Na viskas prasidejo nuo to, kad pries ketverius metus musu seimoje gime antras sunelis, vyresneliui tuo metu buvo 1,5metuku. Negaliu sakyti, kad vaikas buvo nelaukiamas, nes visada manem su vyru, kad auginsime vaikus nedideliu amziaus skirtumu, bet mazylis buvo neplanuotas tuo metu, bet jau kaip buvo taip ir yra...
Gimus mazyliui prasidejo problemos. Vasara, pries gimstant mazyliui, vyras istojo i aukstaja baigti magistraturos...Rugseji gime sunelis, spalio pradzioje vyras isvaziavo i Vilniu i ivadine sesija 2sav... As likau namie su dviem mazyliais, salia nebuvo nei tevu, nes gyvename nuosaliame Lietuvos kampely, draugiu neturejau, nes ten gyvenom visai neseniai, na zodziu jokios pagalbos salia neturejau kapsciausi tas 2 savaites viena kaip tik galejau, tuo metu dar nebuvo sunku... Visi sunkumai prasidejo kai jauneliui suejo 3 savaites, jam pradejo vakarais pusti pilveli, tikrai buvo labai sunkus vakarai, kai mazyliui pucia pilveli rekia visa gerkle, o ir vyresnelis dar visai "kleckas", reikia ir pamaitinti, ir pamigdyti, ir dar priziureti kad niekur neuzliptu, nieko nenuverstu... Vyro daznai namuose nebudavo nes dirbo kriminalistu policijoje(dazni iskvietimai i ivikius, darbas beveik be iseiginiu), o kai budavo namie tai ir pailseti noredavo, o vaikus tikrai mylejo nebijojo ir sauskelniu pakeisti, ir pamaitinti, ir valgyti padaryti visai seimynai... tikrai labai geras tetis ir vyras, tik tiek, kad mazai budavo namie, vis darbas, darbas, darbas, o dar virsininkas tuo metu pasikeites, pradejo nervus gadinti, reikalauti nezinia ko... pradejo keistis ir mano vyras, pasidare uzdaresnis, niuresnis, nervingesnis, maziau demesio skirdavo visiems mums, maziau kalbedavosi su manim... vienu zodziu likau beveik visiskai viena.
Mazylio problemos su pilvelio putimu baigesi, kai jam buvo 3,5 men. As tikrai jau buvau stipriai iskankinta per tuos 3 men. Netrukus prasidejo kitos problemos mazyliui, po gripo ir antibiotiku kurso prsidejo dispakterioze , siek tiek pagydzius lyg ir pagerejo. Suejus 6men. nuvezem mazyli pas gydytoja skiepams, musu gydytoja sirgo, tai ejome pas pavaduojancia gydytoja, si kaip priklauso atliko visas proceduras(pasvere, pamatavo ugi), paklause sirdutes darbo na ir pasake, kad vaikelis serga bronchitu, as ir issiziojau, galvoju, negi as serganti vaika vezciau skiepyti..., ir dar vos neapsauke manes kokia as mama, kad vezu serganti vaika skiepyti,tai vaiko net nepaskiepijo, o prirase kruvas vaistu, na zinoma ir antibiotiku ir prisake butinai 10 dienu gerti, as taip pat nesupratau, galvoju sau, "negi as tokia ziopla, kad nematau,kada vaikas serga, o kada sveikas"... na as kaip kokia "durnele" ir sugirdziau 10 dienu antibiotikus nuo bronchito, bet vaikelis nuo to nepasidare ne kiek sveikesnis, nes is tiesu jis ir nesirgo, tik po 10 dienu kurso tai jau tikrai susirgo, pradejo kilti temperatura, diena, nakti verkti, viduriuoti, o cia dar pries nosi savaitgalis ir Velyku sventes. Po savaitgalio mes is karto lekem su siuntimu i Klaipedos vaiku ligonine, ten pagulde mus savaitei, state lasalines, skysciams atstatyti, atliko keleta tyrimu, o del to nustatyto bronchito paaiskejo, kad vaikelis istiesu turi sirdutes uzesiuka,kurio per puse metuku niekas nebuvo pastebeje, o pavaduojanti gydytoja tai palaike bronchitu. Klaipedos vaiku ligonineje nuotykiu taip pat netruko, mus gyde skyriaus vedeja, kuri nezinau ar del to, kad is karto nieko nedavem, ar del aplaidumo, gydimo pabaigoje nustate, kad vaikelis greiciausiai netoleruoja pieno baltymo, ir rekomendavo maisto produktus su pieno baltymu pakeisti i produktus su sojos baltymu arba ozkos pienu.
Grizus is ligonines pora savaiciu buvo lyg ir nieko, kol viena nakti vaikelis vel nepradejo rekti is skausmo. Issikvieteme greitaja, felcere liepe sugirdyti 1,4 nospos, sugirdzius vaikelis nurimo, bet si problema pradejo kartotis kone kiekviena nakti, musu gydytoja liepe kai uzeis vel sugirdyk nospos.
Man tai jau nuo tokiu problemu tikrai nebuvo lengva, buvo gaila vaikelio, kad jis toks mazytis turi tiek skausmo kenteti. Apie musu problema is mano anytos suzinojo, vyro pusesere, kuri Vilniuje, mokesi medicinoje ir jau atlikinejo rezidentura, tai ji suzinojusi apie musu problemas paskambino man pasikalbeti, as pasikalbejau su ja, o ji patare nieko nelaukiant pasiimti is savo gydytojos siuntima ir vaziuoti i Vilniu, i Santariskiu klinikas. Na mes taip ir padarem... Nuvaziavus nezinojo registraturoje, kur mus siusti, pasiunte i neisnesiotu naujagymiu konsultacijos skyriu, kad mums ten ir nepriklause, bet mus gydytoja prieme, visu pirma gydytoja liepe nurengti mazyli nuogai, pamaciusi gydytoja musu mazyli nuoga tik pasake "Nu jo!", nes mazylis atrode kaip is koncentracijos stovyklos, ir tik pridure, "ar jus pasiruose gultis i ligonine?" mes , zinoma toki kelia is kito Lietuvos galo vaziavom viskam pasiruose. Pagulde. Atliko tikrai issamius tyrimus, pasirode, kad vaikelio organizmas pieno baltyma toleruoja, nes Klaipedos ligonineje del to neatliko jokio tyrimo, o paklause ar kas nors seimoje negreia pieno, as pasakiau , kad nemegstu pieno, tai toks tyrimas atliekamas Klaipedoje, pieno baltymo netoleravimui. Taip pat istyre visa organizma(nuo galvos iki koju), galu gale paaiskejo, kad vaikelio zarnyne nebebuvo nei vienos gerosios bakterijos, gydytoja tik pridure, "per 25 savo darbo metus vienoje vietoje tiek bloguju bakteriju dar nesu maciusi!", savaite pabuvome Vilniuje po atliktu tikrai issamiu tyrymu gydytoja mums paskyre gydyma, po kurio vaikucio sveikata tikrai pasitaise.
Visos sios pro blemos mums uztruko beveik 10men. Vaikelio sveikata lyg ir pasitaise, bet as likau tikrai ne sava. Per tuos 10 men. praradau gyvenimo dziaugsma, nuolat jauciau silpnuma, nuovargi, viskas pasidare neidomu, jei tik buciau galejusi kiauras dienas buciau galejusoi guleti lovoje..., bet zinoma nebuvo kada, nes augo 2 linksmuoliai berniukai.
Suejus mazyliui 1,5metuku as grizau, po dekretiniu atostogu, i darba. Mano darbas, tai vaiku darzelyje aukletoja. Pries dekretines atostogas darbas man visai patiko, bet grizus po triju metu pertraukos, as jau matyt, tikrai buvau labai pavargusi nuo savo vaiku, tad darbas man nebeteike jokio malonumo, i darba ejau kaip i katorga. Tai ir mano pacios psichologines problemos tik didejo.
Pries metus mano vyras isvaziavo i uzsieni uzdarbiauti, nes mums tikrai labai reikejo pinigu. Tad likau as viena su dviem vaikais, su savo psichologinem problemom ir nemielu darbu. Drauge turejau tik viena, bet bijodavau su ja nuosirdziai pasikalbeti, gal nelabai pasitikejau. Tai ir laikiau viska savy, o nuo to tikrai geriau nesidare.
Truputi daugiau kaip pries puse metu jau visai pasidare blogai, uzsidariau visiskai savy, beveik nebendravau su niekuo nei darbe, nei po darbo..., niekas ir nepaklausdavo kaip as jauciuosi, daznai budavo net darbe, kad uzmigdziusi vaikus pietu miego atsiguldavau i laisva lovyte ir prazliumdavau visa pietu miega, prazliumdavau ir savaitgaliais usidariusi namie su vaikais. Viena diena nutariau gana slepti viska savy, kreipsiuos i gydytoja. Gydytoja pasiunte pas psichitre. apsilankius pas psichiatre, ji isklause mane, paskyre gydyma, na ir jau daugiau kaip puse metu gydausi. Vasara atostogu metu lyg ir buvo pagereje, nes ir vyras liepos pabaigoje gryzo atostogu is uzsienio. grizus vyrui nutarem, kad negalime gyventi atskirai, nes tai nei man su vaikais gerai, nei jam. Tad po vasaros atostogu as isejau is darbo ir rugsejo pabaigoje isvaziavome i uzsieni visa seima.
Cia jau gyvename daugiau kaip 2 men., as vis dar ieskausi darbo, bet nelabai sekasi, nes is tiesu ir laiko nelabai turiu, bunu su vaikais namie. Musu abu vaikai yra labai judrus ypac mazylis (jiems jau dabar, vyresneliui beveik 6, mazyliui 4), tai tikrai reikia labai daug kantrybes norint juos suvaldyti, o mano kantrybe su kiekviena vis labiau senka.
Siandien atsikelus vaikai pradejo pestis as pradejau del to isterikuoti, kas siaip man nebudinga, net pradejo i galva mintys listi, kad nebenoriu gyventi, pati suprantu , kad tai neiseitis, bet jau nebezinau ka daryti, kur kreiptis pagalbos? Tad atsiverciau si puslapi ir nusprendziau parasyti viska, kas taip ilgai gulejo mano sirdyje. Nezinau ar kam bus idomu skaityti mano laiska, gal kas pagalvos "si moterele nemate tikru problemu!", gal ir taip, bet as niekaip nebegaliu susigaudyti savyje, negaliu rasti idomios veiklos.
PLEASE!!! Padekit kas nors!!! Nes pastaruoju metu tik kiauras dienas lieju asaras, nebegaliu saves valdyti.
Taip...perskaiciau visa laiska....nors ir ilgokas buvo. As nesu psichologe, bet meginsiu paaiskinti Jusu savijauta kaip man atrodo. Manau Jums truksta paprasciausiai vyro silumos, vyro artumo ir rupinimosi...man taip atrodo...kiek supratau Jus sunkumu nemazai isgyvenot, vaikelis sirgo, kitu ir reikejo rupintis, pagalbos nebuvo...Jums reikejo kazkam issikalbeti, butent tame ir problema...Gerai, sakot kad darbot dabar ieskot?o kur berniukai bus? Tiesiog manau kad daugeliui mamu tai budinga (nuotaiku kaita), tik Jums dasidejo vaiko liga....del kurios Jus labai isgyvenote...manau reiketu nueiti pas psichologa ir pakalbeti. Issikalbeti, nieko nelaikyti sirdyje...pati zinau...as taip pat turiu panasiu problemu, tik ne su vaikais o su teta....per kuria pasidariau isterike (kas man nebudinga), tokias mus padaro ir priveda prie to sunkus gyvenimas...zmoniu nesupratingumas....Sekmes Jums, parasykit kaip sekas.
Aciu kitik, kad perskaitei mano laiska, aciu uz palaikyma, uz patarimus.
Vyrui as galiu issikalbeti, ir jis manes isklauso, as visada sakau, kad jis mano geriausias draugas, bet jis taip pat zmogus kuris nuo daug darbo labai pavargsta. As jo daznai prasau, kad jis tiek daug nedirbtu, taciau, kadangi mes dabar esame ne Lietuvoje, tai jis kaip imanoma nori kuo greiciau uzdirbti mums reikiama sumele, kad galetume grizti i Lietuva, kaip bebutu ten musu namai.
Aciu uz palaikyma, tikiuosi dar parasysi!!!
Vyrui as galiu issikalbeti, ir jis manes isklauso, as visada sakau, kad jis mano geriausias draugas, bet jis taip pat zmogus kuris nuo daug darbo labai pavargsta. As jo daznai prasau, kad jis tiek daug nedirbtu, taciau, kadangi mes dabar esame ne Lietuvoje, tai jis kaip imanoma nori kuo greiciau uzdirbti mums reikiama sumele, kad galetume grizti i Lietuva, kaip bebutu ten musu namai.
Aciu uz palaikyma, tikiuosi dar parasysi!!!
Sudetinga situacija.Ne del to kad vaikus auginant stogas vaziuoja.Del to,kad esant tokiai emocinei buklei teko keisti aplinka i maziau palankia ramybei. Svetima salis,kalbos barjeras,draugu pazystamu nebuvimas,saves nerealizavimas ir t.t
Kuioj saly esat ? Nueik i " Mamos uzsienyje ",pabandyk isilieti i pokalbius,surasi daug mamu,patirianciu panasius isgyvenimus. Nepageres is karto,bet pabandyti verta
Kuioj saly esat ? Nueik i " Mamos uzsienyje ",pabandyk isilieti i pokalbius,surasi daug mamu,patirianciu panasius isgyvenimus. Nepageres is karto,bet pabandyti verta
Surasyti visas mintis kas blogai ant lapo, paskui tuos popierielius sudeginti (tik saugiai!) ir pajusti, kaip dega visos blogos mintys... butu gerai, jei salia dar butu kokia drauge.
Issikalbejimas, vaiksciojimas, atsipalaidavimas (masazas) irgi neblogi dalykai.
Visiems gyvenime buna sunkiu momentu. Taip pat galima bandyti keisti ne situacija, bet poziuri i situacija
t.y. ieskoti teigiamu dalyku ten, kur viskas atrodo blogai.
Issikalbejimas, vaiksciojimas, atsipalaidavimas (masazas) irgi neblogi dalykai.
Visiems gyvenime buna sunkiu momentu. Taip pat galima bandyti keisti ne situacija, bet poziuri i situacija
t.y. ieskoti teigiamu dalyku ten, kur viskas atrodo blogai.
Visiems gyvenime buna sunkiu momentu, taciau reikia izvelgti ir geru dalyku:
1. Turi rupestinga vyra,
2. nuostabius vaikus.
Dziaugkis tuo ka turi, ir gyvenimas bus grazesnis
Aisku, kita salis, kalbos barjeras didina psichologines problemas, bet viska apgalvoti pries isvykdama i kita sali, o dabar belieka tik adaptuotis.
Viena diena-balta, kita juoda, -ir tai gyvenimas, argi butu idomu gyventi, jei rupesciu nebutu?!!
1. Turi rupestinga vyra,
2. nuostabius vaikus.
Dziaugkis tuo ka turi, ir gyvenimas bus grazesnis
Aisku, kita salis, kalbos barjeras didina psichologines problemas, bet viska apgalvoti pries isvykdama i kita sali, o dabar belieka tik adaptuotis.
Viena diena-balta, kita juoda, -ir tai gyvenimas, argi butu idomu gyventi, jei rupesciu nebutu?!!
QUOTE(astuxx @ 2005 12 14, 19:10)
Na viskas prasidejo nuo to, kad pries ketverius metus musu seimoje gime antras sunelis, vyresneliui tuo metu buvo 1,5metuku. Negaliu sakyti, kad vaikas buvo nelaukiamas, nes visada manem su vyru, kad auginsime vaikus nedideliu amziaus skirtumu, bet mazylis buvo neplanuotas tuo metu, bet jau kaip buvo taip ir yra...
Gimus mazyliui prasidejo problemos. Vasara, pries gimstant mazyliui, vyras istojo i aukstaja baigti magistraturos...Rugseji gime sunelis, spalio pradzioje vyras isvaziavo i Vilniu i ivadine sesija 2sav... As likau namie su dviem mazyliais, salia nebuvo nei tevu, nes gyvename nuosaliame Lietuvos kampely, draugiu neturejau, nes ten gyvenom visai neseniai, na zodziu jokios pagalbos salia neturejau kapsciausi tas 2 savaites viena kaip tik galejau, tuo metu dar nebuvo sunku... Visi sunkumai prasidejo kai jauneliui suejo 3 savaites, jam pradejo vakarais pusti pilveli, tikrai buvo labai sunkus vakarai, kai mazyliui pucia pilveli rekia visa gerkle, o ir vyresnelis dar visai "kleckas", reikia ir pamaitinti, ir pamigdyti, ir dar priziureti kad niekur neuzliptu, nieko nenuverstu... Vyro daznai namuose nebudavo nes dirbo kriminalistu policijoje(dazni iskvietimai i ivikius, darbas beveik be iseiginiu), o kai budavo namie tai ir pailseti noredavo, o vaikus tikrai mylejo nebijojo ir sauskelniu pakeisti, ir pamaitinti, ir valgyti padaryti visai seimynai... tikrai labai geras tetis ir vyras, tik tiek, kad mazai budavo namie, vis darbas, darbas, darbas, o dar virsininkas tuo metu pasikeites, pradejo nervus gadinti, reikalauti nezinia ko... pradejo keistis ir mano vyras, pasidare uzdaresnis, niuresnis, nervingesnis, maziau demesio skirdavo visiems mums, maziau kalbedavosi su manim... vienu zodziu likau beveik visiskai viena.
Mazylio problemos su pilvelio putimu baigesi, kai jam buvo 3,5 men. As tikrai jau buvau stipriai iskankinta per tuos 3 men. Netrukus prasidejo kitos problemos mazyliui, po gripo ir antibiotiku kurso prsidejo dispakterioze , siek tiek pagydzius lyg ir pagerejo. Suejus 6men. nuvezem mazyli pas gydytoja skiepams, musu gydytoja sirgo, tai ejome pas pavaduojancia gydytoja, si kaip priklauso atliko visas proceduras(pasvere, pamatavo ugi), paklause sirdutes darbo na ir pasake, kad vaikelis serga bronchitu, as ir issiziojau, galvoju, negi as serganti vaika vezciau skiepyti..., ir dar vos neapsauke manes kokia as mama, kad vezu serganti vaika skiepyti,tai vaiko net nepaskiepijo, o prirase kruvas vaistu, na zinoma ir antibiotiku ir prisake butinai 10 dienu gerti, as taip pat nesupratau, galvoju sau, "negi as tokia ziopla, kad nematau,kada vaikas serga, o kada sveikas"... na as kaip kokia "durnele" ir sugirdziau 10 dienu antibiotikus nuo bronchito, bet vaikelis nuo to nepasidare ne kiek sveikesnis, nes is tiesu jis ir nesirgo, tik po 10 dienu kurso tai jau tikrai susirgo, pradejo kilti temperatura, diena, nakti verkti, viduriuoti, o cia dar pries nosi savaitgalis ir Velyku sventes. Po savaitgalio mes is karto lekem su siuntimu i Klaipedos vaiku ligonine, ten pagulde mus savaitei, state lasalines, skysciams atstatyti, atliko keleta tyrimu, o del to nustatyto bronchito paaiskejo, kad vaikelis istiesu turi sirdutes uzesiuka,kurio per puse metuku niekas nebuvo pastebeje, o pavaduojanti gydytoja tai palaike bronchitu. Klaipedos vaiku ligonineje nuotykiu taip pat netruko, mus gyde skyriaus vedeja, kuri nezinau ar del to, kad is karto nieko nedavem, ar del aplaidumo, gydimo pabaigoje nustate, kad vaikelis greiciausiai netoleruoja pieno baltymo, ir rekomendavo maisto produktus su pieno baltymu pakeisti i produktus su sojos baltymu arba ozkos pienu.
Grizus is ligonines pora savaiciu buvo lyg ir nieko, kol viena nakti vaikelis vel nepradejo rekti is skausmo. Issikvieteme greitaja, felcere liepe sugirdyti 1,4 nospos, sugirdzius vaikelis nurimo, bet si problema pradejo kartotis kone kiekviena nakti, musu gydytoja liepe kai uzeis vel sugirdyk nospos.
Man tai jau nuo tokiu problemu tikrai nebuvo lengva, buvo gaila vaikelio, kad jis toks mazytis turi tiek skausmo kenteti. Apie musu problema is mano anytos suzinojo, vyro pusesere, kuri Vilniuje, mokesi medicinoje ir jau atlikinejo rezidentura, tai ji suzinojusi apie musu problemas paskambino man pasikalbeti, as pasikalbejau su ja, o ji patare nieko nelaukiant pasiimti is savo gydytojos siuntima ir vaziuoti i Vilniu, i Santariskiu klinikas. Na mes taip ir padarem... Nuvaziavus nezinojo registraturoje, kur mus siusti, pasiunte i neisnesiotu naujagymiu konsultacijos skyriu, kad mums ten ir nepriklause, bet mus gydytoja prieme, visu pirma gydytoja liepe nurengti mazyli nuogai, pamaciusi gydytoja musu mazyli nuoga tik pasake "Nu jo!", nes mazylis atrode kaip is koncentracijos stovyklos, ir tik pridure, "ar jus pasiruose gultis i ligonine?" mes , zinoma toki kelia is kito Lietuvos galo vaziavom viskam pasiruose. Pagulde. Atliko tikrai issamius tyrimus, pasirode, kad vaikelio organizmas pieno baltyma toleruoja, nes Klaipedos ligonineje del to neatliko jokio tyrimo, o paklause ar kas nors seimoje negreia pieno, as pasakiau , kad nemegstu pieno, tai toks tyrimas atliekamas Klaipedoje, pieno baltymo netoleravimui. Taip pat istyre visa organizma(nuo galvos iki koju), galu gale paaiskejo, kad vaikelio zarnyne nebebuvo nei vienos gerosios bakterijos, gydytoja tik pridure, "per 25 savo darbo metus vienoje vietoje tiek bloguju bakteriju dar nesu maciusi!", savaite pabuvome Vilniuje po atliktu tikrai issamiu tyrymu gydytoja mums paskyre gydyma, po kurio vaikucio sveikata tikrai pasitaise.
Visos sios pro blemos mums uztruko beveik 10men. Vaikelio sveikata lyg ir pasitaise, bet as likau tikrai ne sava. Per tuos 10 men. praradau gyvenimo dziaugsma, nuolat jauciau silpnuma, nuovargi, viskas pasidare neidomu, jei tik buciau galejusi kiauras dienas buciau galejusoi guleti lovoje..., bet zinoma nebuvo kada, nes augo 2 linksmuoliai berniukai.
Suejus mazyliui 1,5metuku as grizau, po dekretiniu atostogu, i darba. Mano darbas, tai vaiku darzelyje aukletoja. Pries dekretines atostogas darbas man visai patiko, bet grizus po triju metu pertraukos, as jau matyt, tikrai buvau labai pavargusi nuo savo vaiku, tad darbas man nebeteike jokio malonumo, i darba ejau kaip i katorga. Tai ir mano pacios psichologines problemos tik didejo.
Pries metus mano vyras isvaziavo i uzsieni uzdarbiauti, nes mums tikrai labai reikejo pinigu. Tad likau as viena su dviem vaikais, su savo psichologinem problemom ir nemielu darbu. Drauge turejau tik viena, bet bijodavau su ja nuosirdziai pasikalbeti, gal nelabai pasitikejau. Tai ir laikiau viska savy, o nuo to tikrai geriau nesidare.
Truputi daugiau kaip pries puse metu jau visai pasidare blogai, uzsidariau visiskai savy, beveik nebendravau su niekuo nei darbe, nei po darbo..., niekas ir nepaklausdavo kaip as jauciuosi, daznai budavo net darbe, kad uzmigdziusi vaikus pietu miego atsiguldavau i laisva lovyte ir prazliumdavau visa pietu miega, prazliumdavau ir savaitgaliais usidariusi namie su vaikais. Viena diena nutariau gana slepti viska savy, kreipsiuos i gydytoja. Gydytoja pasiunte pas psichitre. apsilankius pas psichiatre, ji isklause mane, paskyre gydyma, na ir jau daugiau kaip puse metu gydausi. Vasara atostogu metu lyg ir buvo pagereje, nes ir vyras liepos pabaigoje gryzo atostogu is uzsienio. grizus vyrui nutarem, kad negalime gyventi atskirai, nes tai nei man su vaikais gerai, nei jam. Tad po vasaros atostogu as isejau is darbo ir rugsejo pabaigoje isvaziavome i uzsieni visa seima.
Cia jau gyvename daugiau kaip 2 men., as vis dar ieskausi darbo, bet nelabai sekasi, nes is tiesu ir laiko nelabai turiu, bunu su vaikais namie. Musu abu vaikai yra labai judrus ypac mazylis (jiems jau dabar, vyresneliui beveik 6, mazyliui 4), tai tikrai reikia labai daug kantrybes norint juos suvaldyti, o mano kantrybe su kiekviena vis labiau senka.
Siandien atsikelus vaikai pradejo pestis as pradejau del to isterikuoti, kas siaip man nebudinga, net pradejo i galva mintys listi, kad nebenoriu gyventi, pati suprantu , kad tai neiseitis, bet jau nebezinau ka daryti, kur kreiptis pagalbos? Tad atsiverciau si puslapi ir nusprendziau parasyti viska, kas taip ilgai gulejo mano sirdyje. Nezinau ar kam bus idomu skaityti mano laiska, gal kas pagalvos "si moterele nemate tikru problemu!", gal ir taip, bet as niekaip nebegaliu susigaudyti savyje, negaliu rasti idomios veiklos.
PLEASE!!! Padekit kas nors!!! Nes pastaruoju metu tik kiauras dienas lieju asaras, nebegaliu saves valdyti.
Gimus mazyliui prasidejo problemos. Vasara, pries gimstant mazyliui, vyras istojo i aukstaja baigti magistraturos...Rugseji gime sunelis, spalio pradzioje vyras isvaziavo i Vilniu i ivadine sesija 2sav... As likau namie su dviem mazyliais, salia nebuvo nei tevu, nes gyvename nuosaliame Lietuvos kampely, draugiu neturejau, nes ten gyvenom visai neseniai, na zodziu jokios pagalbos salia neturejau kapsciausi tas 2 savaites viena kaip tik galejau, tuo metu dar nebuvo sunku... Visi sunkumai prasidejo kai jauneliui suejo 3 savaites, jam pradejo vakarais pusti pilveli, tikrai buvo labai sunkus vakarai, kai mazyliui pucia pilveli rekia visa gerkle, o ir vyresnelis dar visai "kleckas", reikia ir pamaitinti, ir pamigdyti, ir dar priziureti kad niekur neuzliptu, nieko nenuverstu... Vyro daznai namuose nebudavo nes dirbo kriminalistu policijoje(dazni iskvietimai i ivikius, darbas beveik be iseiginiu), o kai budavo namie tai ir pailseti noredavo, o vaikus tikrai mylejo nebijojo ir sauskelniu pakeisti, ir pamaitinti, ir valgyti padaryti visai seimynai... tikrai labai geras tetis ir vyras, tik tiek, kad mazai budavo namie, vis darbas, darbas, darbas, o dar virsininkas tuo metu pasikeites, pradejo nervus gadinti, reikalauti nezinia ko... pradejo keistis ir mano vyras, pasidare uzdaresnis, niuresnis, nervingesnis, maziau demesio skirdavo visiems mums, maziau kalbedavosi su manim... vienu zodziu likau beveik visiskai viena.
Mazylio problemos su pilvelio putimu baigesi, kai jam buvo 3,5 men. As tikrai jau buvau stipriai iskankinta per tuos 3 men. Netrukus prasidejo kitos problemos mazyliui, po gripo ir antibiotiku kurso prsidejo dispakterioze , siek tiek pagydzius lyg ir pagerejo. Suejus 6men. nuvezem mazyli pas gydytoja skiepams, musu gydytoja sirgo, tai ejome pas pavaduojancia gydytoja, si kaip priklauso atliko visas proceduras(pasvere, pamatavo ugi), paklause sirdutes darbo na ir pasake, kad vaikelis serga bronchitu, as ir issiziojau, galvoju, negi as serganti vaika vezciau skiepyti..., ir dar vos neapsauke manes kokia as mama, kad vezu serganti vaika skiepyti,tai vaiko net nepaskiepijo, o prirase kruvas vaistu, na zinoma ir antibiotiku ir prisake butinai 10 dienu gerti, as taip pat nesupratau, galvoju sau, "negi as tokia ziopla, kad nematau,kada vaikas serga, o kada sveikas"... na as kaip kokia "durnele" ir sugirdziau 10 dienu antibiotikus nuo bronchito, bet vaikelis nuo to nepasidare ne kiek sveikesnis, nes is tiesu jis ir nesirgo, tik po 10 dienu kurso tai jau tikrai susirgo, pradejo kilti temperatura, diena, nakti verkti, viduriuoti, o cia dar pries nosi savaitgalis ir Velyku sventes. Po savaitgalio mes is karto lekem su siuntimu i Klaipedos vaiku ligonine, ten pagulde mus savaitei, state lasalines, skysciams atstatyti, atliko keleta tyrimu, o del to nustatyto bronchito paaiskejo, kad vaikelis istiesu turi sirdutes uzesiuka,kurio per puse metuku niekas nebuvo pastebeje, o pavaduojanti gydytoja tai palaike bronchitu. Klaipedos vaiku ligonineje nuotykiu taip pat netruko, mus gyde skyriaus vedeja, kuri nezinau ar del to, kad is karto nieko nedavem, ar del aplaidumo, gydimo pabaigoje nustate, kad vaikelis greiciausiai netoleruoja pieno baltymo, ir rekomendavo maisto produktus su pieno baltymu pakeisti i produktus su sojos baltymu arba ozkos pienu.
Grizus is ligonines pora savaiciu buvo lyg ir nieko, kol viena nakti vaikelis vel nepradejo rekti is skausmo. Issikvieteme greitaja, felcere liepe sugirdyti 1,4 nospos, sugirdzius vaikelis nurimo, bet si problema pradejo kartotis kone kiekviena nakti, musu gydytoja liepe kai uzeis vel sugirdyk nospos.
Man tai jau nuo tokiu problemu tikrai nebuvo lengva, buvo gaila vaikelio, kad jis toks mazytis turi tiek skausmo kenteti. Apie musu problema is mano anytos suzinojo, vyro pusesere, kuri Vilniuje, mokesi medicinoje ir jau atlikinejo rezidentura, tai ji suzinojusi apie musu problemas paskambino man pasikalbeti, as pasikalbejau su ja, o ji patare nieko nelaukiant pasiimti is savo gydytojos siuntima ir vaziuoti i Vilniu, i Santariskiu klinikas. Na mes taip ir padarem... Nuvaziavus nezinojo registraturoje, kur mus siusti, pasiunte i neisnesiotu naujagymiu konsultacijos skyriu, kad mums ten ir nepriklause, bet mus gydytoja prieme, visu pirma gydytoja liepe nurengti mazyli nuogai, pamaciusi gydytoja musu mazyli nuoga tik pasake "Nu jo!", nes mazylis atrode kaip is koncentracijos stovyklos, ir tik pridure, "ar jus pasiruose gultis i ligonine?" mes , zinoma toki kelia is kito Lietuvos galo vaziavom viskam pasiruose. Pagulde. Atliko tikrai issamius tyrimus, pasirode, kad vaikelio organizmas pieno baltyma toleruoja, nes Klaipedos ligonineje del to neatliko jokio tyrimo, o paklause ar kas nors seimoje negreia pieno, as pasakiau , kad nemegstu pieno, tai toks tyrimas atliekamas Klaipedoje, pieno baltymo netoleravimui. Taip pat istyre visa organizma(nuo galvos iki koju), galu gale paaiskejo, kad vaikelio zarnyne nebebuvo nei vienos gerosios bakterijos, gydytoja tik pridure, "per 25 savo darbo metus vienoje vietoje tiek bloguju bakteriju dar nesu maciusi!", savaite pabuvome Vilniuje po atliktu tikrai issamiu tyrymu gydytoja mums paskyre gydyma, po kurio vaikucio sveikata tikrai pasitaise.
Visos sios pro blemos mums uztruko beveik 10men. Vaikelio sveikata lyg ir pasitaise, bet as likau tikrai ne sava. Per tuos 10 men. praradau gyvenimo dziaugsma, nuolat jauciau silpnuma, nuovargi, viskas pasidare neidomu, jei tik buciau galejusi kiauras dienas buciau galejusoi guleti lovoje..., bet zinoma nebuvo kada, nes augo 2 linksmuoliai berniukai.
Suejus mazyliui 1,5metuku as grizau, po dekretiniu atostogu, i darba. Mano darbas, tai vaiku darzelyje aukletoja. Pries dekretines atostogas darbas man visai patiko, bet grizus po triju metu pertraukos, as jau matyt, tikrai buvau labai pavargusi nuo savo vaiku, tad darbas man nebeteike jokio malonumo, i darba ejau kaip i katorga. Tai ir mano pacios psichologines problemos tik didejo.
Pries metus mano vyras isvaziavo i uzsieni uzdarbiauti, nes mums tikrai labai reikejo pinigu. Tad likau as viena su dviem vaikais, su savo psichologinem problemom ir nemielu darbu. Drauge turejau tik viena, bet bijodavau su ja nuosirdziai pasikalbeti, gal nelabai pasitikejau. Tai ir laikiau viska savy, o nuo to tikrai geriau nesidare.
Truputi daugiau kaip pries puse metu jau visai pasidare blogai, uzsidariau visiskai savy, beveik nebendravau su niekuo nei darbe, nei po darbo..., niekas ir nepaklausdavo kaip as jauciuosi, daznai budavo net darbe, kad uzmigdziusi vaikus pietu miego atsiguldavau i laisva lovyte ir prazliumdavau visa pietu miega, prazliumdavau ir savaitgaliais usidariusi namie su vaikais. Viena diena nutariau gana slepti viska savy, kreipsiuos i gydytoja. Gydytoja pasiunte pas psichitre. apsilankius pas psichiatre, ji isklause mane, paskyre gydyma, na ir jau daugiau kaip puse metu gydausi. Vasara atostogu metu lyg ir buvo pagereje, nes ir vyras liepos pabaigoje gryzo atostogu is uzsienio. grizus vyrui nutarem, kad negalime gyventi atskirai, nes tai nei man su vaikais gerai, nei jam. Tad po vasaros atostogu as isejau is darbo ir rugsejo pabaigoje isvaziavome i uzsieni visa seima.
Cia jau gyvename daugiau kaip 2 men., as vis dar ieskausi darbo, bet nelabai sekasi, nes is tiesu ir laiko nelabai turiu, bunu su vaikais namie. Musu abu vaikai yra labai judrus ypac mazylis (jiems jau dabar, vyresneliui beveik 6, mazyliui 4), tai tikrai reikia labai daug kantrybes norint juos suvaldyti, o mano kantrybe su kiekviena vis labiau senka.
Siandien atsikelus vaikai pradejo pestis as pradejau del to isterikuoti, kas siaip man nebudinga, net pradejo i galva mintys listi, kad nebenoriu gyventi, pati suprantu , kad tai neiseitis, bet jau nebezinau ka daryti, kur kreiptis pagalbos? Tad atsiverciau si puslapi ir nusprendziau parasyti viska, kas taip ilgai gulejo mano sirdyje. Nezinau ar kam bus idomu skaityti mano laiska, gal kas pagalvos "si moterele nemate tikru problemu!", gal ir taip, bet as niekaip nebegaliu susigaudyti savyje, negaliu rasti idomios veiklos.
PLEASE!!! Padekit kas nors!!! Nes pastaruoju metu tik kiauras dienas lieju asaras, nebegaliu saves valdyti.
Labutis,
perskaiciau laiskuti.
Domiuosi psichologija ir teikiu psichologines paslaugas seimoms, bet ne tokio pobudzio problemas narplioju.
Noriu pasakyti tau viena - visos problemos yra musu galvoje. Realiai tu problemu nera, mes patys ju prisikuriame - kita tavo vietoje diaugtusi, jaustusi laiminga ir didziuotusi tuom ka turi ir ka pasieke. Buti mama - pacios reiksmingiausios ir svarbiausios moters pareigos, niekas negali siame darbe nei pavaduoti, nei pakeisti ir taip 24 valandas per para....
Kas daugiau gali buti reiksmingesnio? Mama tokio amziaus vaikams yra visas pasaulis. Negi maza tame veiklos gali buti??? 
Taip tai begalo sudetingos pareigos ir atsakingos, gi reikia uzauginti DORA ZMOGU.... Kas penkta seima negali susilaukti vaiku,kiek moteru neranda gyvenimo partnerio, kiek moteru nesugeba kartu gyventi seimoje, jau nekalbant apie gerus santykius, kiek Lietuvoje svajojanciu isvaziuoti i uzsieni padirbeti, kiek norinciu dziaugtis dviem zaviais, judriais berniukais. Vaiku judrumas - tai ju turtas, reikia tik juos nukreipti teigiama linkme ir dziaugtis tuo ka turi. O turi tikrai daug ir dziaugtis yra kuo, nereikia noreti daugiau nei gali. Kai norai sutampa su galimybemis, aplanko dvasine pilnatve. Reikia dziaugti smulmenomis. Kiek yra zmoniu serganciu nepagydomomis ligomis ir sugebanciu dziaugti kieviena diena.
As tave puikiai suprantu, dvasines negandos ar dvasines ligos buna lygiai tokios pat sunkios kaip ir fizines. Tau reiketu pasikalbeti su geru psichologu ir vengti medikamentinio gydymo, tai dvasiniu problemu visiskai neissprendzia, padeda tik laikinai.
Turiu patirties sprendziant savo dvasines problemas. Pirmas receptas butu toks:
1.Fizinis kruvis - kiekviena ryta stadione po 6 km.
2.Saltas dusas pakaitom su karstu.
Aisku pradeti reikia po truputi, pradzioje gal nuo vienop ratuko ir drungno vandens, vis didinant apkrovas...
Greitu rezultatu tiketis nereikia, bet nuosekliai jei tuom uzsiimsi po pusmecio juoksiesi is dabartiniu savo problemu ...
Ta tai as tau garantuoju. O reikia labai nedaug tik tai daryti kasdien ir nuosekliai, bet tai gali tik valingas zmogus. O valia reikia formuoti, tam ir reikaligas psichologas. O gal tu valinga? Serkmes. Butum Lietuvoj, padeciau tau susitvarkyti su tavo negandomis, o dabar bandyk pati. jeigu noresi ir pavyks. Sekmes... O kai grisi, jei reikes kreipkis... Sekmiuko.....
na as visiskai pries tai, kad reiketu vengti medikamentinio gydymo
visu pirma, jei yra diagnozuota depresija, vadinasi truksta serotonino, o serotoninas pats savaime neatsiras, tai prasyciau neklaidinti; jei vaistus prirase specialistas, vadinasi ju nutraukti negalima ir butina vartoti taip, kaip nustatyta!
be abejo, visada yra isimciu
visu pirma, jei yra diagnozuota depresija, vadinasi truksta serotonino, o serotoninas pats savaime neatsiras, tai prasyciau neklaidinti; jei vaistus prirase specialistas, vadinasi ju nutraukti negalima ir butina vartoti taip, kaip nustatyta!
be abejo, visada yra isimciu
QUOTE(sigita beata @ 2005 12 17, 13:58)
Turiu patirties sprendziant savo dvasines problemas. Pirmas receptas butu toks:
1.Fizinis kruvis - kiekviena ryta stadione po 6 km.
1.Fizinis kruvis - kiekviena ryta stadione po 6 km.
Pala pala. Zmogus isekes. Pervarges. Isitempes. O psichologe siulo... fizini kruvi.
Persiprasau, o ar psichologe turi vaiku ? Pametinuku, judriu, su onorais, su pivuku problemom? 6 km. stadione... Na, jei neturit vaiku, tai gal pamenat studiju metus- is vakaro sudalyvauji vakarelyje, soki iki paryciu, sekancia diena smuginiu budu ruosiesi egzaminui, trecia diena- stresas- laikai egzamina. O dabar, gerb. psichologe, isivaizduokit, kad taip tesiat maratona be pertraukos. Sokiai-rengimasis egzui-egzas- sokiai-rengimasis...Kokius dvejus metus. Be pertraukos. Tada ateinu as ir sakau- blogai jauciates? Aikit pabegiot - 6 km. stadione, kasdien. O kai grisit po prasibegiojimu- jusu lauks namuose visi darbai, ir jums reikes "naverstat upushcenoje"...
Astuxx, o nera galimbes vietoje kreiptis i profesionalus? Jei pusmeti visai nepadejo tie vaistai, gal reikia kitu?
O tas kruvis, patikek, su laiku sumazes. Tau labai sunku su pametinukais, ypac kai mazius taip serga. mano vyresnele pilvuku kamavosi, dar ir dabar 8 m. kartais turi problemu su spazmais. Tai privargdavom. Tik tarp maniskiu didesnis amziaus skirtumas,. tai spejom atsigauti... Kitaip turbut irgi butu buve be galo sunku...
Laikas- tavo sajungininkas. Tikrai bus lengvaiu, kai vaikai paaugs. Vat ta mano dukryte, kuri vos ne dvejus metus nemiegojo naktimis del pilvuko, siandien geriausia mano patareja vaikstant po parduotuves
. Sia savaite slogavo, tai ramiai palikau namuose viena, tik telefonu susiskambindavom. O siandien ji isplove vonia. Kai naktim su ja nemiegojau, atrode, jog visada taip ir bus. Bet ne- auga tie musu zmogeliukai. Ir taviskiai paaugs, pamatysi, kaip issimiegosi, issiilsesi, bus laiko ir sau, ir tiems krosams stadione. QUOTE(sigita beata @ 2005 12 17, 13:58)
Domiuosi psichologija ir teikiu psichologines paslaugas seimoms, bet ne tokio pobudzio problemas narplioju.
QUOTE(norge @ 2005 12 17, 17:46)
Pala pala. Zmogus isekes. Pervarges. Isitempes. O psichologe siulo... fizini kruvi. Persiprasau, o ar psichologe turi vaiku ? Pametinuku, judriu, su onorais, su pivuku problemom? 6 km. stadione...
Persiprasau, o ar psichologe turi vaiku ? Pametinuku, judriu, su onorais, su pivuku problemom? 6 km. stadione... Tarp domėjimosi psichologija ir psichologo išsilavinimo bei kvalifikacijos yra nemenkas skirtumas
QUOTE(dange @ 2005 12 17, 18:13)
Tarp domėjimosi psichologija ir psichologo išsilavinimo bei kvalifikacijos yra nemenkas skirtumas
O kaip be išsilavinimo ir kvalifikacijos konsultuoji ?
O domėtis tai visos domisi - ypač praktinės psichologijos srity 
Norge, lenkiuos iki žemės
Sigita, viskas tikrai susitvarkys. O moterys jau tokios, emocionalios, o ir nuovargis daro savo...dabar tau nuovargio laikas, bet jis praeis. Tu pažiūrėk į savo miegančius vaikus, kartais tai priverčia nusišypsoti po visos dienos "šaršalyno"
P.S. skirtumas tarp maniškių taip pat tik vos vos didesnis, tik mažesnės jos dar.
Fizinis krūvis, kaip bebūtų keista, iš tikro padeda nuo depresijų, išbandyta Tik ne toks fizinis krūvis, kur vaikui iš paskos bėgioji Bet bėgt apie stadioną ar pakilnot hanteliukus salėj - visai tegiamai nuteikiantis dalykas. Jei įmanoma vaikus valandžiukei vienus palikt...
Man atrodo, tau kokiu nors būdu reiktų pabandyt pabūt truputuką vienai ar dviese su vyru. Ar nėra galimybės vaikučius kam nors palikt nors savaitgaliukui? Nu ir pailsėsi, ir stogas parvažiuos
Tik ne toks fizinis krūvis, kur vaikui iš paskos bėgioji Bet bėgt apie stadioną ar pakilnot hanteliukus salėj - visai tegiamai nuteikiantis dalykas. Jei įmanoma vaikus valandžiukei vienus palikt...Man atrodo, tau kokiu nors būdu reiktų pabandyt pabūt truputuką vienai ar dviese su vyru. Ar nėra galimybės vaikučius kam nors palikt nors savaitgaliukui? Nu ir pailsėsi, ir stogas parvažiuos
