seksualinė patirtis-itaka santykiams

Tai čia vis kūno poreikiai?

O man panašu, kad bandai įrodyti, jog viskas tėra pilka, neutralu, apskritai nevertintina, kaip teisingesnis ar neteisingesnis pasirinkimas, vis nukreipdama kalbą neva į teisimą. Bet mes ne apie konkrečius žmones kalbame, o apie veiksmus, kurie tikrai gali būti tiek baltesni, tiek juodesni už pilkumą.

Kiekvienas asmuo vertas, kad būtų mėgaujamasi juo kaip asmeniu, o ne vien jo kūnu kaip priemone instinktams patenkinti. Užsiėminėdamas "vien seksu" žmogus begėdiškai žada meilę partneriui savo kūno kalba ir, kita vertus, pats bent pasąmoningai jos tikisi. Tai žiaurus spektaklis, kuriame šiukštu negalima nusiimti kaukės.
Papildyta:

Tokiu teiginiu tik parodai, kad net nežinai, kokia ta krikščionio pozicija, tad ką jau bekalbėti apie jos supratimą...

Na beveik viskas ir yra pilka, juk grynai juodos ar grynai baltos beveik niekur nerasim. Viskas yra vienoks ar kitoks pilkos atspalvis, šviesesnis ar tamsesnis, bet pilkas.

Mano gyvenime tai yra ir daugiau spalvų.

Pati hedonizmo ideja nera blogis, ja blogiu daro motyvai. Kaip ir krikscionybe, demokratija, irgi yra geris, bet zmoniu veiksmu motyvai, kai naudojasi krikscionybe, demokrtijos principais, ar tiesa pasakius naudoja tik tai kas jiems patogu, taip iskraupydami tikrjima, demokratijos esme. Taip ir su hedonizmu. Is principo, ar komunizmas nera viena hedonizmo atmainu... Ar rojaus samprata, kai kuriu krikscioniu konfesiju nera tuo paremta?



Nezinau, kaip jus, bet nepatenkinus dvasinius poreikius, jauciu kuniska, fizini diskomforta.



Prie ko teismas ir teisimas. As gi pastoviai rasau apie vienareiksmiska, beapeliacini vertinima. Zemeje, t.y. sioje planetoje to negali buti, nes TIESA yra siekiamybe.



Bet lygiai taip pat kiekvienas asmuo turi teise spresti ko yra vertas ir ka daryti su savo kunu, kelti savo vertinimo kriterijus, tenkinti savo poreikius, nekeldinant ju auksiciau kito poreikiu, nepazeidziant kito asmens pasirinkimo.

Kaukiu negalite nusiimti Jus, todel jums atrodo, kad tai neimanoma. Man mylintis kaukiu nereikia, neturiu tam poreikio, bet neatmetu tikimybes, kad kitiem jos reikia. Vlegi, mylintis ne vien emimas svarbu, bet ir davimas. Jei zmones tenkina tik seksas ir jie kitu iliuziju neturi, kame problemos...

Musu pokalbis man primena gurmanu pasnekesi, kaip geriau valgyti ledus, jums ledai butinai privalo buti dar su priedu: vaisiais, uogiene, sokoladu ir t.t. O as jums aiskinu, kad yra zmones, kuriem pakanka vien ledu. Ir del to, kad jie negauna priedu, jie nesijaucia apvogti, apgauti, nuvertinti.

Negerai butu, jei vienas is partneriu apgautu, arba jie manipuliuotu, kaip jus minejote devetu kauke, uzsiiminetu seksu is isskaiciavimo, tikedamiesi tolimesniu, artimensiu rysiu. Siuogi metu kalbame ne apie tai, o vien seksa, abibpusiu sutarimu, be isipareigojimu, be dvasiniu sasaju, abiem pusem sutarus, zmones turinciu tuos pacius kriterijus.



O ka jus manote, kad juoda, balta neturi spalvu, o tos ju spalvos nera vien pilka. Patikekite manimi Todel ir rasau, kad neera grynu spalvu. Nera vienareiksmiskumo.

Ai, apsimetinėkit, kad nesuprantat metaforos, tiek to...

Įdomu tik, kodėl vis grįžtat į tokias temas, ginčijatės iki negalėjimo. Ne man vienai atrodo, kad tiesiog esat nelaimingas žmogus, kuris forume "nesusipratėlius" nušviest bando, kad bent kaip tą savo nelaimingumą kompensuotų.

Ir tai sako žmogus, neseniai tvirtinęs, kad jam meilę patirti gyvenime yra tekę? Meilė - priedas? Tada visiškai suprantama, kodėl mes nesusikalbame, nes man meilė (plačiąja prasme, ne vien meilė vyrui) jau greičiau gyvenimo prasmė.

Čia turbūt vėl pagarbus kalbėjimas apskritai apie "tam tikrą" žmonių grupę, neliečiant asmeniškumų?

Tų "kitų iliuzijų" žmonės turi visada, nes tai ne iliuzijos, o žmogiškumo esmė, tik nelygu kiek ją konkretus žmogus sugeba "užslopinti", paslėpti po kauke. Kodėl apie santykius be įsipareigojimų taip mėgstama sakyti: viskas OK, tik svarbiausia, kad neatsirastų tikrų jausmų?
Papildyta:

Todėl, kad vis randu man skirtų komentarų.

O šiaip diskusija yra absurdiška (ką jau esu minėjusi). Dar galiu iš dalies suprasti žmones, kurie turi polinkį kiekvieną susižavėjimą palaikyti meile, bet klausytis įrodinėjimų, kad seksas be meilės moraline prasme yra visiška norma - na būtų išties juokinga, jei nebūtų graudu.

Na jei kataliku grupe, kuriai jus atstovaujate, yra asmeniskumai, tuomet, ka as galiu padaryti. Neretai kunigai viena sako, kita daro, trecia galvoja, ar ne del to kyla siuolaikines kataliku baznycios problemos?

Is kitos puses, tik zmones sergantys psichika itakojanciom ligom, tarkim dauno liga, turi tik viena kauke. Taigi, sekso metu gal kaukes ir nedeviu, bet kituose gyvenimio apraiskose, manau, turiu ju nemazai. Tai zmogiska ir nieko bendra neturi su veidmainyste. Kaip visada, sioks toks posukis nuo temos

As nezinau del tu Jusu paminetu "viskas OK", to nepatyriau, bet matyt yra zmones, kurie sugeba tai. Gal pas juos yra platesne - siauresne, ar bala zino koks ten pakantumo diapozanas. Mano draugas vyndarys sugeba atskirti virs simto rusiu vyno, pasakyti kur augo vynuoges, zemes sudeti, vynyogiu rusi, metus ir t.t. As tik skiriu tradicinius, apie 10 vyno rusiu, nes nesu isaugusi toje kuturoje. Taip ir cia, is kur jus galite zinoti? Kad jums kazkas pasake, ar kur skaitete, ar tevai, jusu aplinka idiege, tai tampa privalomai, automatiskai visiems aksioma, TIESA, tuomet kodel kito asmens pasakymas - TIESA atmetama kaip niekine, nejau todel, kad neisipaiso i jusu, jusu salininku sukurta pasaulio suvokima?

Sakot absurdas, tai kokia prasme diskusijoje? Siulau pasidometi A.Camus, Jean- Paul Sarte, S.Kierkegaardo ar M.Heideggerio filosofijoje svarstomomis zmogaus gyvenimo absurdiskumo-laikinumo, laisves, pasirinkimo, tuo paciu kaltes, gyvenimo ir siaip prasmes problemomis

Kaip dar kartelį patvirtinai, absoliučiai jokios.

Man diskusija tai galimybe prisiliesti prie kito asmens mastymo, patikrinti savo vertybes per to asmens prizme. Tai didziulis lobis, kas supranta. Nematau jokio absurdiskumo tame.