Tvenkinio kasimas - 2

#541
QUOTE(madwifi @ 2012 05 21, 18:48)
isivaizduojate sau, einu sekmadieni apie savo lapkricio men. iskasta pruda, ziuriu ir akim negaliu patiket, - prie kranto saules atokaitoj kokiu 20 karosiuku pulkelis sildosi. Ir taip kokio puses sprindzio, gal biski mazesnio dydzio. Kaip, is kur? Kaip suprantu is simetiniu pauksciu atnestu ikru dar negalejo tokio dydzio uzaugt, jie gi nersia kai vanduo iki 17-18C susyla, paprastai geguze, birzelio pradzia. O pernai lapkriti gal irgi velu jiem nerst buvo smile.gif


"Padėkok" kaimynų vaikams arba patiems kaimynams, tokio dydžio karosiukai iš niekur neatsiranda. Jie mažiausiai 1, o gal ir 2 metų amžiaus. Jeigu šitie gaus išneršti, tada jau nebesuvaldysit jų kiekio be plėšrios žuvies pagalbos. Užjaučiu...
Atsakyti
#542
QUOTE(siluras @ 2012 05 28, 09:48)
"Padėkok" kaimynų vaikams arba patiems kaimynams, tokio dydžio karosiukai iš niekur neatsiranda. Jie mažiausiai 1, o gal ir 2 metų amžiaus. Jeigu šitie gaus išneršti, tada jau nebesuvaldysit jų kiekio be plėšrios žuvies pagalbos. Užjaučiu...

ner ten jokiu vaiku. O kam ta uzuojauta - bus ka plesriai zuviai est. Beto anksciau ar veliau jie butu patys atsirade.
Atsakyti
#543
QUOTE(madwifi @ 2012 05 28, 18:25)
ner ten jokiu vaiku. O kam ta uzuojauta - bus ka plesriai zuviai est. Beto anksciau ar veliau jie butu patys atsirade.

Na užuojauta tam, kad smarkiai sumažėjo tamstos tvenkinio universalumas ir produktyvumas mėgėjiškos akvakultūros atžvilgiu. Čia kaip su daržu, jei morkas užpuolė varputis, turį jį ravėti, nes morkos neaugs, o varpučio gi nevalgysi. Kol bus karosų, jokia kita taiki žuvis gerai neaugs. Plėšri žuvis sąlyginis reikalas, neefektyvu. Čia kaip triušį paleisti daržo ravėti, nei daržas švarus, nei triušis sotus. lotuliukas.gif Jau kažkada rašiau, karosų reikia vengti kaip piktžolių, nes jie suėda viską, ką galėtų suėsti dešimteriopai už juos geresnė žuvytė: lynas, eršketas, plačiakaktis, karpis ir t.t. Karosas suėda daug, bet auga mažai, kitaip tariant alina prūdo ekosistemą, gamina dumblą, o iš jo paties naudos mažai. Dabar jums tai gal nesvarbu, bet po kokių 5 metų, kai sugalvosite rimčiau "įdarbinti" savo tvenkinį, greičiausiai jau ieškosite patarimų kokia žuvimi žuvinti ir kaip atsikratyti nelemtų karosų doh.gif .

Apie karosų atsiradimą savaime prikurta daug mitų. Jūsų šviežiam prūde zooplanktono kiekis dar gerokai permažas, kad per kelis mėnesius iš ikro išaugtų 50g. (pusės sprindžio) karosai. g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo siluras: 30 gegužės 2012 - 20:49
#544
QUOTE(siluras @ 2012 05 30, 21:47)
Na užuojauta tam, kad smarkiai sumažėjo tamstos tvenkinio universalumas ir produktyvumas mėgėjiškos akvakultūros atžvilgiu. Čia kaip su daržu, jei morkas užpuolė varputis, turį jį ravėti, nes morkos neaugs, o varpučio gi nevalgysi. Kol bus karosų, jokia kita taiki žuvis gerai neaugs. Plėšri žuvis sąlyginis reikalas, neefektyvu. Čia kaip triušį paleisti daržo ravėti, nei daržas švarus, nei triušis sotus.  lotuliukas.gif  Jau kažkada rašiau, karosų reikia vengti kaip piktžolių, nes jie suėda viską, ką galėtų suėsti dešimteriopai už juos geresnė žuvytė: lynas,  eršketas, plačiakaktis, karpis ir t.t. Karosas suėda daug, bet auga mažai, kitaip tariant alina prūdo ekosistemą, gamina dumblą, o iš jo paties naudos mažai.  Dabar jums tai gal nesvarbu, bet po kokių 5 metų, kai sugalvosite rimčiau "įdarbinti" savo tvenkinį, greičiausiai jau ieškosite patarimų kokia žuvimi žuvinti ir kaip atsikratyti nelemtų karosų  doh.gif .

Apie karosų atsiradimą savaime prikurta daug mitų. Jūsų šviežiam prūde zooplanktono kiekis dar gerokai permažas, kad per kelis mėnesius iš ikro išaugtų 50g. (pusės sprindžio) karosai.  g.gif


Papildysiu dar savo ankstesnį komentarą. Tam kad suprastumėt kokią "naudą" duoda karosų ir lydekų "sinergetinis" lotuliukas.gif bendradarbiavimas pailiustruosiu skaičiais:
1kg karosų biomasės priaugti reikia mažiausiai 7-8 kg natūralaus maisto. Tai reiškia, kad 10 karosų po 100g. jau suėdė arti 8 kg iš bendros prūdo mitybinės bazės. Tam kad lydeka užaugtų 1 kg biomasės jai reikia 10-12 kg natūralaus maisto, taigi 10-12 kg karosų. Ką iš to gauname? O gi 1kg lydekienos (arba starkienos, šamienos) gaunate sumaitinęs arti 100kg prūdo bioorganizmų. O dabar jau turbūt pats suprantate kad gavote 1kg mėsos ant meškerės, o dugne beveik 99kg dumblo? biggrin.gif Gal vietoj lydekų norėsite leisti ešerius? Skaičiai bus dar klaikesni... lotuliukas.gif

Palyginimui su tuo pačiu mitybinės bazės kiekiu (100 kg) galima užauginti 10-15 kg karpių arba kokius 5 kg lynų.
Jums rinktis, ar norite turėti daugiau žuvies ar daugiau dumblo dugne. thumbup.gif
Atsakyti
#545
QUOTE(siluras @ 2012 05 30, 20:25)
Papildysiu dar savo ankstesnį komentarą. Tam kad suprastumėt kokią "naudą" duoda karosų ir lydekų "sinergetinis"  lotuliukas.gif  bendradarbiavimas pailiustruosiu skaičiais:
1kg karosų biomasės priaugti reikia mažiausiai 7-8 kg natūralaus maisto. Tai reiškia, kad 10 karosų po 100g. jau suėdė arti 8 kg iš bendros prūdo mitybinės bazės. Tam kad lydeka užaugtų 1 kg biomasės jai reikia 10-12 kg natūralaus maisto, taigi 10-12 kg karosų. Ką iš to gauname? O gi 1kg lydekienos (arba starkienos, šamienos) gaunate sumaitinęs arti 100kg prūdo bioorganizmų. O dabar jau turbūt pats suprantate kad gavote 1kg mėsos ant meškerės, o dugne beveik 99kg dumblo?  biggrin.gif Gal vietoj lydekų norėsite leisti ešerius? Skaičiai bus dar klaikesni...  lotuliukas.gif

Palyginimui su tuo pačiu mitybinės bazės kiekiu (100 kg) galima užauginti 10-15 kg karpių arba kokius 5 kg lynų.
Jums rinktis, ar norite turėti daugiau žuvies ar daugiau dumblo dugne.  thumbup.gif



LAbas, Silurai,

Iš tamstos klaikių ir klaikesnių skaičių aiškėja, kad kūdrose žuvies iš viso neturėtų būti doh.gif O jei veisti kokią nors žuvį, tai tik karpį (jo juk net 15 kg užauga, o dumblo prigamina tą patį 100 kg) doh.gif doh.gif doh.gif
Silurai, REKREACINIAI EŽERĖLIAI turo ir skiriasi nuo ŽUVININKYSTĖS TVENKINIŲ, kad juose nesistengiama išauginti maksimalios žuvų biomasės (tuo pačiu kūdros dugne sukaupti didelį dumblo kiekį). Žuvis čia reikalinga tik kaip vienas iš daugelio ekosistemos komponemtų, kuris suėda šiek tiek planktono, šiek tiek makrofitų, mažumą bentoso, taip pat varles, kasosų prieaugį (jis būtinas lydekos gerbūviui, kai varlės būna įsisavintos ar iškvaksi į kitus telkinius).
Nereikia gąsdinti žmonių. Čia dvi absoliučiai skirtingos koncepcijos, kurias tik kai kuriuose taškuose galima "sukryžminti" drinks_cheers.gif

Sėkmės!
Aušrys cool.gif
Atsakyti
#546

Aušry, man atrodo madwifi karosams ryškiai nusispjaut kokią tu prūdo koncepciją matai. Jie dėl to nei mažiau valgys nei mažiau dauginsis. lotuliukas.gif Prūdas REKREACINIS tai ne miškas, kaip tu bandai pateikti, o SODAS, prižiūrimas, estetiškas ir derlingas. Turbūt nedrįstumėt žmogui siūlyti sode auginti drebules ir alksnius vietoj obelų, vyšnių ir serbentų?

QUOTE
O jei veisti kokią nors žuvį, tai tik karpį (jo juk net 15 kg užauga, o dumblo prigamina tą patį 100 kg


Na naa.., gal apsieikim be ironijos. Turbūt jums nereikia aiškinti kas naudingiau įsisavina maistą, karosas ar karpis ar tas pats lynas? Tai kas neina į kūną, išeina pro kitą galą ir sėda ant dugno. Skaičiai pateikti yra teisingi, patinka jums tai ar ne. Skirtumas, tik tas, ar rudenį norėsite dalį investuotų į kūdrą pinigų atsiimti žuvies pavidalu ar leisim viskam vykti savaime...? Jei taip, tai sode žolės nepjaukit, šakų negenėkit ir braškių neravėkit, bus gražus Rūgpienių kaimas. Na va, dabar jau aš čia su ironija. mirksiukas.gif
Atsakyti
#547
Sveiki,

Turiu ir aš klausimuką.
Pas mus sodyboje sena, maždaug 8 a kūdra (įtariu tarybinių melioratorių kūrinys), į kurią įteka ir iš kurios ištekka miško upeliukas.
Problema ta, kad ji durpinė ir upeliukai durpiniai (už jos prasideda pelkė ir bebriukų karalija).
Taigi, problema ta, kad ji uždumblėjusi, o ir durpės sukilę ir maudytis ten negalim.
kaip manot, ar geriau karti naują prūdą, ar įmanoma ją kokiu nors būdu atgaivinti?Kiek girdėjau, kad senos kūdros valymas kainuoja daugiau nei naujos kasimas blink.gif
Ir kad su durpėmis visada bus problemos - jos kils ir kojos smigs...
Atsakyti
#548
Jei taip, tai sode žolės nepjaukit, šakų negenėkit ir braškių neravėkit, bus gražus Rūgpienių kaimas.

Silurai,

Žmonėms ir reikia Rūgpieinių, o ne kefyro (OK, kefyro reikia po intensyvaus "parūgpieniavimo" lotuliukas.gif ). Todėl mudu su tavim ir rašom laiškus "Supermamai", kaip Šarikas su Matroskinu drinks_cheers.gif

Sėkmės!
Aušrys cool.gif
Papildyta:
QUOTE(*Elia* @ 2012 06 01, 12:16)
Sveiki,

Turiu ir aš klausimuką.
Pas mus sodyboje sena, maždaug 8 a kūdra (įtariu tarybinių melioratorių kūrinys), į kurią įteka ir iš kurios ištekka miško upeliukas.
Problema ta, kad ji durpinė ir upeliukai durpiniai (už jos prasideda pelkė ir bebriukų karalija).
Taigi, problema ta, kad ji uždumblėjusi, o ir durpės sukilę ir maudytis ten negalim.
kaip manot, ar geriau karti naują prūdą, ar įmanoma ją kokiu nors būdu atgaivinti?Kiek girdėjau, kad senos kūdros valymas kainuoja daugiau nei naujos kasimas  blink.gif
Ir kad su durpėmis visada bus problemos - jos kils ir kojos smigs...




LAbas Elia,

Jei sodybos galimybės leidžia MINERALINIAME grunte išsikasti naują kūdrą, kurioje bus aukštas vandens lygis, geriau kasti naują (jei pavyks, būtų galima prijungti dalį senosios kūdros ir atsiriboti nuo neprognozuojamos prietakos (upelio)). Jei ne - įmanoma "apiprotinti" ir senąją kūdrą, tačiau durpes bet kuriuo atveju reiktų išimti iki mineralinio grunto.

Sėkmės!
Aušrys cool.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ausras: 01 birželio 2012 - 13:23
#549
Silurai, bliamba, jei tie karosai taip paprastai atsirado pirmais metais, kodel jie turetu neatsirast jusu "idealiame" prude su uzveistais lynais ir kitom vertingom zuvim tarkim po 2 , 3 ar dar daugiau metu? ar siulot pruda aptvert elektrine tvora ir uzdengt su plevele? Nematau jokios logikos jusu gasdinimuose.
Beto mano tikslas ne ispuoseletas sodas, sekant jusu palyginimu, bet labiau gal misko parkas, todel jame gali atsirast vietos ir drebulems ir berzeliams.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 01 birželio 2012 - 13:51
#550
QUOTE(madwifi @ 2012 06 01, 14:46)
Silurai, bliamba, jei tie karosai taip paprastai atsirado pirmais metais, kodel jie turetu neatsirast jusu "idealiame" prude su uzveistais lynais ir kitom vertingom zuvim tarkim po 2 , 3 ar dar daugiau metu? ar siulot pruda aptvert elektrine tvora ir uzdengt su plevele? Nematau jokios logikos jusu gasdinimuose.
Beto mano tikslas ne ispuoseletas sodas, sekant jusu palyginimu, bet labiau gal misko parkas, todel jame gali atsirast vietos ir drebulems ir berzeliams.


Taip, jų išvengti ganėtinai sunku. Jei jau atsirado pirmaisiais metais, tai čia labiau išimtis nei taisyklė. Karosui sunkiau įsitvirtinti, kai jau prūde yra daugiau kitų žuvų, kurios suėstų jų ikrus. Paguoda ta, kad keletą metų jie dar augs neblogai, o paskui bus kaip amaro. Gal verta keletą ūgtelėjusių starkiukų įsileisti, kad būtų kontrolė. Iš bėdos galima vieną ešerį įleisti, bet tik vieną, nes jei šitie pasidaugins bus blogiau nei karosai. Arba čiupti meškerytę ir pragaudyti tą pulkelį karosiukų, kol šaltas vanduo ir neišneršė.

Kalbant apie įvairias rekreacines "koncepcijas", siūlau pažvelgti kaip šauniai būdavo įrengiami ir tvarkomi dvarų parkai ir tvenkiniai. Parkus projektuodavo architektai iš prancūzijos, o žuvį net iš Čekijos atsiveždavo (prieš 150 metų). Tai buvo aukšta meninė, estetinė rekreacinių erdvių kultūra. Dėka tokio paveldo šiandien netgi turimę išvestą lietuvišką karpių veislę - Šilavoto karpis. Nereikia manyti, kad jei žuvininkystės nepropaguosit, tvenkinyje gali augti bet kas. Vieną kart įsileisit protingą kiekį gerų žuvyčių ir kasmet, kartas nuo karto, galėsit džiaugtis ekologiška švaria ir nemokama žuvimi ant stalo. O karosus mažinkit... mažinkinti... mažinkit... prūdai per daug brangiai kasami, kad leisti tiems dykaduoniams įsigalėti. Vienas žinomas žuvininkas yra pasakęs: "Karosai yra tvenkinių varputis". Geriau pasakyti negalėčiau.
Atsakyti
#551
QUOTE(siluras @ 2012 06 01, 20:47)
Kalbant apie įvairias rekreacines "koncepcijas", siūlau pažvelgti kaip šauniai būdavo įrengiami ir tvarkomi dvarų parkai ir tvenkiniai. Parkus projektuodavo architektai iš prancūzijos, o žuvį net iš Čekijos atsiveždavo (prieš 150 metų). Tai buvo aukšta meninė, estetinė rekreacinių erdvių kultūra. Dėka tokio paveldo šiandien netgi turimę išvestą lietuvišką karpių veislę - Šilavoto karpis.  Nereikia manyti, kad jei žuvininkystės nepropaguosit, tvenkinyje gali augti bet kas. Vieną kart įsileisit protingą kiekį gerų žuvyčių ir kasmet, kartas nuo karto, galėsit džiaugtis ekologiška švaria ir nemokama žuvimi ant stalo. O karosus mažinkit... mažinkinti... mažinkit... prūdai per daug brangiai kasami, kad leisti tiems dykaduoniams įsigalėti. Vienas žinomas žuvininkas yra pasakęs: "Karosai yra tvenkinių varputis". Geriau pasakyti negalėčiau.



Silurai,

Būtent karpius į Lietuvą tais laikais ir veždavo iš Čekijos. TAčiau ar tai reiškia, kad Madwifi dabar turi išsinuomoti generatorių, krestelti karosus elektrošoku ir važiuoti į Išlaužą karpių?
O tas jūsų cituojamas žinomas žuvininkas iš esmės yra teisus, tačiau jis matomai nebuvo deramai susipažinęs su beariminės žemdirbystės ar "inteligentiško tinginio" sodo koncepcija...
Beje, Silurai, man ūmai pasidarė įdomu, kaip pats siūlytumėte formuoti Madwifi pernai rudenį iškasto kūdriuko ichtiocenozę pagal akvakultūriškai teisingo vandens telkinio reikalavimus? (manau tai bus įdomu ir kitiems "Supermamos" skaitytojams, kitu atveju kviesčiau padiskutuoti prie puodelio alaus ar bokalo kavos drinks_cheers.gif ). Madwifi kūdra ~37 arai vandens ploto, kranto linija labai šauniai vingiuota (nuotraukas rasit prieš kokius 3-4 puslapius), šlaitai lėkšti, gruntas - smėlis, jei teisingai pamenu, >4,5 m gylyje - molis, dumblo nėra visai, realus max. vandens gylis ~5 m ne mažiau 15% bendro kūdros ploto; makrofitus sodinsim šią vasarą, taigi kol kas maisto per daug nėra. Kokios mintys? Ką siūlote daryti dabar, ką žuvinti rudenį (jau bus daug gražių augaliūkščių), ką ir kokio dydžio leisti kitą pavasarį, kur kada ir kaip reikia sustoti ir manyti, kad jau turime tobulą ichtiocenozę?

Sėkmės!
Aušrys cool.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ausras: 04 birželio 2012 - 08:33
#552
Sveiki, norėjau pasiteirauti, kokias priemones naudot, kad sutvirtinti tvenkinuko slaitus. nukasus puse metro juodzemio, visa kita tai smelis, iskasus tvenkinuka, "ant akiu" pradejo slaitai begt i tvenkinio viduri, visas gylis uzsitrauke smeliu. Ka siulote daryti?

Tvekinuko nuotrauka http://imageshack.us...2/p1240981.jpg/
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Romas91: 05 birželio 2012 - 16:10