Angeliukų namučiai

Nerodo tavo apklausos, wizija. labai daug apklausų išmeta. Kokia tema tavo darbo?

Laba ryta

As jau

Niuz turi rodyt, tik penketa nutrinti adrese reikia, Apie Nokia prekes zenkla mano apklausa

Paspaudi ant nuorodos, ji atsiranda adreso laukelyje browseryje ir is meta error kad negali atiodaryti, tada istrini penketa ir spaudi enter ir atidaro konkreciai mano apklausa.

Labas rytas

sveikos...jau atsakiau...kur mokiniesi ir kas per specialybė...
Eisiu gultis nes mano papinukė ir rankinukė praktiškai nedavė naktį kada miegot...

KTU, Ekonomika
Ale kad jau nebesimokinu, tik magistrini damusti bandau
Buvau atsidejus kai laukiausi o po visko pagalvojau, kad reikia pribaigti, bandau blogas mintis i sali stumti, kartais visai pavyksta o kartais ir nelabai

Sveikos mergaitės.
Vis skaitau skaitau sąžiningai. O parašyt nesirašo. Po liūdesio balioną naujoms mamytėms. Linkiu stiprybės, sveikatos ir kuo greitesnio susitaikymo. Bus labai sunku pusmetį, metus, o poto linkiu tos ramybės, reikia išmokti kaip sakoma „paleisti“ ir išmokti gyventi normalų gyvenimą toliau. Kitaip bus blogai. Ir jums pačioms ir jus supantiems žmonėms. Nereikia nuolatat ašrojančių mūsų niekam- nei draugams, nei vaikams, nei vyrams, nei kitiems kas mus supa. O ir gyvenimas per trumpas tik verkti. Reikia toliau gyventi su viltimi, kad kažkada susitiksim.

Mane labai guodė supratimas- kad sunku tik man, o JAI yra geriau nei čia žemėj būt buvę. Tai man jos ilgu, man liūdna kad neteko jos auginti, kad mano svajonės neišsipildė ir t.t. Bet supratimas- kad tai jau egoizmas mane truputį ramino. JIEMS ten geriau nei mums čia, todėl manau nereik graudintis kad va gražus pavasaris- o JIE nemato, kad va žydi gėlytės- o JIE to nemato. JIEMS TEN geriau, tai mums čia tik be jų sunku.....Manau tik skaudiname save tokiomis mintimis....Manau reikia kai kada išjungti tas mintis kurios mums tikrai ne tik nepadeda gyventi mūsų situacijose, bet priešingai- dar beprotiškiau skaudina. Nepykit, gal aš ne romantikė (bet tai nesiskaito kad ne jautri, aš esu labai jautri ir kaip sakoma žliumbų žliumba) , bet suradusi baltą plunksną kieme tikrai savęs negraudinčiau su pašalinėmis mintimis, o pagalvočiau- va kaimynų paukščiai šiukšlina. Išmokim savo mintis nustatyti tinkama linkme, bus manau mums pačioms lengviau.... Aš po netekties eidavau pro vežimukus ir save „prievartaudavau“- va nors labai noriu pažiūrėt kas ten (o gal mergaitė....) guli vežimiuke ir svarbiausia kokio amžiaus (o gal maniškė tokia dabar būtų) ....bet jei einu ir praeinu, ir jei nežvilgtelėju tokia jaučiuosi savim patenkinta- nugalėjau save.

Teisingai Tenler sako- negalima vien verkti ir užuojautas priiminėti. Reikia kad kas papurtytų ir pasakytų- stokis ir eik, gyvenimas nesibaigė. Reikia savo skausmą užmušt bile kuo- darbu, planais-kad ir mažais:šiandien nuveiksiu tą ir aną...ryt tai, poryt tai, po pusmečio pradėsiu kitą vaikiuką planuot ir t.t. Vien verkimu nieko nepakeisim. Aš turėjau tokią tetą. Oi kaip pradžioj aš ant jos pykau, vis galvojau va kai pačiai taip nebuvo tai nesupranta nieko. Bet tai buvo vienintelis žmogus kuris ne guodė ir glostė galvą o vis sutikus papurtydavo BAIK VERKTI IR GYVENK. Dabar jai tokį didelį ačiū norėčiau pasakyt , bet nedrįstu prisipažint kad yra taip....


Taigi ką noriu pasakyt- negalvokit kad aš beširdė ir čia jums pamokslauju, na čia ir tema tokia kad galima išsiverkti, išsikalbėti, bet tenoriu visas kaip ta mano griežtoji teta papurtyt- na mergaitės susiimkim, nuo mūsų verkimų gyvenimas į gerą nepasikeis. Lauke pavasaris, tuoj žiedai sužydės. O JIEMS ten žiedai visada žydi, jiems gerai, tereikia išlaukt nelaidojant savęs gyvomis, ir mes susitiksim. Dabar mes reikalingos saviems gyviems vaikams ir svarbiausia - tiems kurie dar gims.... Taigi visoms po balionėlį ir gražaus pavasario. Padėkim sau pačios – tiek kiek pačios sau galim padėt nieks kitas nepadarys. Na ir pamatykim tą gražų pavasarį, kad ir nusišluostę ašaras......

Bona-pari na laukiu aš ypač iš tavęs tų gerų žinių...vis dar su viltimi....Va atrodo būtumę kaiminkos- papudrinčiau aš tau smegenis tuoj tinkama linkme....

Man pradzioje irgi budavo poreikis paziureti, vis ir taikydavausi nuzvelgti koks ten stebuklas guli..dabar jau irgi praeinu, per daug vezimu ant pavasario, visu nenuziuresi...

O plunksta pamacius tai as vis dar tikrai apie angelus pagalvociau, neskaudina manes tokios mintys, greiciau sirdi susildo
O gyvent tai gyvenam ir einam i prieki, padejuojam ir einam, kas vaikelius augina, kas planuoja, kas mokslais uzsiimineja, kas darbais... gal kartais ir norisi tiesiog atsisesti ir verkti, gal kartais taip ir nutinka, bet amzinai verkt negali, gyvenimas nesustojo del musu netekciu, kad ir kaip to noretumem. Zvaigzdziu nieks neuzgesino, saules neismontavo, zeme vis dar i ta pacia puse sukasi...

Labai teisingas Mirkt postas Labai tau pritariu.

Mirkt visiskai su tavim sutinku
as daznai pagalvoju kad JAM ten simtakart geriau,juk sitam pasaulely tik kankinosi,nieko daugiau vaikas nemate tik skausma bent jau zinau kad jam daugiau nebeskaudes... o mes jau kaip nors "susikaupsim ir gyvensim"...

labas skaudu, kad čia susitinkam, bet čia tikrai rasi supratimą... laikykis
Papildyta:

Jau Sėkmės moksle! Beje, ir aš ten pat studijuoju, tik mano bakalauras