seksualinė patirtis-itaka santykiams

Rodos požiūrį į smurtą jau išsakiau. O dėl visą gyvenimą ieškančio žmogaus turiu įtarimų, kad jo ieškojimai daugeliui yra skausmo šaltinis, todėl nesižaviu tokiais ieškojimas. Vėlgi dėl seksualinės patirties kaip tokios turėjimo ir būtinybės turėti gausią seksualinę patirtį yra nemenkas skirtumas. Tema, rodos, apie antrąjį variantą?

O dėl našlio, atsakysiu ta pačia liaudiška istorija. Ištekėjo moteriškė už našlio. Viskas lyg ir neblogai, bet ką bepataisytų valgyt, vis išgirsta:
- Skanu, bet ne taip, kaip nabaštikės...
Moteriškė stengiasi iš paskutiniųjų, ieško vis naujų receptų, kuo įvairesnio maisto, o atsakymas vis tas pats.
Vieną dieną nesužiūrėjo ir pietūs prisvilo. Persigandusi laukia, ką dabar vyras pasakys? O tas tik įmerkė šaukštą, įsikišo į burną ir džiaugsmingai pareiškė:
- Dabar tai akurat, visai, kaip nabaštikės!

1. Labadiena, nuo kada citatos yra jusu isvados, tai netapatu. Citatos ir liko citatomis, bet man idomu,Kur parasytas TIK, kaip bandote man primesti. Niekada neriboju pazinimo galimybiu, ir priemoniu, tame tarpe ir kuno pagalba, bet zmogus negali persokti virs savo galvos. Yra teorines ir praktines pazinimo galimybes. Gal jums patogu galvoti, kad oponentas ribotas, bet man kazkaip nesinori aiskinti ir taip savime suprantamus dalykus suaugusiems zmonems ir abejoti ju veiksnumu.

Dar karta kartoju, kaip jus galite suvokti kas yra suru, saldu, rugstu vadovaujantis knygomis, cheminemis formulemis ir t.t. yra dalykai kuriem reikia praktiniu ziniu. Keista, kad elementarius dalykus reikia kramtyti.

2. Velgi jus matote tai ka norite, bet tai ne mano teiginiai. Nes manau, kad zmones gali skirtis kai jiems salimais vienas kito buvimas virsta kancia is to ir issirutuliavo diskusija apie smurta, o ne apie gyvenima kartu iki mirties, kai zmones tai tenkina jie randa tame pilnatve. Vel jusu nesusivokimas, ar bandymas minipuliuoti tekstu.

Velg gi kas pasake kad isimtis? Ar tik ne jusu, jusu aplinkinio rato patirtis tai sako? Ar tai galima traktuoti kaipo aksioma? Vel verdiktas...

3. Vlegi tai jusu teiginiai ir samprotavimai. Kodel as turiu atsakineti i tai kas net nebuvo aptarta. NOrit absloliutinti, prasom, bet prie ko cia as, apie tai net nerasiau. Kalba eina apie elementaru smurta seimoje, ir moteri, kuriai atimta teise i seimynine laime su kitu vyru. Todel ir klausiu vardan ko? Del smurtautojo?

O mano patirtis, patikekite ji nemaza, sako, kad nesusideda (slykstus zodis) ir ka dabar, kurios tiesa tiesiausia. O jus kada nors abejojate savo teiginiais? Gal palikime mano vaikus ramybeje, tuomet as nesakysiu, kur jums detis su savo samprotavimais apie mano vaikus, jus labai nekorektiska (cia nieko bendro su ankedotu neturi, jusu vaiku as nelieciu).

Ir vel beapeliacinis teiginys, ar reikia mano argumemtu? As gidejau, as skaiciau. Analogiskai ir as galiu pasakyti, kad konfliktai itakoja vaiko psichika, tai jau mano asmenines su psichologu konsultacijos isdava. Vaikai nesugeba kitaip spresti savo problemu tik konfliktuodami, nes neturi kitokiu igudziu, tevu pavyzdys. Elementaru. Na matyt tas psichologas sarlatanas-dieltantas buvo. Bet esu jam labai dekinga, kad suteike man jegu padaryti reikiamus sprendimus, juk deka ju isgelbejau vyra nuo degradacijos, ir vaiko pasaulio pazinima apribojau, kol mezametis, kad neitakotu gyvenimiskas purvas.

Oi dekui, kad leidote moteriai realizuoti save, bet kazkodel atemete viena is realizacijos aspektu, tokiu kaip elementaria vyro-moteri, meiluze, drauge, motina, kodel moteris turi apsiriboti tik vaikais nuo pirmo sutuoktinio, kai ji turi poreiki ir galimybe gimdyti daugiau?




Dieve mano, tai reikia suprasti liaudies ismintimi, ar istorija apie chama? Nereikia visus bandyti suriktuoti pagal jums patogu stereotipa. Jums taip ir knieti visus suklasifikuoti ir i lentyneles sudelioti, bet jus pamirstate, kad zmones ivairus, juos dar itakoja auklejimas, aplinka, pasauleziura ir t.t.. Man baisu darosi del tu liaudies stereotipu, senmerges kvailos, vienturciai egoistai, nasliai-nasles chamai, nes zeidzia savo zodziais salimais esancius, moteris panorejusi buti laiminga paleistuve.

Tiesa, knieti suzinoti, ka anai daryti kai vaikai, tarkim, isvaziavo i Amerika ir niekada negris i Lietuva... Daryti karjera, o ar visos jau yra tokios karjeristes... Greiciausiai privalo nusipirkti auginti, ar isirasityti i kokia sekta neva dvasiskai tobuleja, bet ar tai gali buti pakaitalu ir vardan ko si moteris turi atsisakyti moteriskos laimes, buti mylima kito vyro. Vardan ko ta moteri ir taip nuskriausta gyvenimu reikia riboti. Kam nuo to geriau, Dievui? Bet juk Dievas ne sadistas.

Būtent!
Grįžtant prie praeities aprašymų, jų interpretavimo, moters savirealizacijos galimybių ir moters-draugės, motinos, meilužės ir žmonos vaidmenų, norėčiau pastebėti, kad dar iki seksualinės revoliucijos geriausios motinos, žmonos ir namų šeimininkės beveik nieko nežinojo apie seksualinį pasitenkinimą. Jos tepažino meilę savo namams ir vaikams- tokios buvo jų aistros, taip pat buvo laikoma, kad dorovinga moteris netrokšta jokio seksualinio džiaugsmo, nes neva tai ištekėjusi padori moteris neturėtų norėti, kad su ja būtų elgiamasi kaip su meiluže... Tikriausiai niekas neprieštaraus, kad toks vedybinis gyvenimas ir šeimyninė "laimė" nėra siekiamybė, ir seksualinės revoliucijos padariniai nebuvo vien neigiami.

O tai kaip su tuo "kol mirtis mus išskirs"?


Kodėl jūs manot, kad laisvai besirenkantis žmogus būtinai turi rinktis sunkiausią kelią, net jeigu jis jam iš esmės nepritaria? Ar visada jis teisingesnis? Ar visada kančia išlaisvina?



1. Na ir? Jei nebūtų mirties, nebūtų ir gyvybės; jei nebūtų gyvybės, nebūtų ir mirties. Tai neatsiejama. Viskas eina ratu. Kaip ten sako: "iš dulkės kilęs, dulke pavirsi".
Galų gale, kas čia kalba apie kūno kultą? Manau, puolat į kraštutinumus, vienodai dvasios ir kūno malonumui suteikiama reikšmė nėra kūno kultas.
2. Iš kur ištraukėt nepasitikėjimą? Ar pasitikėjimas įmanomas tik mylint, esant mylimam? Ar tai neįmanoma turint daugiau nei vieną partnerį gyvenime?
3. Ar nors viena forumietė čia rašė, kad netiki meile, ištikimybe? Pacituokit, prašom. Jeigu ne, tai, kaip kažkuri rašė, nedėkit savo žodžių kitiems į lūpas. Nors daug kur nepritariu jūsų pozicijai, tačiau aš taip pat tikiu meile, ištikimybe, tačiau pačios šios sąvokos man turi kiek kitokią reikšmę. O vaikus stengsiuos užauginti gebančius mąstyti, kritikuoti ir analizuoti bei sąmoningai priimt sprendimus, o ar dukra gyvenime turės vieną vyrą, ar šimtą, man nesvarbu. Svarbu, kad ji pati suvoktų, kodėl tai daro ir kad tai jos pačios sąmoningas pasirinkimas, o ne kažkieno primesta valia ir tik plaukimas pasroviui.

Mylimukės pageidavimu papildau savo atsakymą.

1. Toks dalykas, kaip skyrybos, man neegzistuoja. Net ir nutraukusi civilinę santuoką vis tiek likčiau savo vyro žmona, todėl taip - su kitais neprasidėčiau.
2. Ne, nesijausčiau save skriaudžianti, nors tikiu, kad lengva nebūtų (todėl tai dar viena iš paskatų padaryti viską, kas įmanoma ir gal net truputėlį neįmanoma, kad taip nenutiktų). Visgi aš tai jau esu pasirinkusi, jei neduokdie taip susiklostytų.
3. Būtent.
4. Labai religinga savęs nelaikau.
5. Yra.
6. Ne viskas, kas malonu, yra pats aukščiausias ir naudingiausias gėris. Niekada negali garantuoti, kad sutuoktinis nebepasikeis, kad jis žlugęs, nurašytas ar dar koks visiems laikams. Viltis, tikėtis, tikėti - tai yra tikroji meilė ir prasminga ji ne vien su laiminga pabaiga.

Mylimukė jokių papildymų nepageidavo

Taip ir maniau, kad ignoruosit šitą, o dabar sakysit, kad nepastebėjot. Būtų malonu sulaukt aiškaus atsakymo ir ne klausimo į klausimą. Dėkoju.
Papildyta:
Ai, ir dar vienas klausimas
Dėl 2 ir 6 punktų. jums už pasiryžimą iki paskutiniųjų gelbėt santuoką, bet ar jūsų apsisprendimui šiuo atveju neturi įtakos partneris? Suprantu, kai stengiasi abu. O kai tik jūs ir dar kartą jūs...? Kiek gali būti gyvas toks tikėjimas kitu žmogum?

Nuo kada nesantuokiniai lytiniai santykiai yra akivaizdžiai neigiamas veiksmas? Žudymas, savižudybė, agresyvumas ir t.t. kenkia kitiems, tuo tarpu nesantuokiniai lytiniai santykiai nekenkia niekam (na nebent jaučiatės kalta, tačiau tokiu atveju tai kaltė, kuri kenkia jums pačiai, o ne lytiniai santykiai)


Tai, jog turėjau nesantuokinių lytinių santykių nereiškia, kad buvau neištikima.


Tačiau jei sutartis kurios nors pusės sulaužoma, tokiu atveju sutartis automatiškai išyra. Nematau reikalo kankintis ir - arba vėlgi, jaustis kalta - jei kažkas kitas sulaužė susitarimą vienas kitą mylėti ir gerbti. Tik tokie va tie standartai, o jei mane pridaužo, apgauna ir t.t. tai nei meilės, nei pagarbos čia nematau, todėl ir sutartį deklaruočiau kaip nutrauktą.
Na čia logiškai šnekant, katalikų bažnyčia su savo vieninteliu "vadovu" (niekad santuokos beje nepatyrusiu) visada turi savo nuomonę. Protestantiškos šalys, kur daug kas priklauso nuo vietos kunigo supratimo, daug kur skyrybas tokiais atvejais laiko savaime suprantamomis.

Akivaizdu, kad kalbam ne ta pačia lietuvių kalba, taigi galimybių susikalbėti neturime. Vis dėl to pabandykite pagalvoti, kuo jūsų peršamas pavyzdys apie rūgštumo, sūrumo ar saldumo pojūtį siejasi su seksualine patirtimi. Ar tai reiškia, kad neišragavusi visų seksualumo formų, negali žinot kas yra seksualumas. jei taip, gal geriau nežinosiu, nei išbandysiu visas įmanomas seksualinio pažinimo rūšis, vien tam, kad žinočiau, kaip jaučiasi homoseksualas, prostitutė ir t.t. Sutikit, kad net ir pabandžius, pojūčiai nebus tokie patys, taip kaip jūsų sūrumas ar saldumas nėra tapatus mano jaučiamam sūrumui ar saldumui. O dėl sugebėjimo pažinti neparagavus, tam egzistuoja asociacijos, taip kurti žmonės išmoksta kalbėti.

Apie lakstančių nuo moters prie moters galimybę sukurti pastovią darnią šeimą kalba žmonijos praktinė patirtis ir psichologų analizė. Kaip jau minėjau, pati tokios patirties neturiu ir nepageidauju turėti, mėgstu mokytis iš svetimų klaidų.

Taip, kartais abejoju. Ir netgi kartais negaliu priimt sprendimo dėl iškylančių abejonių. Bet neturiu abejonės, kad žmogžudystė, melas, vagystė, paleistuvystė yra blogis. Konkrečiai jūsų vaikų aš neminėjau, net nežinau, ar jų turite.

O dabar tai, dėl ko iš viso rašiau šį atsakymą, nes dėl kitų dalykų neturiu vilties susikalbėti. Toji istorija apie našlį, nieko bendro neturi su chamizmu, gerokai nustebino toks vertinimas, todėl pabandysiu paaiškinti (nors šiaip esu įsitikinusi, kad meninė kalba daug įtaigesnė, deja, šį sykį, tai visai nesuveikė). Tai pasakojimas apie tai, kad žmogaus ankstesnė patirtis jam yra svarbi ir brangi, ji yra tam tikras etalonas, net jei pats dalykas iš tiesų tėra nesugebėjimas ką nors padaryti tinkamai - prisvilęs valgis jam simbolizavo jo ankstesnį gyvenimą, kurio jis ilgisi. Mylėdama jį naujoji žmona norėjo pranokti ankstesniąją savo tobulumu, jis, būdamas teisingas žmogus ir, galbūt taip pat mylėdamas, negalėjo meluoti - ji gamino ne taip, kaip pirmoji žmona, kaip jis buvo pratęs iki šiol valgyti. Situacijos paradoksalumas tame, kad tubulumo viršūnė šiuo atveju buvo prisvilęs valgis. Toji istorija trumpas ir aiškus pamokymas - nesistenk konkuruoti su buvusiąja ir neužmiršk, kad gyvenant su našliu neišvengiamai būsi lyginama. keista, kad nesugebėjai to perskaityti...

Jei jūsų pasitikėjimas dozuojamas "nuo - iki", gal ir įmanoma. Man pasitikėjimas yra žinojimas, kad kas benutiktų gyvenime, šis žmogus manęs nepaliks ir aš jo nepaliksiu. Neįsivaizduoju, kas yra ištikimybė turint penkis partnerius. Ir meilė trims metams anot Beigbederio, man visai ne meilė. Problema, kad mes sąvokoms suteikiam skirtingą turinį.

Tikrai? Kažko tokio, kaip psichologu analizės tokio pobūdžio, kaip jūs rašot skaityti neteko. O mano konkrečių pažįstamų žmonių patirtis rodo kitką, kad darnią šeimą sukurti yra pajėgūs visi, jeigu patys labai to nori.

Kokia dar padaryta zala Vakarai bando taisyti ir kaip? Kokios dar pasekmes ir svetimos klaidos? Su tokiu poziuriu tik arabijose gyvent

Tikrai? Iš kur taip gerai žinot, ką galvoja, ir kad lygina žmogus mylimą žmogų su savo praeities prisiminimais? Negi jūs pati niekada neatsipalaiduojate ir nesimėgaujate gyvenimu be palyginimų?
Tai jums tada labai sunku gyventi, galiu nebent tik įsivaizduoti kokią vidinę įtampą išgyvenate.
...nes juk vyras, kuriam galbūt buvote pirma meilužė, o gal ir ne, jus lygina, jei ne su ankstesne jaunystės pirmąja meile (pvz., ji taip švelniai man šypsodavo po pamokų...), tai su savo motina, kuri jam košę virė tokią, o ne kitokią. Jūs kiekviename žingsnyje esate lyginama- matyt, kad tai jus veda į depresiją.
Bet kalbant apie kitus žmones, Jūs esate neteisi. Ne visi tokie, kaip jūs ir jūsų vyras. Pvz., jei vyras mane mintyse ir sulygintų, nematau čia problemos ar bėdos, dėl ko negalėčiau vyro mylėti ar su juo gyventi.

Lietuviu kalba... tai neva turetu buti svariu argumentu Prie ko cia lietuviu kalba, pradziai per 2 postus, nekiskite savo minciu, neva tai oponento isvados. Suprantu, kad jums patogiau savo pramanus pateikti neva oponentas taip galvoja, bet tai nera tikrove. Susipainiojote savo manipuliacijose teksu, todel ir nesurandate galu.

Kad nelabai ir persu, tik kai zmogus per akis klastoja, persuka arguemtus, norom nenorom primeni anam nuo ko prasidejo diskusija t.y. primapradi saltini.

Vel neriam i absurda... Ka as galiu pasakyti, kad jums seksas asocijuojasi su negatyvu, sukelia jums homofobija. Tenka tik apgailestauti. Seksas netapatu prostitucijai, nors jus kitais kriterijais nesugebat mastyti, o svarbiausia nenorit isgirsti, jums gi svarbu "ikalti" savo didziaja tiesa, neva ji paremta psichologu.

Aleliuja, taigi, jus kartojate mano mintis, kad galvos skausma visi suvokia skirtingai tik per savo patirti... Na aciu dievui nuraminot, kad nors viename aspekte susikalbejome.
Ooooo taip, nuo kada asocijacijos t.y. surogatas, bus originalu, tik nereikia pakaitalus traktuoti kaip etalona.

Yra toks mokymas, menas TANTRIZMAS. Taigi zmonems seksas nera vien prostitucija ir pasileidimas, o paties saves suvokimas sekso pagalba, per savo kuna.

Man gaila moteru, kurios frigidiskos siela ir kunu. Itariu, kad joms atrodo, kad tos kurios sugeba megautis seksu yra prostitutes ir paleistuves. Net asocijacijos nepadeda joms suvokti, kad tai yra zmogui dievo suteikta palaima, dovana. O ne paleistuvyste, ar sadistine priemone.

As suprantu, kad asmenine gyvenimiska patirtis mus veikia ir itakoja musu mastyma, bet pasikartosiu, tai negali buti aksioma kitam, nors ir bandote dangstyti neva psichologu isvadom. Neatmetu galimybes, kad gali buti, kad koks psichologas yra ka panasaus teiges, bet yra nemaza dalis psichologu, kurie teigia preisingai, jusu isakytai nuomonei.

Prie ko cia jusu visos isvardintos negeroves ir si tema? Klausiau Smalsutes, neatsake, dabar jusu, kuo tapacios? Gal baigiam kaisioti vaikus sioje diskusijoje aplamai, ar jiems cia vieta? Ir ar tai pateisinama, manipuliuoti vaikais, nesvarbu kieno? Net hipotetiskai.

Visai baisu, kad dar bandoma pateisinti chamizma, paranoja. Kaip galima kita zmogu, asmenybe meginti privaryti prie stereotipinio etalono. Ar tai galima traktuoti kaip meile, jusu salininku SVARU ARGUEMTA.

KAI MYLI, ZMOGU PRIIMI BESALYGISKAI. JIS TAU BRANGUS NE TODEL KOKS JIS YRA, O TODEL KAD JIS YRA.

Nuokada paranoja, kulturos stoka galima pateisinti. Jei kitam trukdo zmogaus patirtis, vadinasi, jo nemyli, ne su tuo susituoke. Man gaila tu dvieju zmoniu, paranoja tai baisus dalykas seimoje. Nes zmogaus kaip varles neispreparuosit, tas man tinka, o sito nereikia, o ir kokiu reikia budi zmogumi, kad taip elgtusi.

Itariu mes su jumis nesusikalbesime. Nes negaliu pateisinti chamizmo. Tarp kitko mano mama, kai tekejo uz mano tecio buvo nasle. Niekada nelygino vyrus tarp saves, protingam zmogui uztenka proto suvokti, kad kiekvienas zmogus yra individas turintis savo savybes, kurios yra gerbtinos.