QUOTE(Una Li @ 2010 11 11, 12:05)
Jei jūsų pasitikėjimas dozuojamas "nuo - iki", gal ir įmanoma. Man pasitikėjimas yra žinojimas, kad kas benutiktų gyvenime, šis žmogus manęs nepaliks ir aš jo nepaliksiu. Neįsivaizduoju, kas yra ištikimybė turint penkis partnerius. Ir meilė trims metams anot Beigbederio, man visai ne meilė. Problema, kad mes sąvokoms suteikiam skirtingą turinį.
Pasitikėti aš žmogum galiu net ir neturėdama su juo sekso. O turėti seksui man nereikia pasitikėjimo "iki gyvenimo galo, kad ir kas benutiktų". Ir ką turit omeny sakydama "turint 5 partnerius"? Vienu metu?
O problemą tiksliai įvardijot. Tas pats, lyg jūs šnekėtumėt arabiškai, o aš japoniškai. Jokios prasmės
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 12, 16:29)
Tai kad šitas klausimas turėtų būti skirtas temos autorei, o ne man. Aš supratau, kad ji omenyje turėjo tikrai ne du ir ne tris.
Labai jau stengiatės išvengti nepatogių klausimų. Aš klausiau jūsų, o ne temos autorės, nes man įdomi jūsų nuomonė. Bet jūs neatsakysit, nes liežuvis neapsiverčia vadinti paleistuve moters, kuri per gyvenimą turi 2-3 partnerius, o jeigu ir paneigtumėt, kad ji tokia, vadinasi, paprieštarautumėt viskam, ką čia taip karštai deklaruojat.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 12, 16:57)
Tam, kad suvoktum, kas yra saldu, pakanka nors kartą gyvenime paragauti cukraus ir visiškai nebūtina išragauti visų pasaulio pyragėlių, ledų ir t.t. O kad tie visi pasaulio pyargėliai, ledai ir t.t. saldūs, galima sužinoti ir iš knygų.
Man nuoširdžiai gaila jūsų. Springdama nuo cukraus saldumo jūs niekada nesužinosit, koks gali būti skanus juodasis šokoladas. O kur dar kvapas...
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 12, 17:14)
Kalbėjau ne apie tikėjimą žmogumi, o apie pasitikėjimą Dievu.
Vyrą be jokios abejonės rinkausi su panašiais tvirtais įsitikinimais kaip manieji - garantijų tai žinoma neduoda, bet yra juk tiesos ir posakyje: "Kaip pasiklosi, taip išmiegosi".
Papildyta:
Savižudybė kitiems tiesiogiai nekenkia (gal žmogus net neturi artimųjų, kurie gedėtų).
Prie ko čia dievas? Ar dievas jums padėjo susirasti ir išsirinkti vyrą? Ar jis jums padeda gyventi, sutarti ir spręsti kasdienes problemas?

Viską darot jūs abu, o ne dievas. Tad aš ir klausiu apie jus. Jeigu (nelinkiu jums šito, žinoma) nutiktų taip, kad dėl santuokos stengtumėtės tik jūs viena (pvz. vyras įniktų į kokią nors priklausomybę), kiek tai truktų? Visą gyvenimą? Ar kada nors pavargtumėte?
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 12, 17:33)
"Grubiai" tariant ne, bet žvelgiant giliau - ištikimybe tai irgi nekvepia. Jei tikrai tiki, kad kažkur šia žeme vaikšto tau skirtasis, tai nepulsi gi mylėtis su tais, kurie jau iškart aišku, jog tik gyvenimo paįvairinimui. Atseit va atsiras meilės vertas objektas, tai tada jau oi kaip mylėsiu, bet iki tol nei ta meile tikiu, nei apskritai ji man ką reiškia. Meilė į žmogaus gyvenimą ateina tada, kai jis pats pasiruošęs mylėti, bet jei net ir nesiruošia, o tik žiūri kaip čia linksmiau laiką praleidus, užsimiršus, kad tik tos vienatvės nepajustų, kad nesiilgėtų to, kas gražaus laukia ateityje, tai ir gaunasi, kaip
Una Li minėjo, jog vis ieško ir ieško, o tas ieškojimas toks... na jau gyvenimo būdas.
Prieštaraujate pati sau. Dar neseniai rašėte, kad meilė yra valia, pasirinkimas ir sąmoningas dalykas, o dabar jau rašot apie kažkokius vienintelius tau skirtuosius. Kas jums jį paskyrė? Kaip tą vienintelį atpažinti?
QUOTE(juraga @ 2010 11 12, 19:53)
Gal malonėtumėte paaiškinti, kame to pavyzdžio apie našlį esmė? Kad nesi pirma? Na ir kas, kad ne pirma, kam to pirmumo reikia, ką jis duoda?..
Taigi baisuuuu būti lyginamai su kažkuo. Neduok dieve, pasirodysi prastesnė
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 12, 21:30)
Ko gero taip, jei su visais pretendentais į tas "mistines būtybes" tikriniesi ir seksualinį suderinamumą. Gaunasi tarsi užburtas ratas: viena vertus trokštama tos tikros, gražios, tyros meilės, kita vertus - ji "užglušinama" vos pajutus pirmąsias jos užuomazgas. Meilė dar tik vos vos užgimsta (arba net ir to nėra), o lytiniais santykiais giliausia prasme jau pasakoma tai, ką išvertus į žodžius, gautume ne ką mažiau, nei santuokinę priesaiką.
Kodėl seksas gali trukdyti užgimti meilei?
Kaip tada su tom santuokom, kur buvo tekama ne iš meilės, tačiau jau būnant santuokoje ji gimdavo? Ir tikrai tikit, kad seksas buvo tik PO TO, kai užgimė meilė? Ar kažkieno patvirtinama santuoka jau yra leidimas lytiškai santykiaut nepaisant to, kad nėra meilės?
Kas yra "tyra meilė"?