Leisti į darželį, o gal neleisti?

Kalbant apie pratinimą prie darželio, tai manau yra tėvų sąmoningumo problemos (dažnai, bet ne visada). Kaip Ada21lt rašo, kad vaikas turi pats paleisti mamą, su tuo sutinku. Deja sąmoningai ar nevisai suaugusieji (tėtis, mama, močiutė ir t.t.) sudaro visas sąlygas, kad vaikas nepaleistų jų. Nugi kitos iš savo vaikų padaro tokius mamyčiukus, kad patys atrodo nieko nesugeba, arba bandydami auklėti aiškina, kad atiduos svetimiems jei neklausys. Tokie dalykai, kurių suaugęs gali ir neužfiksuoti, vaikams paskui trukdo pritapti pvz darželyje. Aišku, būna (manau retai) atvejų, kai vaikas yra ypač uždaras, nepakelia buvimo su daug žmonių, naujos aplinkos ir t.t.

Ada21lt, aš nepiktybiškai komentavau, tenorėjau atkreipt tavo dėmesį. Kliuvo man jau kurį laiką, o parašiau tik dabar. Beje, bent jau man kalbos kultūra asocijuojasi ne tik su kalbos mokėjimu, bet ir pagarba žmogui su kuriuo kalbi. Tavo komentaras apie "prikišimą" sakyčiau rodo, kad pati puikiai matai savo klaidas, bet nejauti poreikio pasitaisyti. Prioritetai kiti? Kaip jau minėjau, visiems pasitaiko suklysti ir neteisingai parašyti žodį ar klavišus suspaudyti ne ta eilės tvarka, nugi ne kalbos komisijai rašom, o neformaliai diskutuojam. Bet manau yra gražu kai žmonės pastebi savo klaidas ir stengiasi atidžiau perskaityti savo postus bei pataisyti klaidas. Vaikų namų darbus manau tikrinsi, norėsi padėti kai paklaus. Netgi dėl saves norisi rašyti ir kalbėti taisyklingai Tavo reikalas jei nori tai išvartyti kaip įžeidimą ar kokį priekabiavimą.
Beje, nustebau paskaičiusi, kad 3,5 metukų vaiką VIENĄ vežė į sanatoriją Mano giminaitė nuo vaikystės važinėjo į sanatorijas (bent kartą per metus, bet pasitaikydavo ir neplanuotų "atostogų"), bet tik su mama ir sese (tėvai išsiskyrę ir sesutės nebuvo kur palikti), niekada vienos neleido. Ir naujesniais laikais puseserė su sūnum važiavo į sanatoriją, nors jam jau buvo 8 metai.
Dėl mokesčių, tai nemanau žmones planuojant savo gyvenimą pagal tai, kad kuo daugiau mokesčių sumokėt. Komentavau būtent tavo požiūrį, kad mokesčiai yra nesvarbu. Jei tu viena nemokėsi mokesčių, kad ir 10 metų nepajaus iždas tos netekties, bet jei taip kiekviena mama vietoj 3 metų nedirbs 6, tai manau matematika aiški.
Kiti dalykai apie kuriuos rašei gan dėsningi. Kalbi apie tėvus, kurie vaikų auklėjimą "permeta" kitiems. Negi taip sunku įsivaizduoti dirbančius tėvus, kurie po darželio, savaitgaliais ir t.t. su savo vaiku bendrauja, moko, auklėja. Kodėl jau vėliau, mokykloje esant problemų sakoma, kad vaikas "atsinešė iš šeimos"? Kodėl ne iš darželio? Gal todėl, kad darželis yra PAPILDOMA priemonė, o ne pagrindinė? Kaip jau Alfija rašė prašydama taves pateikti pavyzdžių O tu atsakei, kad ne tas pats vaikui būti su mama ar su auklėtoja ir kitais vaikais grupėje. Kuo? Ugdymo prasme, atidedant į šalį emocinį vaiko ir mamos ryšį.

Aš tikrai nežinau, kokia jūs mama ir nesiruošiu to spręsti. Tiesiog, išsakiau nuomonę, kad priprasti prie darželio, reikia daugiau laiko, nei 3 dienos ar savaitė. Vaikas turi pats priimti pasikeitimus, o mama stovėti šalia, šluostyti ašaras ir drąsinti, drąsinti, drąsinti. Taip, ir ne tik darželyje bus. Reikės, kažkada į mokyklą paleisti, į pirmą mokyklinę kelionę, vienam namo pareiti, į pirmus šokius, būrelius ir pan. Jei, po dienos ar dviejų, kiekvieną kartą atsitrauksi, vaikas neišmoks priimti naujovių

Buna ir taip Arba mama neduoda pakankamai demesio kol mazas labai vaikas, o paskui jis ir vis laukia to isikibes, jam sunku atsiriboti, tarsi amzinai istroskes, negaves to savu laiku....paskui net persikelia tos problemos i suaugusio gyvenima vis reikalaujama demesio is kitu issutuoktinio ir t.t. manau, nemazai apie tai psichologai raso.
Ne nematau to kaip izeidimo is vis niekas kitas zmogaus negali izeisti, tik pats save TAip, cia vel prioritetai kiti, Tiek minciu galvoj, norisi jas isreiksti, su viltim, kad zmones nekreips demesio i tas klaidas, o stengsis pagauti ta minti, as paprascioausiai nesureiksminu labai tos rasytines kalbos, nors siaip man irgi labai grazu skaityti, taisyklinga grazia lietuviu kalba( bet klasuytis idomiau tarmisku kalbu, daug naturaliau skamba ) .
MAnau, tu jaunesne nei as, o gal nuo sanatorijos priklauso , mes ten visi vieni buvom , Silutej sanatorija Eglute berots vadinosi, paskui dar esu ten buvusi 5toj klasej, ir tai sunkoka buvo vis dar reikia tevu tokio amziaus, nors aisku jau nepalyginsi.
TAi butent, Kad nesidelioja, tai va as irgi pagal tai nesideliojau , todel ir sakau saziningai, kad man tai nera nei prioritetas, nei gyvenimo tikslas.Ir suvokiu,akd gyveime yra skirtingi etapai, buvo laikas kai as kitiems galejau padeti, o adabar man reikejo pagalbos, paskui vel galesiu ir kitiems padeti ir t.t.
Ne matematika neaiski. O jei mama tuos metus pvz dirbs gaus minimuma, o jos vaikai nuolat sirgs, ji nuolat ims biliotenius, jei tos ligos peraugs i daug sudetingesnes, reikes pvz operaciju, cia tik viena galima situacija (kaip cia minejo pvz kai mergaitej reikai dabar psichologu pagalbos, ir gerai k,akd tik jos uztektu ),o ju milijonai, kiek yra zmoniu, taigi gyvenime nebutinai 2+2=4 Kiek jau tu mamu Lietuvoj ir kiek tegimdo tu vaiku , tuo sisnyksim ir neliks tos Lietuveles.... ,manau, daug didesne probelma yra nedirbantys suauge zmones, kurie neturi mazu vaiku, o piktybiskai nei nesiruosia dirbti, nei kazkaip kurtis savo gyvevina,o tik susiveikia ivairiu pasalpu ir parzituoja Manau , turi buti pagarba moteriai, mamai, suvokimas,kad ji atlieka sunku ir labai vertinga darba, augina vaikus, vien tai ir yra vertinga , jai nereikia dar begioti i kazkoki darba, kad savo verte padidintu ar, kad tik tada ja galima butu gerbti Jei ji to nori ,tai visai kas kita, bet kiekvienas vyras turetu jausti pareiga ir atsakomybe islaikyti seima, kol to reiks. Jei moterys ta suvoks, uzaugins sunus, kurie gerbs moteris, dukras, kurios gerbs save ir nelaikys namu 4 kampu ir vyru ant sopkutes. KAip cia kalbejom apie profesijas as neniekinu sunkiu profesiju, bet labai abejoju ar dirbanti po 12 val moteris jauciasi realizuojanti save, ir ar jai pakanka energijos po to su vaikais bendrauti juos ugdyti ar neprasidedsa sveikatos probelmos, nes matau labai apsiligojusias siek tiek vyresnes moteris, kuriso vis plesesi per darbbus ir namus.....
Ajste, cia tas isivaizdaviams aisku gali buti, bet labai reti atvejai, kaip tavo pvz, kad dirbi sau labai megstama artima darba ir tikriausiai ne po daug valandu, nesijauti isunkta kaip citrina po darbo. As turejau patirti, kai dirbau apie men po daug valandu, tai maciau vaikus miegancius tik, tom dienom kai dirbau, tai apie koki ugdyma gali buti kalba? nu taip per laisvas dienas, bet vaikai auga su tokiu pagreiciu, kad tos tuscios dienos nebuna, kol dirbi, tada kazkas kitas ugdo ir aukleja ar ne? Bet man ne tas baisiausia ,kad kitas kazkas aukles, ypac jei to zmogau ismintingas, garbingas, bet tame ,kad nu gi as mama, tai mano pareiga mano vaikai, kas gali geriau juos jausti , suprasti jei ne as, kodel as kazkam turiu suteikti ta garbe ir atsakomybe ? KAip galima ta rysi tarp mamos ir vaiko atmesti? tai ji atmetus gi sakiau jokio skirtumo tarp darzelio, globos namu ir t.t. KAip seniau budavo toks posakis, aprenktas ,pavalges ko tu dar nori , aisku pridekim dabar modernu issireiskima mokosi dar socializacijos ir ugdoma profesionalu. Taigi, tada as jusu paklausiu:O tai koks tada mamos vaidmuo vaiko gyvenime, kokia jos pareiga? Gal tada geriau is vis vaikus i vaiku namus visus, kaip komunizmo teorija skelbe? Ismoks socializuotis, bendrauti, ten bus pavalge, aprengti, ten is vis visi profesionalai nuolat, ne tai kad mama dar kokiu klaidu ,kad ir tais vakarais padarys ar savaitgaliais? Kuom darzelis geriau nei buvimas su mama?
Ziurekit kaip idomiai gaunasi, vedam i darzelius, kad jie padetu pasiruosti mokyklai, mokykloj ruosia egzaminams, kad istoti i aukstaja, pageidautina, baigiam aukstaja, kad tureti diplomus, o vot tada prasideda realus gyvenimas, darbas beveik uz minimuma, kuri realiai gautum ir beveik berastis ir trukumas ziniu, kuriu reikia toje realybeje

Ada, aš nekalbu šiuo metu apie auklėjimą. Kalbam labai apie konkrečius dalykus. Ugdymą. Aš dar klausiau kaip tu ugdai vaiko emocinius ryšius, kaip tu mokai juos išlaikyti- tęstinius, ir kaip tu mokai vaikus socialinių ryšių.
Taip tokio amžiaus vaikui yra svarbu mokėti išlaikyti tęstinius emocinius ryšius ir su 20 ir su 25, kiek tuo metu į tą grupę įeina. Ir socialinius ryšius. Tai ką jie išmoks tokiam amžiuje, suaugusiam amžiui tiktai tobulins, bet nelabai daug išmoks.
Draugų bet pasaulis suideda ne iš draugų vien tik. Dar reikia mokėti tarpti darbiniam kolektyve, ligoninėje, ar kur kitur, kur tu visada būsi tarp žmonių, bet nebūtinai ten bus draugų.
Dėl rutinos. Mat kaip namuose jos tiesiog nebūna nereik nei praustis, nei dantis valytis einant miegoti, nei ryte praustis, nei lovos klotis, nei rengtis nieko, nei vaikui gebamos ruošos nėr

Visiskai nesutinku kai laikas tinkamas nereikia tu asaru sluostyti, vaikai patys verziasi, jei tvirtas emocinis rysys su mama, jei vaks jausis suagus nebus tu asaru.. Yra tokie du pagrindinai vaiku auginimo skirtumai kaip pastebejau, yra mamos kurios vaikus vis stumia: sodina, kad tik greiciau sedetu, mokina vaiskcioti vis vedziodamso uz ranku...ir tt.t truks plys jei turi viska padaryti anksciau, jau tik ne menesiu veliau ir yra mamos ,kurios ramiai laukia, kada vaikas parodo pats ,kad jau laikas kazka mokintis. Yra tokie net psichologijoj-pedagogikoj aprsomi imlus laikotaropiai, kai vaikams butent tuo metu kazka gali geriausiai ismokti, kda parodo susidomejima, tam nei pastumsi vaika , neipatrauksi, tam tereikai ji atidziai stebeti. Cia kaip geles ziedas reikia islaukti kol jis issiskleis suteikiant geriausias salygas augalui augti, nereikia to ziedo draskyti ar dirbtinai kazkaip skleisti per asaras....
O jau ten viena isleisti aisku reikai ir paciai mamai but tam pasiruosus, kartais manau, mamai buna sunkiau nei paciam vaikui, jei jsi tam jaupasiruoses buna, todel ir verkia tevai per vestuves, jiems tai dar ju vaikai , o vaikams -tai naujo gyvenimo pradzia ir jiem jau kiti dalykai svarbesni.
Papildyta:

Tokiu dalyku nereikia kazkaip specialiai ugdyti (kaip nereika kazkaip specialiai vaikus mokinti kalbeti, valgyti ar vaikscioti, tai instaliuota pas mus), jie ugdosi savaime, pirmiausai mezgant tuos rysius seimoje su artimaisiais, paskui kaimynais ir t.t.. Bet taip pripazinsiu labai truksta daugiau vaiku, butu idealu, jei auginant vaikus namie salia gyventu daug seimu irgi su vaikais, tada nereiktu nei jokiu bureliu, nei kitokiu uzsiemimu ...
Norit pasakyti, tie zmones, kurie nelanke darzelio nesugeba pritapti ir bendrauti visuomeneje, dirbti kolektyve ?
NAmie aisku buna, bet i namus nereikia vaziuoti, naturaliai buni namuose, taigi nera tos prievartos vedant, ka turejau omeny O siaip pas mus mazai rutinos ir disciplinos, nemegstu as jos ....

Tai neturi nieko bendro, su mamu skatinimu greiciau uzaugti. Kartais buna zodis "reikia"

Ta jusu beletristika,tai

Gal isiskaitykite pagaliau ka moterys raso. Niekas nesako,kad vaika reikia vesti nuo 1 metuku i lopseli(nors cia daug kas priklauso nuo situacijos seimoje,ar geriau visi nevalge,bet uz tai su tevais-mama ??? ) Bet gal daugiau pasidomekite vaiku psichologija,ju poreikiu struktura. Kalbu nuo treju metu,o ne nuo lopselinio amz. Butent,iki treju, dar reikia mamos,nes tik nuo tokiu metu,vaikas suvokia save kaip asmenybe,o ne tik mamos rankinuku.

Jus nesureiksminate,bet...jus kalbate(rasote) forumo auditorijai,todel is paziuros jusu rasymas ir klaidos leidzia suprasti,kad nesate rastinga ir negerbiate pasnekovu.O del tarmiskumo...grazu,bet zmogus gerbdamas kita,kalba jam suprantama kalba.

Kaip suprantu,jusu tevai-mama jums neskyre pakankamai( o gal net ir visai???) Todel leidziu sau manyti,kad kompensuojate(savo psichologinius padarinius) per vaikus,duodami jiems demesio,kurio pati negavote.Galiu klysti,bet...

Na jus pati save tapatinate su bedarbiais. Taigi...man tolygu,mama sedinti namie(be jokios prasmes,manydama,kad aukleja,ugdo,lavina- ...net nesikartosiu kaip ) ir nenorintis dirbti darbo uz min. Nes matot,ne tik vyras turi islaikyti seima,bet ir rodyti pvz. vaikams.Nes psichologai yra pasake,soc. remtini jau gimsta karta is kartos. Pabandykite pagalvoti kodel taip yra. Ar manote,kad vaikai matydami jusu sedejima,ir naudojamasi kitu gerove,nemanys,kad tai normalus reiskinys.
Ir dar, yra seimu,kurie turi dirbti,nes vaikai ne tik pavalgyti reikia,bet dar ir mokescius sumoketi. Kur jums tai visai nesvarbu,nes...nematote tam reikalo. bet yra moteru,kurios dar ir save realizuoja,o ne tik vaikams atsiduoda. Nors ,protinga moteris tai sugeba suderinti. O jus tokias tik smerkiate,nes matyt tam yra priezasciu(kai zmogus nieko daugiau nesugeba,tai...)


Ir dar,gal galite nusakyti,isvardinti,ka jus padarete,padejote kitiems,kaip kad cia deklaruojate.
O jus ka,sugebate nuspeti savo ateiti,kad taip uztikrintai pasakote,kad "galesiu veliau kitiems padeti"???


Tai jus ir atiduokite i tuos vaiknamius,kame problemos,o ne siulykite kitoms. Nes apart sriubos virimo,ka jus dar galite pasiulyti. Dar keli metai,ir jus ne tik vyrui,bet ir vaikams busite neidomi.
Reikia moketi vaikus laiku paleisti,ir sugebeti suprasti ju poreikius,o ne didziuotis savo egoizmu ir kompleksais,kuriais dar ir vaikus traumuoja.

I save reikia investuoti,kad nereiktu dirbti uz min. ir ideti daug pastangu.

del isleidimo i darzeli ir asaru.

as irgi manau, kad viskam savas laikas. nereikia per prievarta, asaras ir nervus stumti, turiu galvoje, kai jau tikrai ilgai ir daug verkia, sako, kad nenori, nepatinka, kai tevai is tam tikru dalyku supranta, kad vaikui ten negerai. ir kiekvienam tas savas laikas skirtingas.

sutinku, kad reikia drasint, but salia, palaikyt, bet ne uzsimerkus stumti ir galvoti, kad cia taip turi but, kad turi priprast, kad visi pripranta...

gyvenime iš esmės yra tik trys žodžiai - noriu, galiu ir reikia. Ir kiek tu tuos žodžius savyje suderinsi- tiek tu sėkmingai gyvensi, o kartu ir vis nuo tavęs tuo tarpu priklausantys.

Vėl pabūsiu šiek tiek priekabi tavo atžvilgiu, Ada21lt
Mane auklėjo, kad kiek įmanoma mandagiai ir gražiai bendrauti su žmonėmis, reikšti savo mintis ar žodžiu ar raštu. Kyla toks klausimas, ar teiki primenybę kiekybei (kad kuo daugiau parašyti) ar kokybei (trumpai ir aiškiai)? Regis tau ar sunku ar neaktualu suderinti minčių reiškimo su tos raiškos kokybe, šiuo atveju kalbos ir rašybos taisyklingumu. Kadangi kalbi apie tai kaip vaikus ugdydama namie mama gali suderinti kažkokį darbą/veiklą namie ir dėmesio skyrimą vaikams, vėlgi kyla klausimas ar bent pati tai sugebėtum tai padaryti? Ar tik forumo dalyvės nenusipelno tavo pastangų, o darbo vardan tai jau nertumeis iš kailio? Galiausiai kai daug klaidų kartais ir minties nesuprasti. Kaip jau sakiau, mane taip mokino tėvai ir auklėtojos, mokytojos. Pati savo vaikus taip pat mokinsiu, nes tikiu, kad tai taps tiesiog įpročiu ir nereikės dėti papildomų pastangų.

Neneigiu, nereikia palikti taip, kaip yra, bet tas drasinimas ir skatinimas gali buti su asaromis, skausmingas arba be asaru, netiesioginis. Pavyzdziui nueiti i muzikos mokyklele ir is pradziu kartu su mama/aukle buti, kai truputi isdrases leisti vienam ir t.t.Be jokiu traumu ar streso. Na, jei nera galimybiu, tai kitas reikalas, bet jei yra, nematau reikalo vaika virkdyti. Mano vyresniosios atveju nezinau, ar toks drasinimas suveike, ar tiesiog naturaliai atejo tam laikas ir pasikeite, bet tokiu problemu kaip ir nebeliko (tfu tfu tfu).



1.Gal nereikia jau eiti i ekstremalumus .

2.O nera dar sunkesnis ir gerbtinesnis darbas auginti vaikus + dirbti, tuo prisidedant prie salies ekonomikos augimo?

3.Kuo remiates sakydama, kad moterys eina i darba tam, kad padidintu savo verte ar kad jas gerbtu?

4.Taip, dirbant 12 valandu dar ir kaip galima jausti, kad realizuoji save, kalbu is savo ankstesnes patirties. Faktas, kad nepakaktu energijos su vaikais bendrauti, bet nesu sutikusi jokios darboholikes, kuri laikytu save pilnai atsakinga uz vaiku ugdyma. Bet ir vel ekstremalumai, kiek procentu mamu dirba nenormaliai ilgai? Kalbekime apie statistiskai vidutiniskas situacijas.

5.Padeti vaikui uzaugti, myleti + plius, maksimaliai esamoje situacijoje pasirupinti vaiko dabartine ir busima materialine gerove.
Nematau, kuo darbas trukdytu visa tai pasiekti.

6.Kaip ir nepastebejau, kad sioje temoje kazkas butu sakes, kad darzelis geriau nei buvimas su mama . Tai buvimo su mama papildymas, paivairinimas.

7.Na is kur pas jus toks pesimizmas? Beje, zmones siekia aukstojo mokslo ne tik todel, kad "tureti diplomus".

Apie drąsinimą, pamokas ir vaiko motyvacijas, nedidelis oftopikas, bet kaip tik į temą mano vaikų istorija. Mano vaikai lankė l. tenisą pas labai reiklų ir griežtą, labai žinomą trenerį, bet sausą naginę, tikrą kalėjimo prižiūrėtoją. Pirmais metais buvo visai neblogai, bet po to prasidėjo krizė, jie jam vis neįtiko, treneris nervinosi, staugė, juos ėdė ir visaip terorizuodavo, iki tokio lygio, kad jei netyčia kedukuose atsirišdavo raištelis (o vaikai dar ne tokio amžiaus, kad taip tvirtai užrištų, mokėjo, bet ne iki geležinio mazgo), kam nepasitaiko, jis išvydavo iš treniruotės, o už viską gi mokami pinigai, ir nemaži. Bet jam buvo dzin. Ir dar kt. "auklėjimo" metodai apie kuriuos nenorėčiau plėtotis, visokios baudos už nieką ar už smulkmenas. Kulminacija pasiekė tokį tašką, kad vaikai po kiekvienos treniruotės verkė ir sakė "nekenčiu teniso, neisiu, viskas". Pakentėjom su ta nuotaika kelias savaites, nes tai taip pat vertinga gyvenimo pamoka, kuri vadinasi "blogas treneris". Ir mes pakeitėm trenerį, tiesiog, tai buvo harmonijos dalis. Gėris pakeičia blogį, laimi gėris, kardinaliai. Viskas apsivertė, grįžo motyvacija, viskas susitvarkė. Bet jiems reikėjo tos nedidelės traumos, nuverktų ašarų, tiesiog reikėjo, kaip nedidelio grūdinimo, kaip grūdina lediniu vandeniu. Kad po to įvertintų, brangintų, stengtųsi. Taip ir atsitiko. Jie pradėjo dar geriau žaisti, dar noriau eiti. Ir eina su džiaugsmu, giria kitus trenerius, ir žaidžia visus metus, net gi pergyvena, jei pasitaiko pertrauka dėl švenčių dienų ar kt..