QUOTE(schade @ 2010 04 17, 14:26)
Nežinau, gal nemandagu į svetimą temą kištis, bet aš irgi turiu porą klausimų (gal konkretesnių) toms, kurios pakeitė religiją (ne, neturiu draugo musulmono):
1. Kokį gavote religinį auklėjimą vaikystėje (šeimoje, mokykloje)? Ar jūsų namuose buvo meldžiamasi, vaikštoma į bažnyčią (jei buvote krikščionės)?
2. Ar į Islamą (kiek suprantu, jau suaugusios, vadinasi, sąmoningai) perėjote iš kitos religijos (pvz., krikščionybės), ar iš ateizmo, agnosticizmo, nominalios (nepraktikuojamos) religijos? T.y., kokį vaidmenį religija APSKRITAI vaidino jūsų gyvenime atsivertimo metu?
3. Kokia proga susidomėjote Islamu - per vaikiną/vyrą, per kitokius draugus, per mokslus ir paskaitas, per keliones, per knygas? Ar manote, kad jei būtumėte susidraugavusios (ar pamilusios) ne su musulmonu, o su, pvz., budistu, jei būtumėte nukeliavusios į kitą šalį, išklausiusios kitą paskaitą, taip pat būtumėte susidomėjusios atitinkama religija ir gal net atsivertusios?
4. Kaip Islamas pakeičia kasdienį, praktinį gyvenimą - turiu galvoje aprangą, maistą, elgesį šeimoje, viešumoje, darbą ar jo nebuvimą ir t.t.? Ar jautėte krikščionybės (ar kitos anksčiau išpažintos religijos) poveikį šiose gyvenimo srityse?
5. Kaip apibrėžtumėte religijos ir kultūros santykį? Ar įmanoma būti musulmone pagal tikėjimą, bet vakariete/europiete pagal kultūrą? Kaip tai suderinama?
(Čia klausiu pusiau iš smalsumo, pusiau iš profesinio intereso - nepalaikykite kokia moksline apklausa ar ką

)
Pabandysiu atsakyti...
1. Tetis- nepraktikuojantis krikscionis (katalikas), mama- nekrikstyta, tiki Dieva- greiciausiai apibudinti tiktu terminas "agnostike"?..

Mociutes pasirupino krikstynom, komunija, sutvirtinimo sakramentais. I baznycia eidavau retai, net ne per visas sventes.
2. Buvau nepraktikuojanti katalike. Buvau patenkinta savo tikejimu ir gyvenimu. Nedaug galvojau apie santyki su Dievu ir butinybe Ji slovinti.
3. Per mokslus.
4. Pasikeite ir daug, ir mazai: apranga, maistas, santykiai su priesinga lytimi, laisvalaikio praleidimo budas. Zinoma, buvo krikscionisko mastymo palikimu, nuo kuriu teko save atpratinti. Noriu tiketi, kad is esmes patapau geresniu zmogumi. Gal ne tiek del islamo, kiek apsktitai del Dievo atradimo ir poreikio buti nuolankiu Jo kuriniu.
5. Kultura islame nera smerkiama, kol tai nepriestarauja religijai. Sunku konkreciai atsakyti i abstraktu klausima...
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 09 10, 20:14)
Kažin ar tai jau toks išskirtinis būtent musulmonų požiūris. Esu linkusi manyti, kad giliai tikintis musulmonas taip nekalbėtų.
Norint pakeisti tikėjimą, pirmiausiai reikia turėti ką keisti.
Pritariu visiems trims sakiniams.
QUOTE(Ruby Tuesday @ 2010 09 10, 20:24)
Kad as negiliai tikinciu nelabai esu sutikusi. Visiems mano pazistamiems musulmonams religija uzima labai svarbia dali gyvenime. Ir jiems nuo vaikystes teigta, kad jie yra labai laimingi, kad ju religija - islamas, kad turi tuo didziuotis ir apskritai, buti musulmonu - geriausias dalykas pasaulyje. Del to jie ir nesupranta, kaip as galiu nenoreti tokios laimes patirti
Jie taip pat negali suprasti, kaip as galiu buti nepraktikuojanti katalike. Kai vyrui papasakojau apie adventa, jis nesupranta, kaip as tuo laiku nepasninkauju, jis tai ramadano pasninko laikosi. Jis pats per Kaledas siulo mane nuvezti i baznycia, stebisi, kai atsisakau, nes ir Lietuvoje gyvendama niekada i baznycia nevaiksciodavau. O jam ir keista, kaip as cia, nei katalikybe praktikuoju, nei islama priimu
Man tai atrodo labai suprantama, jei zmogus giliai tikintis, jam sunku suprasti, kad kiti zmones nejaucia poreikio garbinti Viespati...
O kad nuo vaikystes teigiama, kad islamas, kad apskritai religija yra geris- negi tai blogai?.. Negi turi buti sakoma, kad tai- blogis?.. Juk ir krikscioniskose valstybese neteigiama, kad krikscionybe- blogis..
QUOTE(Ruby Tuesday @ 2010 09 10, 20:01)
Siaip as apskritai pries religijos keitima, nes, mano nuomone, save gali atrasti toje religijoje, kuri tau duota tevu, nes ji labiausiai atitinka tavo kultura.
QUOTE(Ruby Tuesday @ 2010 09 11, 20:03)
Labai geras apibudinimas. Kai gyveni tokioje terpeje, kurioje tas tikejimas visur aplinkui, tarsi ir nebera kito pasirinkimo. O kai dar nuo vaikystes kemsama, kaip saunu buti musulmonu... Mes su vyru tuo ir skiriames, kad jis negalejo sau leisti tiketi kuo nors kitu, o as visiska laisve tame turejau ir siuo metu jauciuosi atradusi tikejimo pilnatve. Idomu, ar mano vyras butu taip pat mastantis, jeigu butu turejes ta laisve.
Hmm, is pradziu sakote, kad religijos keitimui nepritariate, neva kiekvienas turi laikytis tos "kulturos" kurioje uzaugo, taciau tuo paciu norejote, kad jusu vyras butu turejes "pasirinkimo laisve"
Zmones eidami per gyvenima keiciasi, vaikai daznai negyvena tokio gyvenimo, kuri gyveno tevai, ju kitokie pomegiai, poziuriai- tai yra normalu. Ir nieko keisto, kad zmoguje atsiranda tam tikru pokyciu, kad jis nesilaiko isikibes per prievarta kazko, kas neva turetu buti jo kraujyje. Kodel zmogus turetu likti krikscionybej per prievarta?

Kur ta pasirinkimo laisve, apie kuria kalbate?..
QUOTE
Bet man jo poziuris i islama net labai priimtinas yra, jis taip idealistiskai i viska ziuri. Pvz, jis netiki, kad tikrai pasaulyje yra tokiu musulmonu, kurie siekia per gyvenima kuo daugiau zmonu vesti, tai nuolat turi 4 zmonas ir vis su kuria issiskiria, kad dar kita vesti galetu. O tiek straipsniu apie tai buvo! Bet jis man sako, kad tikras musulmonas taip nedarytu, nes yra aiskiai pasakyta, kada galima dvi ar daugiau zmonu tureti ir niekas ju siaip sau neturi. Taip pat jis svencia su manim Kaledas ir Velykas, nes anot jo, jeigu krikscionys svencia, musulmonai, turedami galimybe, turi prisijungti prie ju. Ir dar daug visokiu dalyku, del kuriu pagalvoju, kad butu gerai, jei visi musulmonai taip mastytu
QUOTE
O kas del asmeninio rysio su Dievu, man nepanasu, kad butu siekama. Jie net savais zodziais nesimeldzia ir visos maldos arabiskai, nesvarbu, moki ta kalba ar ne.
Islamas ir yra skirtas uzmegzti rysi su Dievu ir nusipelnyti Jo Malones. Kad ne visi to rysio siekia- cia jau kita kalba...
As esu musulmone ir as pritariu, kad tokiu musulmonu, kurie siekia piktnaudziauti savo religinemis teisemis, iskraipyti jas sau palankiu budu ir panasiai- yra.
Matau, dauguma jusu ziniu apie islama yra is vyro

Tai- labai subjektyvu. Nesakau, kad butinai neteisinga, bet vis tik- subjektyvu...
Beje, ne visos maldos- arabiskai, tik ritualines. Kaip kad ir krikscionybeje, per misias juk ne vien lietuviskai snekama. Zmones juk pasiskaito vertima, isigilina i tu zodziu prasme. Visos kalbos nereikia moketi- tiesiog maldos vertima.
Papildyta:
QUOTE(Sheyla. @ 2010 04 16, 20:44)
Apie viska. pracdedant kaip jie elgiasi su zmonom ir ka toje religijoje jos gali. jus perejot i ju tikejima? ar tyuo jus patenkintos?
Labai jau buitiniai klausimai

Kalbant apie islama, manyciau, pirmiausia reikia kalbeti apie tai, kaip musulmonai suvokia Dieva, apie musu paskirti sioje zemeje, apie nusizeminima pries Viespati ir buvima nuolankiu Jam.
Tik tada, kai sitai bus issiaskinta, suprasta, bus lengviau suprantami ir Dievo isakymai, religines taisykles.
As asmeniskai neperejau nei i vyro, nei i suzadetinio religija- tuo metu, kai priemiau islama nebuvau rysiuose apskritai su jokiu vyru.
Taip, esu labai patenkinta budama musulmone.
Na, o i klausima "ka jos gali?"- isvis yra sunku atsakyti. Viska gali su tam tikrom isimtim. Plius, labai daug kas priklauso nuo vyro ir zmonos tarpusavio susitarimo.
Me being too radical may simply be the case of you being too liberal.