seksualinė patirtis-itaka santykiams

Pasiduoti silpnybėmis nesirenkama, jomis pasiduodama ir tiek. O laisvė ir silpnumas labai susiję. Silpnas negali būti laisvas. Laisvę daugelis žmoniųs supranta labai siaurai, kaip galimybę rinktis ir viskas. Buridano asilas taip pat turėjo galimybę rinktis, bet vis dėl to nudvėsė. Labai mažai, kas sugeba būti laisvi, daugelis gyvena laisvės iliuzijoje.

Pritariu, bet cia ir yra suo pakastas, kad zmogus skirtingai nei kiti traktuoja silpnybe, o mano, kad seksas yra elementari fiziologija, kuris gali gyvuoti be meiles. Ir dabar is diskusijos issirituliojo, jei jau Biblijine prasme pazinojai daugiau nei viena asmeni, nors ir isituokes, jei baznycios neanuliuota santuoka ir t.t. esi paleistuvis. Tame ir yra esme, kad kaip dabar apibrezti tas silpnumo-paleistuvystes ribas.

o kaip jūs laisvę suprantate?

Pasitikslinsiu, ar norite pasakyti, kad žmogus pasaulėžiūrą susiformuoja tik remdamasis savo asmenine patirtimi? kažkaip netikėta iš Moontės girdėti tokį teiginį .

Visiškai sutinku, kad depresiją sukelia ne viena priežastis.

Sirenetė jau mačiau parašė, kad yra skirtumas tarp laisvės "nuo" ir laisvės "kam". Iki šiol mūsų aptariamoji laisvė buvo nuo "archajiškų stereotipų, kaip visi vyrai kiaulės". Nežinau, ar šis labai archajiškas, bet dauguma archajiškų paprastai yra laiko patvirtinti, priešingai dabar įsigalintiems. Kad ir kaip būtų juokinga, bet seksualinė revoliucija jau senokai praėjo ir Vakarai jau bando taisyti jos padarytą žalą, o mes dabar stačia galva neriam į ją, nors matydami pasekmes, puikiai galėtume pasimokyti iš svetimų klaidų.

Pamiršot pridėti sakinio pabaigą - joms einant į žlugimą, kūno kultas paprastai yra civilizacijos žlugimo ženklas.

Va štai jums iškalbingas pavyzdys. Net komentarų nebereikia.

Jei žmogus niekuo negali pasitikėti, jis lieka vienas. O vidinė todėl, kad išoriškai jis gali turėti vyrą ar vyrus, žmoną ar žmonas.

Kodėl turėčiau. Ar aš neteisingai spėju, jūs, pati tuo netikėdama, pasakosite vaikams apie amžiną meilę, apie ištikimybę, apie dovanojima savo ir mokėjimą priimti kito gyvenimą?

Gal galėtume aiškiau apsibrėžti iki kokio laipsnio tas seksualinis džiaugsmas ir pasitenkinimas laikytinas natūraliu - žmogišku? Dviese; trise; grupėmis, keičiantis partneriais; homofilija; pedofilija; nekrofilija, zoofilija? Tada gal būtų lengviau diskutuoti, kada seksualinė patirtis yra laikoma Dievo dovana, o kada dvasinio nuopolio apraiška.

Vėl stebinat. Jei žmonės nevertina didelės seksualinės patirties ir yra ištikimi savo sutuoktiniui, tai jie neturi šanso abipusei laimei? Ir dar kaip tarakonai stiklainyje? Įspūdinga .

Sakykit, o kito būdo save realizuot žmogus neturi, tik turėdamas partnerį ir mylėdamasis? Labi viduramžiškai mąstot, jei jūsų manymu, be vyro gyvenanti moteris neturi kito pasirinkimo tik būti vaikų tarnaite ir ainius auginti. Sakykit, kur, kokioj terpėj ir laikmety jūs gyvenat?

1. Kuo remiantis jus tai teigiate?
Jus galite tiklsiai isjausti, kaip ir ka jaucia kitas zmogus? Jus galite suvokti tik tai ka pati esate patyrusi savo kailiu. Jei niekada nebutumete ragavusi saldumynu, kaip galima suvokti kas tai yra? Perskaitete knygose, zinosite chemine formule, ar tos zinios pakankamos, kad suvoktum, kas yra saldu? Elementarus dalykas.

Net ir dabartine mano minciu akcentacija parodo, kad nesugebat persokti auksciau savo galvos. Nors siaip, abejones del savo verdiktu, is mandagumo palikite ir tos nera. Keista kai zmogus manosi, kad geriau zino uz tave pati ka tu galvoji ir savo mintis deda tau i burna. Jus oponuojate pati sau, t.y. savo isvadom, bet ne mano teiginiams.

2. Is kur tas vel teiginys? As, Moonte, Biblijine prasme pazinojau tik viena vienineli vyra savo gyvenime, bet neatmetu galimybes, kad kitos moterys gali buti laimngos pazinojusios daugiau. Mano vyras pries vestuves turejo laaaaaabai didele patirti, ir ji man nemaiso, o net padeda, nes nesu treniruoklis ir eksperimentinis triusis. Vyras savo gyvenimu parode, kad jis mane myli ne zodziais, o darbais. Velgi paneigia utopinius svarstymus, kad zmones turintys didele seksualine patirti nesugeba myleti. Tik nepradekite man irodineti, kad musu laime, meile tai tik mano fantazijos.

3. O kodel ne, tai vienas is budu.Tiesa pasakius, man nemotais kokioje terpeje gyvenate jus, nes tai ne diskusijos esme. Gyvenu normaliuose namuose, kur esu gerbiama, vertinama ne kaip aptarnaujamas personalas, bet kaip asmenybe, motina, meiluze, drauge. Man seksas teikia dideli malonuma, neesu frigidiska, tad nemanau, kad jis zmogaus gyvenime yra neesminis veiksnys.

O kame viduramziskumas taip ir nesupratau. Vardan ko moteris turi atsisakyti vyriskos meiles, seimyninio gyvenimo, ar norite pasakyti, kad zmogus gali tenkintis vien vaiku, aplinkiniu meile... Tuomet vardan ko? Kad smurtautojas galetu ir toliau terorizuoti, mazohismas kazkoks.

As prisiekdama, turejau omeny, kad as busiu savo vyrui istikima tol, kol mes busim kartu santuokoje. Bet jei neduok D issiskirtume, tai butu mazu maziausiai keista, jei sutikus nauja zmogu sakyciau: atleisk, bet tarp musu nieko negali buti. As istikima savo exui Jauciu jis man greit iskviestu 999

Smalsutei nepriimtinos skyrybos. Tik baznycios anuliuotos.
Papildyta:


Ir vel jusu isvados, be apeliaciju. Pati ataudzia, pati apmezga, i zmogaus burna ideda savo mintis, ir pati i jas oponuoja.

Kuo tuo netikedama? I jusu meiles suvokima... Ar jis yra visiem privalomas, kaip aksioma?

Galiu. Man tai yra neprievartinė suaugusių vyro ir moters bendrystė kūnu, dvasia ir protu, suteikianti palaimos jausmą. To troškimas ir siekis- yra labai natūralus ir žmogiškas, man regis visiems suprantamas.
Kaip ir tai, kad kiekvienas žmogus gali suklysti savo pasirinkime, kai tarkim bendrystė tampa prievartos aktu, skausmu ar panašiai, kol galiausiai išvis nutrūksta. Arba, nei vienas nesame apsaugoti nuo mylimojo netekties. Bet kodėl turėtume save pasmerkti kitos lyties išsižadėjimui? O jei jos neišsižadame, tai kodėl tai turėtų vadintis dvasios nuopoliu?

1. Moonte, jūs vartotės kaip blynas keptuvėje, čia teigiate, čia norite išsiginti savo teiginių. Ties visais mano teiginiais buvo jūsų citatos ar kas kitas rašo jūsų vardu? Netgi ir toliau plėtojate mintį, kad žmogus pajėgus pažinti tik remdamasis savo pojūčiais, lyg neegzistuotų kitos pažinimo formos, kitų žmonių perduodama patirtis. O.K., gal jūs ir remiatės tik savo patirtimi (kuo aš labai abejoju, tai praktiškai neįmanoma, tenka naudotis kitų pagalba, nes visų sričių žmogus nepajėgus aprėpti).

2. Iš šio jūsų atsakymo Smalsutei apie ištikimybę:
Paskaicius jus baisu darosi, viduramziai, zmones privalo kaip tarakonai stiklainyje gyventi iki mirties. Neturi sanso abipusei laimei. Pragaras zemeje. Šis jūsų atsakymas nekalba apie jūsų laimę, o apie tai, kad ištikimas žmogus gyvena kaip tarakonas stiklainyje ir neturi šanso abipusei laimei, jūsiškiu supratimu.
Jūsų asmeninė patirtis, kai daug seksualinių partnerių turėjęs žmogus yra ištikimas ir sugeba turėti ilgalaikius santykius yra maloni išimtis iš taisyklės ir teikia vilties, kad bet kuris žmogus, jei turi motyvaciją, didelį norą ir pakankamai valios - gali pakeisti savo įpročius.

3. Teisingai, vienas iš būdų, bet ne vienintelis. Suabsoliutinus vyrišką (moterišką) meilę, gyvenimą poroje, visi, neturintys poros turėtų būti nelaimingi. Ar taip yra? Kur kas dažniau pasitaiko, kad išsiskyrus su smurtautoju, sueinama vėl su tokiu pačiu (čia jau ne iš mano patirties, iš psicholigų pateikiamų pavyzdžių). Dėl smurtautojo galimybės toliau smurtauti, Smalsutė, jau atsakė - yra galimybė atsiskirti ir dera ja pasinaudoti. Ji kalba apie katalikus, jūs kiek pamenu vadinate save agnostike, taigi turite visišką teisę skirtis, tuoktis ir skųstis vyrui, kad "jo vaikai su tamstos vaikais muša jūsų vaikus" ( iš šiuolaikinio anekdoto). Žinot, ilgą laiką skelbę, kad tėvų nesutarimai (smurtas nei psichologinis, nei fizinis į tą sąvoką neįeina) labiau kenkia vaikams negu skirybos, dabar jei jau remiasi tyrimų rezultatais ir teigia, kad skirybos daro vaikams daug didesnę žalą, nei tėvų konfliktai.
Viduramžiškumas tame, kad jūsų įvardijamos moterys neturi kito pasirinkimo, kaip gyventi vaikams ar vyrui. Taip buvo viduramžiais. Dabar taip nėra. Moteris turi kur kas daugiau pasirinkimų ir gali sėkmingai save realizuot ir neturėdama vyro.

Kas yra laisvas seksualinis gyvenimas? Ir kas yra nelaisvas seksualinis gyvenimas?

Bet ar jūs norit pasakyti, kad sekso paskirtis galima tik viena- susilaukti palikuonių? Bet net ir tai priskirčiau prie instinktų... tebūnie tai vadinama silpnybėmis...
Taip, aš turiu instinktus, jiems pasiduodu dėl malonumo, bet aš nesu tikra, ar gerai supratau ką norėjote pasakyti, nes aš kalbėjau apie laisvę nuo prietarų ir nuo stereotipų, nes tai uždeda visiems vienodą klišę, kai tuo tarpu žmogus yra unikalus. O ne apie laisvą seksualinį gyvenimą, bent kol kas...

Nepaisant to, kad tikrai toks siekis natūralus ir žmogiškas, jį ne visiems pavyksta pasiekt ir didesnis kiekis bandymų to negarantuoja. Iš tiesų būna, kad suklystame ar prarandame mylimąjį (juk žmonės ne amžini, kartais miršta, žūsta). Natūralus noras vėl kažką susirasti. Ir tame lyg ir nėra dvasios nuopolio (tik liaudies išmintis atsargiai perspėja tekančias už našlio, matyt irgi dėl jo turimos įvairiopos patirties). Bet, sakykit, iki kelinto karto dera ieškoti. Ar to nuopolio vis dar nėra, kai žmogus vis ieško jau ketvirtą ar penktą kartą? Ar čia viskas gerai, nuskriaustų ir įskaudintų nelieka (ką jau kalbėt apie vaikus)?

Bet tai grynas prietaras- stereotipas. Kuo gi ta našlio turima patirtis gali pakenkti?

Nežinau kartais iki kiek dera ieškoti, čia kiekvienam įvairiai, pagal individualias nuostatas. Bet net ir visą gyvenimą ieškantis žmogus- nėra smerktinas. Ir jei jis nors ir iš dešimto karto ras tai ko ieškojo, už jį galima pasidžiaugti.
Bet jūs dar liečiate įskaudintų vaikų klausimą, taigi ne visada vaikai laimi iš tos situacijos, kai tėvai dėl jų nusprendžia nebeieškoti. Kaip jau buvo anksčiau Moontės rašyta apie tokius santykius šeimoje, kai vyras smurtauja prieš moterį ar vaikus ir panašiai. Tai kas išdrįstų sakyti, kad skriauda, kai tėvas muša motiną yra mažesnė, nei skriauda, kai motina palieka smurtaujantį tėvą ir ieško pilnavertės meilės... Ir savaime aišku, kad ji ieško jau turėdama seksualinę patirtį, bet ar šiais laikais ta seksualinė patirtis dar ką nors gąsdina?..