuo labiau to bijau. Matau, kaip mano vaikai konkuruoja del musu meiles ir demesio. O jei atsirastu trecias- globojamas?


ir as mastau lygiai taip pat smile.gif dar, zinai, pagalvoju ir apie tai, kad tarkim ivaikintas gali tureti polinki kleptomanijai, alhogoliui ar narkotikams (domejausi pas genetikus - polinkis paveldimas ir nepasireiskia tik tuo atveju, jei nera palankios situacijos). Taigi, tarkim tas zmogutis toki polinki tures (o kadangi paliekami dazniausiai degradu vaikai, tai labai tiketina, kad toki polinki gali tureti). Tarkim tas zmogutis netycia pasuks klystkeliu... o is paskos nusitemps ir tavo biologini verysad.gif Juk neskirsi ju, leisi ir kartu pramogauti ir kartu vakaroti, kas tada? Vat tikrai mastau, ar, noredama padeti likimo nuskriaustam vaikui, nepakenksiu savo vaikams, ar nepazeisiu ju interesu? Beje, zinau, kad rasydama tai rizikuoju buti apsvaidyta akmenimis tu, kas sioje temoje 'aukstom materijom" kalba. Suprantu, kad gali kilti noras moralizuoti ir aiskinti apie nesalygine meile, nes pati neseniai taip masciau, taciau dabar galiu pasakyti, kad kas tokiu dvejoniu kaip mano ar Norges neturi, tas vargu, ar rimtai isvis apie ivaikinima galvoja... O ivaikinti uzsidejes rozinius akinius, tai abejojiu ar kas isvis gali... juk net pirkdamas daikta, kuri betkada galesi ismesti daznai neblogai pamastai ir aptari, o cia kalbama apie ZMOGU... be to juk ir mes su Norge tik zmones, kurios taip pat turim jausmus ir baimes
Atsakyti
#75
Del mano stadijos. Stadijoj esu toj pacioj kaip ir jus. smile.gif Psichologiskai ruosiuos ivaikinimui. Jei nesiruosciau, tikrai nesedeciau sitam skyrelyj, vien del to, kad paerzint kazka ar pamokslaut. Jus manot, kad manes abejones nekankina? Tik man dar kitokios prisideda. Tai del to is ieskau to atsakymo, kaip geriau. Vienintelis dalykas as neturiu savu. Tai man nera to klausimo kuri labiau mylesiu. Turbut ivaikintas bus pirmagimis, o veliau, jei Dievas duos gal savu sulauksiu.
As viska suprantu, suprantu tas abejones ir visa kita, bet jus mane akmenim apmetykit, vis tiek manau, kad jei negali ivaikinto mylet kaip savo, tai geriau nevaikint.
Atsakyti
#76
Noa, prajuokinai nerealiai! Tikrai pakilo nuotaika! 4u.gif

del Genu: taip pat kalbejausi su genetikais, bet jie polinkiu ir charakterio paveldimuma laiko tam tikru fatalizmu... O kartais ir pati pagalvoju: juk genai paveldimi ne tik is tevu, o taipogis ir is kitu kraujo giminiu, na o ka jeigu vaikas paveldetu kokios tetules ar trecios eiles to ir ano genus - giminiu, kuriu pvz mes negalime pakesti, juk buna, ne?... Tai kaip tada su tais savo biologiniu vaiku genais?..

del isivaikinimo turintiems "savo" vaikus: pvz Austrijoje tai netgi draudziama - isivaikinti leidzia tik bevaikiams blink.gif
Atsakyti
#77
QUOTE(norge @ 2005 12 14, 17:14)

Leliune, pagalvojau, kad gal cia kaip su vestuvem? Na, kai kas kalba apie nors minimalias abejones, vesti ar ne, as visa gerkle rekiu- NE, kadangi tokie zingsniai nedaromi abejojant. O.K. Tebunie be isskaiciavimo. Bet tada jau tegul pametus galva, susuktais smegenais ir roziniais akiniais. O abejojant- negalima.

Tai gal ir su globa taip?



Su globa ir taip ir ne.

Abejonės dėl vestuvių turi prasmę tada, kai šalia yra konkretus žmogus dėl kurio abejojama. Nemanau, kad atkalbinėjote nors vieną vestuvių bijančią draugę, kuri apskritai dar neturi už ko ištekėti.

Manau su globa yra panašiai. Jeigu jau pažįstate konkretų vaiką ir jo charakteris, nuotaikos ar dar kažkas kelia abejonių, tada drąsiai galima sakyti ne. O jeigu norite globoti, bet dar nepažįstate konkretaus vaiko ir bijote abstrakčiai, tai tada yra kitaip.
Atsakyti
#78
QUOTE(salota @ 2005 12 14, 19:19)
del isivaikinimo turintiems "savo" vaikus: pvz Austrijoje tai netgi draudziama - isivaikinti leidzia tik bevaikiams  blink.gif


gal zinai kodel taip? ar tiek mazai vaiku, kuriuos butu galima ivaikinti ar psichologu nuomone turintieji savo kitaip myli ivaikintus? g.gif butu labai idomu suzinoti rolleyes.gif
Atsakyti
#79
QUOTE(norge @ 2005 12 14, 15:27)
O kai vaikai paauge. Kai patys turim savu vaiku. Na ka mes bandom apgaut? Mes jiems ne tevai. Jie mums ne vaikai.


Tai galioja ne visiems. Kursuose teko sutikti kelias šeimas turinčias savo vaikų ir įvaikintų ir jiems tokių minčių net nekilo.
Vieni gali peržengti tą barjerą ir tai yra puiku, kiti - negali - ir tai irgi yra visiškai normalu, suprantama ir žmogiška.

Tik manau, kad jausmas turi atitikti "popierius". Pritariu Ametistai - jeigu vaikas nebus mylimas kaip savo, tuomet apie įvaikinimą kalba eiti visiškai neturėtų (pasikartosiu, manau, kad nereiktų imti į globą vaikų, kuriuos galima įvaikinti ir taip atimti galimybę vaikui surasti tėvus, kurie vis tik bus jo tėvais ir jį mylės kaip savo).


QUOTE(norge @ 2005 12 14, 15:27)
Is kitos puses, prisirisimas, draugyste- tai juk nera mazai. Vat, savo krikstasuniu pasiilgstu, labai smagu man juos papopinti, nuostabus kukuliai, smagu ant ranku palaikyti, vyras megsta su jais nesamones kresti. Bet juk tai ne motiniska meile. Yra kaip yra. Vaiku namuose paauge vaikai yra naslaiciai. Ir, manau, klaida butu stengtis perrasineti ju istorija. O vat nepadeti kazkuo, kai padeti gali, - na jau ima grauzti kirminas.


Man rodos, kad daug nesusipratimų kyla dėl žodžio meilė. Pavyzdžiui, aš pasakyčiau, kad mūsų dukrytę dar kai ji buvo vaikų namuose mylėjo auklytė, nes ja labai rūpinosi (truputį daugiau nei kitais vaikais), pirko drabužėlius iš savo mažos algos ir pan. Norge gal būt sakytų, kad ji buvo prisirišusi ir simpatizavo. Esmė ne žodyje, o darbuose. Pasmerkti globėją, kuri vienų žodžiais būtų prisirišusi, o kitų - mylėtų (bet ne kaip savo vaiką) - būtų neteisinga.

Tačiau jausmas (kurį vieni vadins vienaip, o kiti - kitaip) manau turėtų būti. Jeigu jausmo visai nėra, o tik noras padėti (netikiu, kad taip yra su Norge, manau tai daugiau sąvokų klausimas), tai noro padėti neužteks sunkumams įveikti.

Galiausiai net Šventame Rašte pasakyta, kad jei daug gerų darbų padaryčiau, bet neturėčiau meilės, tai nelaimėčiau nieko... Gal vis tik tie žodžiai turi prasmę.
Atsakyti
#80
QUOTE(Tuoj @ 2005 12 12, 17:26)
Su jais tikrai stengiamasi dirbti, bet tam nera salygu, nes aukletoja turi priziureti daug vaiku vienu metu - su vienais pamokas ruosti, kitam pampersa keisti, o trecia mokyklai rengti... Tai atsakant i tavo klausima - "min. parengima" jie turi, bet labai jau "min"...

Rasiau apie privacius mokymus VISIEMS 5-6 m. vaikams ir tam samdoma privatu mokytoja labdaringomis lesomis. Manau, kad tuose vaiku namuose, apie kuriuos galvoju, tokiu vaiku butu iki 10.


Nu nesupratau bajerio blink.gif Tai gal paieškokit mokytojos, kuri labdaringais tikslais tuos vaikučius pamokintų g.gif Nesuprantu, kaip galima eit į vaikų namus ir imt kažkieno suaukotus pinigus blink.gif
Pati prieš metus tokias idėjas prastūminėjau, bet tai ieškojau kas dirbs be atlygio. Kalba buvo apie montesori metodo pritaikymo vaikų namuose, klasės kūrimo, priemonių, taip pat muzikos ir dailės. Bet kai pamatai, kad niekam to nereik verysad.gif Aišku, reikėjo eit ir įrodinėt, kad reik... nu bet ne apie tai tema ax.gif

QUOTE(norge @ 2005 12 13, 13:35)
Man nereikia vaiko mylejimui. Ir neturiu begalinio poreikio, kad mane dar kazkas myletu.  unsure.gif Savo motiniskus jausmus esu realizavus. Ir jei atvirai- netirpstu nuo vaiku. Na, nuo savu tirpstu, nuo nesavu- nea.  g.gif Tik normaliai saltakraujiskai  unsure.gif


Aš tirpstu... ir nuo savų ir nuo svetimų... wub.gif Vat nejaučiu tos ribos tarp savo ir svetimo g.gif O gal tik įsivaizduoju, kad nejaučiu g.gif
QUOTE(Noa @ 2005 12 14, 10:24)
Ai, nežinau, visi daug čia išmąstė, o man atrodo taip - vaiko paskirtis yra mylėjimui smile.gif Vaikai tam yra, o kam daugiau? Ne matematikos namų darbų darymui gi... Jei ne mylėjimui, tai jie niekam daugiau ir netinka, tokie biesdariai smile.gif


Vat ir man vaikai - mylėjimui wub.gif
Užtai ir jokie filosofiniai klausimai nekyla tongue.gif Nes jei pradėt normaliai šaltakraujiškai mąstyt, tai doh.gif Čia mano vyras bandė, tai ir pats susipainiojo ir mane supainiojo ax.gif
Vaikų namuose jie turi praktiškai viską ko reikia (čia iš materialios pusės). Taigi ir dainų dainelėse, ir olimpiadose dalyvauja, ir į sporto varžybas rolleyes.gif Turtingų tėvelių vaiko gabumai gali būt labai ramiai pražiopsoti per nesibaigiančius darbus.
Vaikams reikia šeimos. Pernai prieš Kalėdas toks mažulis eilėraštuką deklamavo: "aš didelis noriu būti
ir lapkritį ir rugpjūtį,
aš noriu namus turėti
mylėti mamą ir tėtį" wub.gif
Eilėraštukas paprastas, ir papūgą išmokintum... Bet ašaros kapsėjo verysad.gif
Atsakyti
#81
QUOTE(leliune @ 2005 12 14, 18:36)
gal zinai kodel taip? ar tiek mazai vaiku, kuriuos butu galima ivaikinti ar psichologu nuomone turintieji savo kitaip myli ivaikintus?   g.gif  butu labai idomu suzinoti  rolleyes.gif


Visgi tikriausiai del to, kad mazai vaiku, kuriuos butu galima ivaikinti, nes netgi viena isivaikinus - antro "nebeduoda" g.gif ...
Taciau tiksliau galbut viska issiaiskinsiu kursu metu, nes lygtais turetu dalyvauti nemazai zinovu. cool.gif
Mes siaip noretume cia susitvarkyti visus dokumentus ir juos paduoti Lietuvoje ir galbut Ukrainoje, nes ten itin daug naslaiciu butent del socialiniu priezasciu verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo salota: 14 gruodžio 2005 - 19:29
#82
QUOTE(ametista @ 2005 12 14, 18:03)
vis tiek manau, kad jei negali ivaikinto mylet kaip savo, tai geriau nevaikint.

sutinku 100 procentų

leliune, gaila, kad diskusiją supranti kaip pamokslavimą arba net pasmerkimą.
Ute prakalbo apie sąvokas.
Kiekvienas suprantam "meilę" savaip. "Įvaikinimą" - taip pat smile.gif Man "įvaikinti" - tai "pamilti", o ne "suteikti paramą arba galimybes"


grįžtant prie genų - leliune, ar tikrai žinai, kad tavo ar tavo vyro proseneliai neturėjo polinkio į kleptomaniją, alkoholį? Manai, kad įvaikis gali turėt blogos įtakos biologiniam vaikui? O kiemo draugas negali? O gal atvirkščiai, tavasis pasuks klystkeliais ir nusitemps paskui save kitą.

Abejonės - labai žmogiška, tik paskutinis kvailys gali būti viskuo užtikrintas.
Atsakyti
#83
QUOTE(norge @ 2005 12 14, 17:28)
O as teoriskai irgi vis primetu- o jei salia butu trecias, globojamas. Labai sudetinga. Ir ne tik guodziant. Bet ir draudziant ka. Vat del savo vaiku viska sustatau i vietas. Kai argumentai nebeveikia, pasakau- kas is musu mama? As, o.k., vadinasi as vadovauju.  cool.gif Kartais ir griezciau reaguoti tenka (aisku, be fiziniu priemoniu). O kaip tu tam ivaikintam tai paaiskinsi? Vnz. doh.gif


Jei tokie klausimai kyla, tai atsakymus į juos reikia rasti iki einant į globos namus susipažinti su vaikais. Į tokius klausimus gan gerai (bent jau Vilniuje) atsako globėjų kursuose ax.gif Tai nėra klausimai be atsakymų.
Atsakyti
#84
QUOTE(norge @ 2005 12 14, 19:28)
O as teoriskai irgi vis primetu- o jei salia butu trecias, globojamas. Labai sudetinga. Ir ne tik guodziant. Bet ir draudziant ka. Vat del savo vaiku viska sustatau i vietas. Kai argumentai nebeveikia, pasakau- kas is musu mama? As, o.k., vadinasi as vadovauju.  cool.gif Kartais ir griezciau reaguoti tenka (aisku, be fiziniu priemoniu). O kaip tu tam ivaikintam tai paaiskinsi? Galu gale, bijau dar vieno- kad sulepsesiu, imsiu gaileti vargselio naslaicio ir ji auklesiu atlaidziau, nei saviskius. IR ka tada maniskiai imtu galvoti? Vat ko labai labai bijau- kad globojimas neigiamai neatsilieptu musu santykiais su musu vaikais. Vat tai tikrai labai labai rimtas stabdis. Ir kuo ilgiau sedziu sitame forume, tuo labiau to bijau. Matau, kaip mano vaikai konkuruoja del musu meiles ir demesio. O jei atsirastu trecias- globojamas? Jei butu musu biologinis(na  ir pavadinimas)- o.k., suprantama, maziukas, ir jus taip lepinom, bla bla bla. Bet jei globotinis- tai jau ne mazesnis nei musu mazius- na kaip vaikams priimti, kad kazkurioj situacijoj as galiu palaikyti globotini ar ivaikinta, o ne Ji?

Vnz. doh.gif


drinks_cheers.gif Visom visom patariu(ypac kurios turi savo vaiku)pirmiausia pagloboti laikinai.Negalima tureti net abejones pries ivaikinant(mylesiu-nemylesiu),cia as aplamai visoms norincioms isivaikinti.Viena globeja negalejo globoti,nes savi vaikai pavydejo net to,kad globotiniai vadino ja "mama".Ka jus zinote kaip reaguos jusu vaikai,kai paaugs,o kai mazi juk sutiks su viskuo ka sakote.Paciai sau tai didelis dziaugsmas,kad darai kazkam gero.
Atsakyti