per kiek laiko mazdaug molyje prisirenka vanduo jai nera geros prietakos zonos?
QUOTE(Ihmantas @ 2011 03 01, 00:17)
Labai idomu kodel taip nusiteike pries amurus?
QUOTE(Danačka @ 2011 03 07, 21:24)
gali suesti viska kas zalia
QUOTE(Ihmantas @ 2011 03 07, 22:55)
gali suesti viska kas zalia
Mane irgi labai domina izuvinimo klausimas. Neisivaizduoju kiek kokiu zuvyciu reiktu tureti paprastai svieziai neapipelkejusiai kudrai funkcionuoti. Patarimai kuriuos gavau visi vienodi - "reikia ziureti pagal kudra". Bet vistiek gi turetu buti kazkokie bent apytiksliai skaiciai kad ir su didelia paklaida.
QUOTE(runchikas @ 2011 03 08, 09:58)
Mane irgi labai domina izuvinimo klausimas. Neisivaizduoju kiek kokiu zuvyciu reiktu tureti paprastai svieziai neapipelkejusiai kudrai funkcionuoti. Patarimai kuriuos gavau visi vienodi - "reikia ziureti pagal kudra". Bet vistiek gi turetu buti kazkokie bent apytiksliai skaiciai kad ir su didelia paklaida.
mono ziniomis 8-10 karpiu viename are bet priklauso nuo dydzio kokiu tu ten ju noresi ar10kg vienas ar uzeks poroskg ce papildomai neseriant. jei sersi zuvy tada ju gali buti zymei daugiau.. vat pas mane kudroi pernai plaukiojo vienas tik karpis apie2kg grazei batona esdavo
nuo pavirsiaus. karosiuku begale buvo ta 8lydekas laikiau viena sugavai vasare svere2kg kitos manau buvo mazesnes taciau tu karosiuku visviena buvo apstu 8lydekai nelabai tvarkesi.. kazin kiek ju galima viename are laikyti? pati megstamaiuse mano zuvis tad ju noreciau tureti kelis simtus kudroi 
bet kazi ar taip galima?
QUOTE(Ihmantas @ 2011 03 07, 22:55)
gali suesti viska kas zalia
Nera sansu visko suesti. Pas mane 6 aru kudroje, Ausrio patarimu, jau 4 metai gyvena 7 amurai ir 7 placiakakciai, visi labai dideli, deja sakyciau nespeja jie man gerai zoliu nusienauti. Dar prisimenu jis sake, kad tik nebutu per daug, bet dabar galvoju drasiai dar po pora galeciau nusipirkti. Daugiau neturim jokiu kitu zuvu ir tureti nenorim, o ypac nenoreciau karpiu. Jie labai tersia ir kelia dumbla, o mes labai norim svariai maudytis, o zuvies ir parduotuvej galim nusipirkti.
Ziuriu dauguma cia labai domisi apie izuvinima, o kitam poste jau klausia kaip vandeni svaru islaikyti, taip kad reikia apsispresti ko labiau norisi- ar maudytis
ar sviezios zuvies 
Rekomenduoju tartis su Ausriu, jis tame reikale specas, o ir dar geras zmogus, kur tiek visiem patarimu duoda uz dyka 
QUOTE(Darius žvejys @ 2011 03 07, 19:00)
Sveiki gal kas zinote koks vandens lygio kritimas per ziemos (sausajy) sezona yra normalus kudroje? as jau jaudinuos kad mano naujoje kudroje nesilaikys vanduo per kiek laiko mazdaug molyje prisirenka vanduo jai nera geros prietakos zonos?
per kiek laiko mazdaug molyje prisirenka vanduo jai nera geros prietakos zonos?Sveiki,
Molyje iškasta kūdra paprastai maitinama paviršinės prietakos, t.y. kritulių vandeniu. Jos prisipildymo laikas labai priklauso nuo kūdros morfometrinių parametrų (dydžio ir gylio) bei nuo kritulių / garavimo intensyvumo.
Jei kūdra iškasta neseniai, palaukite bent iki tol, kol nutirps sniegas, fiksuokite aukščiausią vandens lygį (pvz., įkalkite kuoliuką ties vandens linija) ir stebėkite lygio kaitą. Jei vandens lygis krenta ne tik per sausras, bet ir per pakankamai lietingus orus - kūdros dubuo tikriausiai nesandarus. O jei vanduo kyla - galvokite, kur "priduoti" jo pertelkių
. Per aukštas vandens lygis kartais sukelia ne mažesnių problemų, nei per žemas. Sėkmės ir daug vandens !
Aušrys
QUOTE(runchikas @ 2011 03 08, 07:58)
Mane irgi labai domina izuvinimo klausimas. Neisivaizduoju kiek kokiu zuvyciu reiktu tureti paprastai svieziai neapipelkejusiai kudrai funkcionuoti. Patarimai kuriuos gavau visi vienodi - "reikia ziureti pagal kudra". Bet vistiek gi turetu buti kazkokie bent apytiksliai skaiciai kad ir su didelia paklaida.
Sveiki, Runcikai, Ihmantai, Danačka ir Dariau,
Kitokio patarimo, kol nepamačiau kūdros, duoti nelabai noriu. Pagalvokit, ką apie mane ir mano patarimus (net jei juos gautumėte už dyką) parašytumėte "Supermamoje", jei pavasarį po sunkios žiemos tektų išgraibyti ir užkasti kelis karučius išgaišusios žuvies? O gal jūsų kūdroje apskritai nėra sąlygų gyventi žuviai? KAm tada mesti pinigus balon, o vėlaiu organizuoti prabangias laidotuves?
"Apytiksliai" įžuvinimo kiekiai gal ir egzistuoja, tačiau reikia žiūrėti, kad jie neišbalansuotų kūdros ekosistemos, todėl šioje vietoje vadovaujuosi principu "geriau įžuvinti dviem žuvim mažiau, negu viena per daug".
Lygiai tas pats pasakytina ir apie amūrus. Jie gali šiek tiek padėti, jei kūdra sena, užžėlusi, tačiau peržuvintas šiomis žuvimis vandens telkinys gali "sužydėti" per vieną sezoną! Dėl to Danačkai (kaip ji pati prisipažino
) ir rekomendavau ne smūginę amūrų dozę visai žolei švariai išėsti, o tik jos pertekliui sumažinti Gerai subalansuotoje kūdroje viskas reikalinga: ir dumbliai, ir augalai, ir dugno bestuburiai, ir žuvys ir ... žvejai
, tik viskas turi būti SUBALANSUOTA. Va dėl to švento balanso, nematęs kūdriuko "gyvai" aš ir negaliu dalinti "apytikrių" patarimų. O apie karpių auginimą kūdroje esu rašęs ne kartą ir ne du. Jei tingite ieškoti, mano pozicija paprasta: KARPIUS GERIAUSIAI ŽVEJOTI "MAXIMOJE".
Sėkmės!
Aušrys
QUOTE(Niurzga @ 2011 03 03, 20:07)
Dėl pylimo tai jis nėra prie pat ir kaip jau rašiau paskutinį kartą nepasiėmiau fotoaparato tai šiai dienai vaizdas kiek kitoks. Pylimas 3 > m nuo kranto, dabar jis žymiai lėkštesnis, t.y. toks kuriuo galima važiuoti net su traktoriuku.
Dėl maudymosi tai mums viskas gerai nes mums aktualiau toks gylis kai kojos nekimba už dugno, merginos lanko baseiną ne pirmus metus, aš taip pat dievinu vandenį, todėl mums aktualu, kad būtų galima panardyti, pažaisti gauditynių...
Kad šiek tiek nuslinks nepergyvenu, tikiuosi, kad tai nebus labai didelis slinkimas. Na žodžiu laikas parodys
Beje kraštas užstoja ,,atabradą". Dešiniame apatiniame kampe tiejo tiesiog nesimato, jis dar lėkštesnis, kad būtų smagiau įbristi.
Ačiū už pastabas.
Dėl maudymosi tai mums viskas gerai nes mums aktualiau toks gylis kai kojos nekimba už dugno, merginos lanko baseiną ne pirmus metus, aš taip pat dievinu vandenį, todėl mums aktualu, kad būtų galima panardyti, pažaisti gauditynių...
Kad šiek tiek nuslinks nepergyvenu, tikiuosi, kad tai nebus labai didelis slinkimas. Na žodžiu laikas parodys
Beje kraštas užstoja ,,atabradą". Dešiniame apatiniame kampe tiejo tiesiog nesimato, jis dar lėkštesnis, kad būtų smagiau įbristi.
Ačiū už pastabas.
Jei kudros krantai per status manau geriausiai butu pasidaryti liepteli, nuo kurio galetumete i vandeni inerti, o is sono pasidaryti laiptelius. Nes smelis nuo staciu krantu manau per laika visvien nuslinks i apacia.
Na tiesą sakant visada maniau, kad per stačių krantų bėda yra ta, kad jie tiesiog nuslenka vandenin
Ant nuotraukos nesimato ,,atabrado" - įbridimo vietos, ji nėra stati ir įbristi mums visai tiks, o apie lieptą irgi pasvajojame, deja šiemet kol kas net smėlio negauname kas atvežtų, o ką jau bekalbėti apie liepto statybą. Jei ir toliau smėlio negausime teks jį kitamet pilti ant ledo.
Beje ar galima lieptą pastatyti vėliau ir kaip tą padaryti savo pačių jėgomis, nesamdant kokios tai spec. technikos kuolų įkalimui???
Ant nuotraukos nesimato ,,atabrado" - įbridimo vietos, ji nėra stati ir įbristi mums visai tiks, o apie lieptą irgi pasvajojame, deja šiemet kol kas net smėlio negauname kas atvežtų, o ką jau bekalbėti apie liepto statybą. Jei ir toliau smėlio negausime teks jį kitamet pilti ant ledo.
Beje ar galima lieptą pastatyti vėliau ir kaip tą padaryti savo pačių jėgomis, nesamdant kokios tai spec. technikos kuolų įkalimui???
QUOTE(Niurzga @ 2011 03 13, 22:10)
Na tiesą sakant visada maniau, kad per stačių krantų bėda yra ta, kad jie tiesiog nuslenka vandenin
Ant nuotraukos nesimato ,,atabrado" - įbridimo vietos, ji nėra stati ir įbristi mums visai tiks, o apie lieptą irgi pasvajojame, deja šiemet kol kas net smėlio negauname kas atvežtų, o ką jau bekalbėti apie liepto statybą. Jei ir toliau smėlio negausime teks jį kitamet pilti ant ledo.
Beje ar galima lieptą pastatyti vėliau ir kaip tą padaryti savo pačių jėgomis, nesamdant kokios tai spec. technikos kuolų įkalimui???
Ant nuotraukos nesimato ,,atabrado" - įbridimo vietos, ji nėra stati ir įbristi mums visai tiks, o apie lieptą irgi pasvajojame, deja šiemet kol kas net smėlio negauname kas atvežtų, o ką jau bekalbėti apie liepto statybą. Jei ir toliau smėlio negausime teks jį kitamet pilti ant ledo.
Beje ar galima lieptą pastatyti vėliau ir kaip tą padaryti savo pačių jėgomis, nesamdant kokios tai spec. technikos kuolų įkalimui???
O negalima ziema issigrezti kiek reikia ekeciu ir sukalti su kuju visus kuolus? Nereikia technikos, tik siek tiek darbo.
QUOTE(Niurzga @ 2011 03 13, 20:10)
Na tiesą sakant visada maniau, kad per stačių krantų bėda yra ta, kad jie tiesiog nuslenka vandenin
Ant nuotraukos nesimato ,,atabrado" - įbridimo vietos, ji nėra stati ir įbristi mums visai tiks, o apie lieptą irgi pasvajojame, deja šiemet kol kas net smėlio negauname kas atvežtų, o ką jau bekalbėti apie liepto statybą. Jei ir toliau smėlio negausime teks jį kitamet pilti ant ledo.
Beje ar galima lieptą pastatyti vėliau ir kaip tą padaryti savo pačių jėgomis, nesamdant kokios tai spec. technikos kuolų įkalimui???
Ant nuotraukos nesimato ,,atabrado" - įbridimo vietos, ji nėra stati ir įbristi mums visai tiks, o apie lieptą irgi pasvajojame, deja šiemet kol kas net smėlio negauname kas atvežtų, o ką jau bekalbėti apie liepto statybą. Jei ir toliau smėlio negausime teks jį kitamet pilti ant ledo.
Beje ar galima lieptą pastatyti vėliau ir kaip tą padaryti savo pačių jėgomis, nesamdant kokios tai spec. technikos kuolų įkalimui???
Sveiki,
"Per stačių" šlaitų pagrindinės problemos yra nestabilumas (molyje tai negresia) ir nesaugumas, na, dar kartais estetika. O lieptą galima daryti įvairiai: kalti ar subetonuoti polius "sausai" kol dar kūdra neprisirinko vandens, taip pat nuo ledo (labai patogus būdas) ir pan. Svarbiausiai ne kaip ir kuo kalsite, o kad tvirtai sukaltumėte
Sėkmės!
Aušrys
