QUOTE(Moonte @ 2010 11 10, 16:54)
Tuomet atsiranda toks is Anglijos karalius Henrikas VIII ir daro religinius perversmus, arba atsiranda poreikis zudyti sutuoktinius, cia tiems kurie neturi tokiu galiu. Tuomet kas kaltas, ar tas kuris nuskalsta, ar tas kuris skatina, sudaro prielaidas nusiklasti...
Ko gero, kad dora bei doras elgesys turėtų remtis sąmoningomis žmogaus valios pastangomis. Tuomet nereiktų ieškoti kaltų, kaip ir aklai laikytis absurdiškų principų, kaip pvz., ką bažnyčia sujungė, tik mirtis gali išskirti ir panašiai.
Tarkim, kai sąmoningai apsisprendžiu, pasirenku ir suprantu, kad būnant su kitu žmogumi mane sies abipusis įsipareigojimas tol, kol jis abiems mums bus priimtinas. Ir tol kol esu įsipareigojusi žmogui- dėsiu visas valios pastangas neieškoti meilės bei jos teikiamo pasitenkinimo kituose žmonėse, aš jos ieškosiu jau esamame santykyje. Bet neatmetu galimybės, jog nežiūrint mudviejų valios bai pastangu, mums gali ir nepavykti dėl papraščiausio žmogiško silpnumo. Bet tuo mano gyvenimas, kaip meilė, nesibaigia...
Papildyta:
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 10, 17:02)
Didesnė šios diskusijos dalis buvo apie seksą be meilės.
Bet mes juk suprantam, kad žmonės meilę suvokia savaip ir visi skirtingai.