Grąžinkite mane į vaikų namus

O gal jei kam labai baugu, pirmiau reikėtu padalyvauti kursuose- čia būtu pirmas žingsnelis.

Sveikutėe, kažko čia tylu, matyt savaitgalis, o gal pamastymų metas ar ruošiates šventėm? Man tai labai būtu idomu sužinoti, kiek vaikų yra pasipraše ir grįže atgal į vaikų namus ir dėl kokių priežasčių?

Na, jau rašysiu taisyklingai lietuviškai, nes žodžio reikia laikytis.

Julyyte, man irgi įdomu. Esu per TV mačius, kaip vaikai nuoširdžiai aiškino, jog džiaugėsi sugrįžę į vaikų namus, nebenori naujų globėjų. Sakau, gal taip yra su didele dalimi paaugusių? Jei jie jau paaugę vaikų namuose, tai trūksta jiems to sandėliuko, kur viskas sudėta, kai reikia- gauni?

Gal ir galima daryti prielaidą, kad dažniausiai nori grįžti paauge vaikai Nes pvz dauguma mažesnių vaikučių net neįsivaizduoja, kad tokie namai tiesiog egzistuoja nes gyvena savo gyvenimą ir tiek. O didžkiai, matyt, jau daro kažkokias išvadas: čia jau man tas ir tas patinka, o tas ir anas nepatinka, tai jau gal geriau vaikų namuose.....
Bet būtu labai idomu konkretesnių pvz. aišku vaikas gali ir neprisipažinti dėl ko nori grįžti

Pažįstu vieną vaiką, kuris pasiprašė grąžinamas į vaikų namus. Kai jam buvo gal 6 metai, mamos sugyventinis vijo jo mamą, ji griuvo ir užsimušė. Jis su broliu atsidūrė pas globėjus, kurie jam pirmą dieną atnešė pešti vištą (darbinis auklėjimas, mol) ir net nepagalvojo, ką vaikui gali reikšti kraujas po mirštančios motinos vaizdų...
TAs vaikas augo labai kompleksuotas, nuolatos tampomas tikų ir mėšlungių. Žodžiu, gyvenimas jo nelepno ir toliau, bet peripetijų nepasakosiu. Tik tiek, kad tam vaikui buvo labai sunku kažką mylėti, su kažkuom draugauti. jau beveik pilnametis buvo, kai atsidūrė valdiškuose globos namuose. Ten išbuvo kokius 2 mėnesius. Vėliau jį susirado ir parsivežė namo kažkelinto kraujo sesė. PAs ją jis išbuvo nepilną mėnesį. paskui pasiprašė parvežamas į globos namus...
Nežinau, kodėl, neteko su juo kalbėti. Tik žinau, kad šiai dienai jis nepalaiko jokių ryšių nei su vienais globėjais (turėjo dvejus), nei su broliais nei su seserimis. Susitikęs akivaizdžiai ignoruoja visus.
Ir kas ilįs į jo dūšią.
Gal jam geriausia - vienam, kai niekas iš jo nereikalauja meilės ir prieraišumo, nieko nesitiki. Tiesiog leidžia būti...

Pazistu kelis vaikus, augusius vaiku namuose. Kai juos isivaikino, vyriausiai mergaitei buvo 9 metai. Pirmus metus nauji tevai palaike rysi su buvusiom aukletojom, skatino vaikus rasyti laiskus ir siusti piesinius savo buvusiems draugams. Tuo paciu sulaukdavo laisku ir jie. Negaliu vienareiksmiskai pasakyt, kad nauji tevai tu vaiku nemylejo. Tevas tai tikrai mylejo ir bent po darbo pabuciuodavo kad ir miegancius, bet nauja mama Nemaciau tarp jos ir vaiku vidinio rysio. Bet niekad nepamirsiu tu akimirku, kai vaikai prisimindavo vaiku namus... Kiek ju akyse budavo dziaugsmo... Man neteko sutikti ju buvusiu aukletoju, bet susidariau vaizda, kad jos juos visus labai labai mylejo. Ir ta vaikai labai gerai jaute ir prisimine, buciuodavo gautus laiskus ir prasydavo skaityti iki ismokdavo mintinai...
Taip kad is savo patirties galiu pasakyt, kad vaikai gali noreti grizti nebutinai del "visko paduoto". Dar yra tu geru auklyciu, kurios juos myli kaip savus. Vaikai ta labai jaucia. Mano aprasytu atveju zmones isivaikino vaikus del paciu saves, seimos planuoto papildymo (patys susilaukti nebegalejo del med.priezasciu, o jau pastate nama tam tikram vaiku skaiciui auginti), o ne del meiles konkretiems vaikams. Aciu Dievui, esu sutikusi ir ktiokiu seimu Ir ju buvo daugiau nei kaip si...

Man nereikia vaiko mylejimui. Ir neturiu begalinio poreikio, kad mane dar kazkas myletu. Savo motiniskus jausmus esu realizavus. Ir jei atvirai- netirpstu nuo vaiku. Na, nuo savu tirpstu, nuo nesavu- nea. Tik normaliai saltakraujiskai
[/quote]

Vis skaiciau skaiciau Norges mintis ir kazkoks negeras skonis nuo ju burnoje, o kai perskaiciau sitai -- viskas ir paaiskejo Jei tikrai taip, neimk tu vaiko pas save i namus, jokia praktine nauda neatstos nuosirdzios meiles (neracionalios, kvailos, beprasmiskos) .



Nieko grazesnio ir teisingesnio nesu skaiciusi

Del genu blogo paveldejimo: is mano puses 2 dedes ir senelis alkoholikai ... na kaip, tai man ka vaiku neturet ?

Del savo vaiko mylejimo: gimus pirmam vaikui meile isijunge ta pat minute - myliu neisivaizduojamai, bet gimus antrajai as buvau istikta soko - tikejausi vel tokios motiniskos meiles, o jos kaip ir nebuvo. Mergyte gime visiskai i mane nepanasi nei isvaizda, nei budu. Po siai dienai stebiuosi -- is kur toks vaikas (isvaizda panasi i tete, o charakteri i nieka, na nebent i viena tecio pusesere siek tiek). Ir ta meile atejo laaabai pamazu, ispradziu net kartodavau "rozele mano lelijele mano", o nejausdavau nieko, o dabar myyyyyyliu

Nezinau, guledama su savo vaikais ligonineje ypac astriai supratau, kad pats baisiausias dalykas vaikui pasaulyje yra netureti mamos, netureti, kas pvz., sergant laikytu ranka su lasaline, glostytu nugara ir ramintu, kai is pirsto ims krauja, laikytu tave, kai nakti vemsi... Na cia sergant, bet apskritai NETURETI ZMOGAUS KURIS MANE MYLETU

O.k., itikinai, neimsiu, neglobosiu, nesuteiksiu, ir visi kiti ne.

Sakinys siaip pamastymui:
Zinau, kad niekada nepaimciau svetimo vaiko, todel ir nieko apie tai negalvoju, ka galeciau padaryti, kad butu kitaip, bet gerbiu zmones, kurie tai daro nuosirdziai, is vidaus, ir abiem pusem nuo to buna geriau.

Manau aukleti ivaikinta ar globojama vaikuti reikia taip, kad jis nepasakytu, noriu atgal i vaiku namus.

Cia tai atradimas

Tuoj,kodel manai kad tai atradimas?