seksualinė patirtis-itaka santykiams

Man rodos, yra skirtumas tarp to, kai tiesiog pasiduodi aistrai, bet jai praėjus nėra jokių moralinių pagirių, o prieš šiai užklumpant turi atitinkamą požiūrį į tai ir vis vien sąmoningai nusprendi pasiduoti. Juk aistra nevaldo žmogaus visada, jis apsisprendžia pasiduoti arba ne. Juk jūs taip pat pati nusprendėt, kad norit valdyti/tramdyti/nukreipti kažkur aistras, o ne kad jus jos valdytų. Vergavimas aistroms man asocijuojasi su plaukimu pasroviui net nemąstant, kur tave nuneš srovė.


Nereikėtų lyginti neginčijamų ir įrodytų faktų su požiūriu, nuomone, nes tai nėra taip apčiuopiama. Juk visi sutinkam, kad yra atomas ir nesiginčijam dėl jo sudėtinių dalių (nebent kažkas įrodė kitaip), tačiau kas ir kaip įrodys, kuri nuomonė yra "tiesa", kuris gyvenimas, požiūris yra teisingiausias?

P.S. Atomas apie branduolį skristi niekaip negali, nes branduolys yra atomo sudedamoji dalis.


Jeigu jau supranti, kad kiti turi kitokią pasaulėžiūrą, ar taip sunku tai toleruoti - tą kitoniškumą? Jūsų niekas nereikalauja keistis. Sąmoningas apsisprendimas ir tvirtumas tam tikra prasme kelia pagarbą, tačiau nemanau, kad tvirtumas nėra aklumas ir kurtumas kitokiam požiūriui.


O JŪSŲ asmeninė nuomonė? Ar gyvenat tik pagal kažkieno taisykles?



Nenoras išžengti iš savo užsibrėžto "rato" nė vienoj gyvenimo srity nebuvo gerai.
Tam tikra prasme taip gyvenant būti tvirtam lengva, nes tiesiog išvengi situacijų, kuriose tektų patikrinti savo tvirtumą ir apsisprendimą.



Kas jums gyvenime teikia malonumą? Ar sąmoningai nuo jo visada bėgate?

Seksas nėra vien kūno poreikis - be jo nenumirsi, kaip kad be vandens, maisto ar miego.

Kas priveda žmones prie lytinių santykių? Mano giliu įsitikinimu, arba meilė, arba gašlumas - vienas iš dviejų. Bet kuriuo atveju tai nėra kažkas neutralaus dvasios atžvilgiu. Jei meilė žmogų taurina, tai gašlumas stumia priešinga kryptimi. Pasakysiu labai negražiai, bet "š", kad ir įvyniotas į sidabrinį popierėlį, saldainiu netaps niekada, nes kaip ir pati vis pabrėži, svarbiausia motyvas, o motyvas visada yra ir ne vien kūniškame lygmenyje ("netyčia" sugulama nebent padauginus alkoholio).

Tfu elektronas, o ne atomas, vis tas skubėjimas
Nuomonė ar požiūris tikrai nieko nereiškia, jie tikrovės nekeičia.

O kokia yra tikrovė? Kas ir kaip įrodo tą "tikroviškumą", kad seksas be meilės yra purvinas, o su ja - švarus ir dvasingas? Kad aistra yra blogai?

Visas mano cituotas posakis skamba taip: "Malonumas - tai kvailių laimė, laimė išminčių malonumas". Kadangi aš dar ne išminčius, tai va ieškau dar vis tos laimės

O zingeidumas, poreikis tiketi Auskciausiuoju, noras myleti ir t.t. Nepatenkinus siu poreikius zmogus gi nenumirs. Arba, noras fiziniais pratimais tobulinti savo kuna, balso stygas, lavinti zmogaus fizines galimybes, tai juk irgi nera gyvybiskai butina, bet kazkodel mes tai nesiejame su degradacija. Kodel tai kas susije su seksu, jusu poziurio salininkams sukelia tokia reakcija? Ar ne perpimityvu vertinti zmogaus poreikius, vadovaujantis "numirs jis be to, ar nenumirs..."

Va tame ir esme, kad jus galite izvelgti arba meile, arba gasluma, o tarpinio varianto nesugebat, arba nenorit. Man tai primena kai zmogus irodineja, kad yra vien juoda ir balta, o pilkos nera, arba zmones yra blogi, arba geri, o tarpinis variantas negalimas. Siam pasaulyje nera juodos ir baltos spalvos, cia teigiu kaip zmogus susijes su menu, nera, tai tik simboliai, reisksmes, zodziai nusakancios spalva, o taip neegzistuoja, nera tokiu spalvu, kaip ir nera vien gerio ir blogio, kaip nera teisingumo, kuris yra tik siekiamybe, nes vienaip, ar kitaip nusprendus teisejui, bus pralosusi puse ir apeliuos i savo teisinguma. Tas pats sudas, velgi priklausomai nuo aplinkybiu yra grudas. Nieko negali teigti vienareismiskai, ypac, kai pats neesi to isbandes. Jus tai galite vadinti degradacija, o kiti jusu pozicija gali vadinti sustabarejimu, nes jus sureiksminate kuna, seksa, kai kiti sugeba nesuteikti tam tokios prasmes, tai traktuoja kaip epizoda zmogaus gyvenime, viena is priemoniu teikianciu malonuma.
Kodel gera seksa negalima prilyginti malonumui, kai skanauji gera vyna, ar megaujiesi gardziu maistu. Kodel negalima megautis kito asmens kunu, jo teikiamais malonumais? Nekalbu apie persivagyma, rijima, as kalbu apie degustacija. Tarkim, jus negalite tai daryti su nepazistamais, dvasiskai nesusijusiais su jumis zmonemis, o kiti zmones gali, nejau jie del to "murgdosi mesle"...

Tikrai tiksliai nežinau kokio purvinumo tas seksas be meilės ir aplamai nelabai dar žinau kas ta meilė iš tikro yra. Bet jeigu bandysiu paaiškinti labai išsiplėsčiau ir gal labiau tiktų religijos ar ezoterikos skyreliui Tik va visi vienuoliai, tiek budizmo, tiek kitų religijų, vardan to tyrumo ir švarumo atsisako to sekso ir matyt ne veltui.

Na lygiai taip pat jie atsisako ir kitu priklausomybiu, prisirisimu, tarkim seimos, palikuoniu, asmeninio turto ir t.t. Bet del to pastarieji nera meslas.

Visi išvardinti jūsų atvejai yra etinės dilemos. Mano nuomone moralės ir dvasinių dalykų kontekste žmogžudystė yra žmogžudystė, nepaisant vardan ko jos imtasi.
Savo silpnybėms ar nuodėmėms pateisinti žmonės prigalvoja viskoių pasitesinimų, kaip rasės išgryninimas, raganų medžioklė, kova su pedofilais, meilė tėvynei ir taip toliau, nors tie pasiteisnimai ir kilnūs tikslai reikalo esmės nekeičia.
Papildyta:

Todėl, kad atsidavimas malonumams žmogų silpnina, o norėdamas kažką gauti (tyrumą, išmintį, dvasios ramybę ir švarą ir t.t.) turi taip pat ir kažką paaukoti, atsisakyti tam tikrų dalykų. Viskas turi savo kainą.

Na taip tik si zmogzudyste vadinasi gynyba, heroizmu, pasiaukojimu ir t.t.

Tame ir esme, o nemanot, kad lygiai tokiu pat minciu itakoti, siekiu vedini tie zmones sugalvojo, kad ir seksas veda link degradacijos... Kas gali patvirti ir paneigti? Vel viskas salygina. Visai nesenai gejai buvo iskrypeliai dabar kaip ir norma.
Papildyta:


Dar idomiau. Vadinasi, degraduoju pilnu tempu, nes vienas is mano didziausiu malonumu yra darbas, as net maniakalia nuo jo esu priklausoma, ir knygos. To niekada negalesiu atsisakyti, buvo laikai pinigus taupiau maisto saskaita, bet savo "zalingu iprociu" teikianciu man dideli malonuma neatsisakiau. Esu net sunaus prasiusi, jei kada nors ateis toks laikas, kai negalesiu skaiyti ir dirbti, noreciau iseiti is gyvenimo eutonazijos pagalba.

Visos hedonizmu paremtos civilizacijos išmiršta. Ir Romos imperija ir senutė mūsų Europa link to rieda, vadinasi malonumai veda link degradacijos, matyt tie patys dėsniai galioja ir individo lygmeny.

Atsisako ir didelės dalies maisto pasilikdami tik tiek, kiek būtina išgyvenimui. Sako, ir miega jie mažai... Ir nebedirba fiziškai, nes neturi jėgų.


O kodėl seksas laikomas malonumu, vedančiu į degradaciją, o kiti malonumai - ne? taip ir neatsakėt į klausimą. Ar jūs atsisakot visų malonumų? Ar nenorit būti stipri?