SVEIKOS VISOS MERGINOS IR MOTERYS, SU SVENTEMIS JUS VISAS
labas sigita beata, kaip laikotes?
labai atsiprasau , bet mano vyras buvo okupaves kompiuteri svenciu metu.
net nezinau nuo ko ir pradeti, ivyko tiek daug paskutiniu metu
tiek daug pasikeitimu
sventes buvo vienas kosmaras, mano vyras pradejo analizuoti savo gyvenima ir suprato, kad vaikai ji gadina ir seimos jam nereikia , zmona netvarkinga, per vaiku dantu dygimus ir bemieges naktis nieko nespeja
mano mergaitei buvo klaikios sventes, nueidavo miegoti 3 keldavosi 6, o vyras issiropstes is lovos 12, apsimesdavo, kad nieko neivyke, tardavo lyg niekur nieko, o kur pusryciai?????????
na cia banalybes, ivyko idomus dalykas manyje, prisiminiau, kad turiu nuostabia knyga, ji vadinasi"jusu pasamones galia"-Joseph Murphy autorius, gal kam teko skaityti, ji tapo kaip maldaknyge, zinote, ji tikrai daro stebuklus, jei zinoma ja tikesi vadovausiesi nurodymais
ir dar supratau, kad visai nebijau likti viena ir kad tik as esu atsakinga uz savo vaikus, as o ne mano vyras, as pati kuriu savo gyvenima, jei neiseina su vyru kuriu ji su vaikai, bus tu vyru, jei jis nesupranta, kad man dabar sunkus metas ir negali islaukti to laiko is siulo skirtis, tai tokiu vyru pilna.
jau kokia savaite, kai jauciuosiu nuostabiai, o mano vyras siunta, kad mano nuotaika gera, stengiuosiu zdiaugtis kiekviena akimirka praleista su vaikais, ko anksciau nedarydavau,palikdavau vienus zaiskit, net vyras sakydavo as juos kaip darzoves auginu, palaistau, apraviu, bet neaukleju,
o gal baigiasi mano depresinis laikotarpis.
o turejau labai rimta problema, apie kuria galiu tik dabar kalbet, kalbejausi su savo vyru viena karta, tai jis mane kvaile isvadino, o problema tokia, visiskai nejauciau jokios meiles savo dukrai, as turiu 2 vaikus pametinukus, vienam3 kitai 1.5 ir tik neseniai pajutau, kad as ja labai stipriai myliu, o budavo vien jos verksmas man sukeldavo tokius jausmus, kad noredavosi paimti ir deti i siena, gal kam nors pasirodys labai ziauru, bet taip ir buvo, dabar jau nebera, ko slepti, jau jauciu , kad tai praejo.
aisku sunkiu akimirku vis dar yra, bet as kazkaip jau kitaip su jomis susitvarkau, is karto griebiuosiu knygos ir skaitau, tikrai padeda siulau isbandyti
aciu jums sigita beata uz toki issamu savo gyvenimo aprasyma, matau, kad ne vien teorija vadovaujates, linkiu jums geros dienos ir iki malonaus susirasymo
labai atsiprasau , bet mano vyras buvo okupaves kompiuteri svenciu metu.
net nezinau nuo ko ir pradeti, ivyko tiek daug paskutiniu metu
tiek daug pasikeitimu
sventes buvo vienas kosmaras, mano vyras pradejo analizuoti savo gyvenima ir suprato, kad vaikai ji gadina ir seimos jam nereikia , zmona netvarkinga, per vaiku dantu dygimus ir bemieges naktis nieko nespeja
mano mergaitei buvo klaikios sventes, nueidavo miegoti 3 keldavosi 6, o vyras issiropstes is lovos 12, apsimesdavo, kad nieko neivyke, tardavo lyg niekur nieko, o kur pusryciai?????????
na cia banalybes, ivyko idomus dalykas manyje, prisiminiau, kad turiu nuostabia knyga, ji vadinasi"jusu pasamones galia"-Joseph Murphy autorius, gal kam teko skaityti, ji tapo kaip maldaknyge, zinote, ji tikrai daro stebuklus, jei zinoma ja tikesi vadovausiesi nurodymais
ir dar supratau, kad visai nebijau likti viena ir kad tik as esu atsakinga uz savo vaikus, as o ne mano vyras, as pati kuriu savo gyvenima, jei neiseina su vyru kuriu ji su vaikai, bus tu vyru, jei jis nesupranta, kad man dabar sunkus metas ir negali islaukti to laiko is siulo skirtis, tai tokiu vyru pilna.
jau kokia savaite, kai jauciuosiu nuostabiai, o mano vyras siunta, kad mano nuotaika gera, stengiuosiu zdiaugtis kiekviena akimirka praleista su vaikais, ko anksciau nedarydavau,palikdavau vienus zaiskit, net vyras sakydavo as juos kaip darzoves auginu, palaistau, apraviu, bet neaukleju,
o gal baigiasi mano depresinis laikotarpis.
o turejau labai rimta problema, apie kuria galiu tik dabar kalbet, kalbejausi su savo vyru viena karta, tai jis mane kvaile isvadino, o problema tokia, visiskai nejauciau jokios meiles savo dukrai, as turiu 2 vaikus pametinukus, vienam3 kitai 1.5 ir tik neseniai pajutau, kad as ja labai stipriai myliu, o budavo vien jos verksmas man sukeldavo tokius jausmus, kad noredavosi paimti ir deti i siena, gal kam nors pasirodys labai ziauru, bet taip ir buvo, dabar jau nebera, ko slepti, jau jauciu , kad tai praejo.
aisku sunkiu akimirku vis dar yra, bet as kazkaip jau kitaip su jomis susitvarkau, is karto griebiuosiu knygos ir skaitau, tikrai padeda siulau isbandyti
aciu jums sigita beata uz toki issamu savo gyvenimo aprasyma, matau, kad ne vien teorija vadovaujates, linkiu jums geros dienos ir iki malonaus susirasymo
QUOTE(lorali @ 2006 01 08, 11:06)
o turejau labai rimta problema, apie kuria galiu tik dabar kalbet, kalbejausi su savo vyru viena karta, tai jis mane kvaile isvadino, o problema tokia, visiskai nejauciau jokios meiles savo dukrai
Čia ne nemeilė, o nuovargis matyt buvo, kuris ir trukdė tą jausti (na čia man taip atrodo). Dabar kiek suprantu atsitiesi. Su tuom ir sveikinu.
labas vakaras lorali,
dziaugiuosi, kad savo viduje atrandate sielos ramybe. tai yra svarbiausia. Dziaugiuosi, kad domities, ieskote, analizuojate. kas iesko visada suranda. dziaugiuosi, kad tiesiates. net gi tai, kas is pirmo zvilgsnuo atrodo gyvenimo sunkumais, jie turi ir teigiamu pusiu, kazka zmogus atrandi savyje, keiti mastyma. Ir tai yra gerai, nes vercia keistis. Issigijau Jusu rekomenduojama knyga, bet dar neperskaiciau, butinai perskaitysiu. padarete reklama..
Bus idomu pasidalinti nuomone.
dziaugiuosi, kad savo viduje atrandate sielos ramybe. tai yra svarbiausia. Dziaugiuosi, kad domities, ieskote, analizuojate. kas iesko visada suranda. dziaugiuosi, kad tiesiates. net gi tai, kas is pirmo zvilgsnuo atrodo gyvenimo sunkumais, jie turi ir teigiamu pusiu, kazka zmogus atrandi savyje, keiti mastyma. Ir tai yra gerai, nes vercia keistis. Issigijau Jusu rekomenduojama knyga, bet dar neperskaiciau, butinai perskaitysiu. padarete reklama..
Bus idomu pasidalinti nuomone.
perskaičiau visas temos žinutes. Man buvo panaši situacija. Gyvenau su vyru kuris gėrė ie smurtavo jau nuo 2 bendri gyvenimo metų, išgyvenau siaubungas skyrybas likau vina su 2 etų sneliu. Atsigauti reikėjo ne vienerių metų, bet mano depresija buvo tokia gili, jog viskas komplikavosi, ėmė atsirasti nerimas ilgalaikis, kamavo beprotiški panikos priepoliai, gyventi nesinorėjo. Ir jei ne psiciatrai, ko gero šiai dienai jau čia neberašyčiau. Gydžiausi Kaune ,,Neuromedoje" ten nuostabūs specialistai. Per du metus sugebėjau atsistoti ant kokų. Aš tikrai esu stipri moteris, bet manau pačiam susitvarkyti su užklupusiom problemom kartais neįmanoma, reikia būtinai specialistų pagalbos, juk tam jie ir yra. O dėl antidepresantų, tai kaip prie jų pripranti taip sveikdamas ir atpranti, yra tokia vaistų mažinomo dozių kontrolė, aš nejaučiau jokio diskonforto nei vartodama vaistus, nei nuo jų atsipratindama. Šiai dienai jaučiuosi sveika, puikiai nusiteikusis ir pasiruošusi naujam gyvenimui. Linkiu to visoms
sveikos visos, matau, kad pokalbiai kaip ir nebesitesia, saunu-tai reiskia, kad visoms jau geriau, arba visai jau gerai-na o pas mane vel sena problema atinaujino, nezinau nei nuo ko pradeti, tiksliau problema apsisuko-vyras dirbti pradejo ir gan neblogai uzdirbti iskarto nosi uzriete ir pona pradejo vaidinti ir is manes reikalauti-visaip zeminti- na tiksiau pajuto pinigu skon-pabaigsiu rytoj dukryte prabudo dabar jau ilgam iki
kaip laikotes
kaip laikotes
Labas,Ilaroli.
Tikrai jau seniai niekas neberaso. Turbut pavasarine saule visus daugiau is namu vilioja i gamta, o ne prie kimpo sedeti. Tikrai kur kas geriau ir sveikiau laika leisti gamtoje, jei tik galimybes leidzia.
Tu rasei, kad tavo vyras del naujo darbo nosi riesti pradejo, o kaip jo elgesys pries tai ar bent truputi tavo atzvilgiu buvo pasikeites? Parsyk!
Man asmeniskai tai tikrai geriau, dirbu, is darbo namo vaikams valgyt daryti, i parka eiti, pokaicio migdyti, vakariene daryti... ir taip visos dienos.Aciu dievui, pas cia Airijoj vaikams dabar 2-i savaites mokykloje Velykines atostogos, tai nors ryte galiu siek tiek pasivartyti lovoje ilgiau.
Sveikatos reikalai tikrai manau eina geryn, pastaruoju metu nebeatsimenu kada paskutini karta verkslenau...tai manau, kad sveikata tikrai eina geryn, o silpnumas tai dar daznai apima, bet manau laikinai.
IKI mergaites!
Tikrai jau seniai niekas neberaso. Turbut pavasarine saule visus daugiau is namu vilioja i gamta, o ne prie kimpo sedeti. Tikrai kur kas geriau ir sveikiau laika leisti gamtoje, jei tik galimybes leidzia.
Tu rasei, kad tavo vyras del naujo darbo nosi riesti pradejo, o kaip jo elgesys pries tai ar bent truputi tavo atzvilgiu buvo pasikeites? Parsyk!
Man asmeniskai tai tikrai geriau, dirbu, is darbo namo vaikams valgyt daryti, i parka eiti, pokaicio migdyti, vakariene daryti... ir taip visos dienos.Aciu dievui, pas cia Airijoj vaikams dabar 2-i savaites mokykloje Velykines atostogos, tai nors ryte galiu siek tiek pasivartyti lovoje ilgiau.
Sveikatos reikalai tikrai manau eina geryn, pastaruoju metu nebeatsimenu kada paskutini karta verkslenau...tai manau, kad sveikata tikrai eina geryn, o silpnumas tai dar daznai apima, bet manau laikinai.
IKI mergaites!
QUOTE(Kutuliukas @ 2006 01 08, 12:12)
Čia ne nemeilė, o nuovargis matyt buvo, kuris ir trukdė tą jausti (na čia man taip atrodo). Dabar kiek suprantu atsitiesi. Su tuom ir sveikinu.
Manau, kad tai buvo pogimdyvinė depresija.
