seksualinė patirtis-itaka santykiams

„Išskyrus normalius sutuoktinių santykius, sąmoningas ir valingas lytinės galios vartojimas, kad ir kokie būtų motyvai, iš esmės prieštarauja jo paskirčiai.“ Lytinio malonumo masturbacijoje ieškoma apeinant „dorinę tvarką atitinkančius lytinius santykius, kurie, tikros meilės lydimi, pilnai įprasmina abipusį atsidavimą ir žmogiškos gyvybės pradėjimą.“ (KBK)

Taip išeina, kad lytinių santykių paskirtis naujos gyvybės pradėjimas?

Taip - viena iš dviejų paskirčių ("įprasmina abipusį atsidavimą ir žmogiškos gyvybės pradėjimą").

1. Niekada negirdejau, kad ribos kuriomis save riboja zmogus, leidzia pazvelgti giliau. Pasaulio pazinimas eina per zmogu, jo akirati, pasaulio pazinima. Nesikartosiu. Jus gi negaletumete pasakyti kas yra saldu jei neikada gyvenime nebutumete ragavusi saldumynu. Todel kaip jus galite pasakyti, kad tai yra blogai ar gerai? Viskas ka sakote yra tik jusu prielaidos, paremtos tik istikinimais.

2. Todel, kad nebandoma suprasti, kitaip mastancio ir vertinancio. Toleruoti ir praktikuoti tai skirtingi dalykai. Ir jei nepraktikuojate, ar kertasi su jusu pasauleziura, tai netampa purvu, vient todel, kad taip jums atrodo.
Papildyta:


Kaip dramaturgas A. P. Chechovas yra minejes "jei spektakrlio pradzioje sautuvas kybo ant sienos, tai gale jis turi issauti". Kurinyje viskas privalo buti pagrista.

Jusu gi minetu atveju, arba aktoriai blogai atlieka savo vaidmenys, arba vaidina ne pries ta auditorija, nes nesugeba ivertinti kurini, arba nebrandus kurinys.

As pavyzdziui nemegstu cirko kur vaidina laukiniai gyvunai, nesilankau delfinariume, zoologijos soduose, nes negaliu ziureti kaip kankinami gyvunai. Tai mano asmeninis vertinimas, kiti zmones jaucia malonuma stebedami gyvunus is salies. Man nekyla ranka rasyti, kad jie yra sadistai, tiesiog jie kitaip vertina.

Iki to irgi reikia "suaugti".

Na, na... Tuomet visi yra nuodemingi. Nes valgo ne tam, kad gyventi, o tenkina savo gurmaniskus poreikius, mylisi irgi ne tam kam vaikus pradetu, vaikutis tai tik salutinis labai malonus, o kartais ne nelabai malonus priedas, prie fizinio malonumo. Namus stato velgi, kad patenkinti savo poreikius, bet tai nera butinybe, galetu tenkintis vien mygio vieta ir t.t. Bet jei taip mastyti, mes galime gyventi lusnose, neskaityti knygu, valgyti tik kose ir t.t.
Papildyta:


O kodel zmones negali vienas kitam atsiduoti, be emociju, vien fiziskai. Mes gi dvasiskai neretai atsiduodame svetimiems zmonems ir tai nera amoralu, kodel toks kuno sureiksminimas?

anokia čia naujiena. pati bažnyčia nebeteigia rojaus ir pragaro buvimo. tokio, kokį iki šiol bobulytė suvokia.

Nu kodėl gi negali atsiduoti be emocijų, žmonės viską gali ir apvogti ir nužudyti ir įžeisti, ir paguosti ir atsiduoti iš meilės. Pasirinkimo galimybių milijonai su trupučiu. Bet va ką pasirinks, priklauso nuo vidinės brandos,švaros, moralės ir kitokių kriterijų.
Ir neįmanoma atsiduoti vien fiziškai, tai kur ta siela pasideda, išeina pasivaikščiot ir žmogus kaip zombis savo reikaliukus atlieka, ar tą sielą nukautuoja ar užmigdo laikinai, o gali ji stovi nuošalej ir stebi liūdna, kol tas kūnas maloninasi ir pavydi, kad ir jai nors trupinukas atsidavimo nukristų
O ką reiškia dvasiškai atsiduoti svetimiems žmonėms

Pažįstu daugiau giliai tikinčių krikščionių, bet su jais bendraujant matyti kitas skirtumas: gyvybingumas, natūralus noras klausinėti nesuprantamus dalykus, o ne priimti bet kokius primestus atsakymus jų nesvarstant. Kartu su tuo klausinėjimu, gilesniu atsakymų ieškojimu aiškiai matyti ir jų tolerancija - visi kartu (kriškčionys, ateistai ir t.t.) sutariam, kad nė vienas iš mūsų nepatiria "geresnio žinojimo", visi esam toli nuo to ir nors mūsų pažiūros skiriasi, tačiau galime diskutuoti kaip lygus su lygiu. Iš jūsų pasisakymų labai aiškus kitaminčių nužeminimas. Taip, dažnai jis jaučiasi ir iš jūsų oponentų, tačiau tai ne argumentas. Gerbiu jūsų požiūrį, bet ne formą, kaip jūs jį išdėstot.

Dvasiskai atsiduoti, o gi ka mes dabar darome... Atveriame savo vidu, leidziame prie jo prisiliesti kitam... Lygiai taip savo mintimis itakojame kito asmens mastyma, siela ir t.t. Kiek mes zmones ileidziame i savo vidu priklauso tik nuo musu ir tam amnezijos nereikia. Juk neretai oponentai isizeidzia, isiskaudina, pamalonina, o yra dalis tokiu, kurie tik naudojasi, vampyrauja ir t.t.

Manau, kad musu nesusikalbeijimas yra tame, kad jus negalite suprasti, arba nenorite, kad yra zmones, kurie sugeba atskirti siela nuo kuno. Kita vertus iskur istraukete, kad sekso, aistros itakojama siela degraduoja... Mes gi nekalbam apie prostitucija, mes kalbame apie zmones, kurie atskiria seksa nuo meiles, viska vadina savais vardais, nera dvilypumo, nera melo. Kunas nenaudojamas kaip priemone uzsidirbti, zmones abipusiu sutarimu tenkina savo kuno poreikius. Mes gi visi tenkiname kurno proeikius, bet seksas kazkodeltai yra sureiksmintas.

Suprasciau, kad tai butu gudus laikai, nera kontracepcijos, todel galimos pasekmes itakoja zmoniu mastyma ir veiksmus, kad isvengtu nepageidaujamu pasekmiu. Ir tai, sie veiksniai nestabde tuometinius zmones. Sie gi laikai, suteikia zmogui galimybe megautis seksu be isipareigojimu, nes pastojimo gresmes pasekmes yra zymiai sumazintos.

Man suprantama krikscionio pozicija, nes jis seksa traktuoja tik kaip gimines pratesimo priemone, ar pareiga sutuoktiniui. Bet lygiai taip pat suprantama, kad yra kita grupe zmoniu, kuriem seksas gali teikti malonuma be jokiu papildomu prievoliu. Ar galima teigti, kad pirmuoju atveju siela nedegranduoja, o antruoju degraduoja... Velgi niekas negali pasakyti, tai priklauso nuo motyvo, intencijos. Kai jau minejau seimoje gali buti prielaidos legalizuotai prostitucijai, kai zmones mylisi be jausmu, o tik atlieka pareigas.

Aš nieko nesmerkiu ar nemoralizuoju. Taip yra visokių žmonių ir visada visokių bus. Apie malonumą: malonumas - kvailių laimė (neatsimenu, kas taip pasakė,bet tiek to). Ir be jokių prievolių ar pasekmių nieko neįmanoma gauti, viskam yra sava kaina, taip ir malonumui. Maisto malonumui sveikata, pinigai, sekso malonumui kiti dalykai.
Ir nuo žmogaus motyvų poelgių niekas nepriklauso yra tik poelgis ir viskas, nesvarbu noras, motyvas ar dar koks pasiteisinimas. Net liaudies išmintis sako, kad gerais norais ir pragaras grįstas. Ir dar sakoma, kad pragare didžiausia dalis tokių, kurie savo geriems norams įgyvendinti pasirinko netinkamus būdus. Be to dažniausia seka žmoguje būna: poelgis, po to tam poelgiui (ar savo silpnumui, ar dar kitam) pateisint prieš save ar prieš kitus priskiriamas motyvas, kuris yra patogesnis, mielesnis širdžiai ar kilnesnis.

Palaukit, na tarkim zmogzudyste, dekaloge parasyta, kad tai tabu, nuodeme. Bet zudyti ginant savo tevyne, ar ginant artima savo nuo agresoriaus. Tas motyvas zudimui suteikia kita atspalvi.

Vagyste, pavogti tam, kad isgelbetu zmogaus gyvybe, ar tam, kad patenkinti savo hedonistinius poreikius. Velgi veiksmas kaip ir vienas, bet vertinimas jo kitas. Tad nenuvertinkite zmogaus veiksmo motyvo.
Kad ir legalizuota prostitucija, kuri vadinasi seima, kai zmona moka savo kunu uz turtinga gyvenima. Ar tuomet siela nedegraduoja? Ar tas sutuoktiniu statusas, nubalina veiksma?

As kalbu ne apie norus, as kalbu apie motyvus.

Siaip as niekur nerasiau, kad veiksmai neturi paskemiu, tik pasekmes velgi skiriasi priklausomai nuo motyvo. Va motyvai buna ivairus, todel jie veiksmui ir suteikia atspalvi, prasme.