Globėjai vienykitės

Niekas iš manęs nesityčiojo

Iš šono atrodo, kas gali būti baisiau už paveikslą, kuriame regi motiną, mušančią savo vaiką/tampančią už plaukų Čia ne apie tavo šeimą konkrečiai, Paragintoji, tiesiog perskaičius tavo postą kyla tokios mintys. Ir tikiu, kad tai ne asocialios, o normalios, rūpestingos, tik nebesusivaldančios moterys... Iš kur gauti stiprybės niekada tokia netapti

ir kuklumo

na va saket neklausau jusu patarimu,tai va nusprendziau pasikonsultuot ir gal but paklausyt.turim tokia problemele.mergaitei nupirkau ziemai batus rudeni i mokykla.na ejau is mokslu ir uzciokinau.vieni tebuvo,bet labai silti,odiniai,sportiski,ilgi su kailiukais.tik vienu numeriu didesni,nei reikia.tai parnesiau manajai is kart netiko kad dideli.bet liepiau apsimaut vilnonine koine tai liuks.na bet sauke kad neis tipo pames,nors tikrai nebuvo ko pamest.tai daviau pinigeliu ir liepiau nusipirkti kokius nori iseiginius ir i lauka.na susirado kad draugei mama nupirko dvejus ir jai mazoki,tai atsivede ta mama su visais batais i namus ir pareiske kad nori pirkt tuos batus.na lepiau apsimaut,pavaiksciot.perklausiau kelis kartus ar geri,ar nespaudzia niekur ar tikrai nori ir vaikscios.tai pasieme.ale tie iseiginiai grazus tai sukailiukais,ji vos ne visur juos pradejo mautis.sakau palik iseigai,ar sventems i mokykla.vienus dar senesnius turi tai i mokykla eina.o tu antru kur nusipirko ir nesimauna.is pradziu sauke,kad nepatinka,tai sakau kam juos pirkai taigi as klausiau.po to saukia kad jau spaudzia.nors apsimovus niekur nejo.na tai leisdavau su tais mokykliniais i lauka,o su iseiginiais i mokykla.tik ziuriu kad ir tie ir tie jau kaip ir plyst noretu.tai liepiau palikt taip kaip buvo.vienus mokyklai,kitus iseigai o su tais kur laukui nusipirko eit i lauka.tai siandien pabudau tokia gera nuotaika ir oras superinis.sakau eik nuo ryto i lauka ir duk visa diena.nes vis prie pamoku sedim,reik ir palakstyt.tai isgirdau.as neturiu batu.sakau kaip neturi.ji atsove man anie spaudzia.tai sakau su tais negaliu leist geraisiais,su kuo i mokykla beeisi.na kadangi gyvenam vos ne kaime,siandien visur pelkes ir purvynai,nors saulute sviecia sakau apsimauk vilnonines koines eik su guminukais,kad jau tie blogi.sako as ne kaimiete.na ir nuejo mano gera diena ir nuotaika suniui po uodega.pazyze isnervojo,ir apsimovus guminius isleke i lauka.tai patarkit ka daryt.na galiu naujus bandyt nupirkt.bet tada ar nesigaus toks dalykas,kad man nepatinka pirkit naujus,ir visai nesiskaitymas su pinigais ir nebus jokios atsakomybes uz jai duotus pinigelius nusipirk norimiems batams.

Velute, pasakyk prasau kiek tavo mergytei metu? Tuomet butu lengviau komentuoti.

12metu.na va parejo is lauko pavalgyt.girdejau vyrui sake,kad drauge pavydejo kad ji su guminukais,nes visur labai slapia.o drauges kojos permirko kiaurai

Tuoj, ir iš manęs nesityčiojo. Tiesiog nesusivaldė ir tiek. Aš tada irgi šaukiau ir rėkiau ant jos. Aš nepykstu, nors tada tai baisiai skaudu buvo ir liko širdy... Bet, manau, kad galiu nepykti ir suprasti ją, nes tai buvo vienetiniai atvejai, o ne nuolatinis baimės jausmas. Nei aš tada jos pradėjau bijoti, nei ką. Bet aš irgi mokiausi, kažkaip giliai savyje turėjau norą elgtis kitaip. Mes su mama iš tiesų labai skirtingos... Aš su savo vaikais elgiuosi visiškai kitaip. Nors nesakau, kad su manimi blogai elgėsi. Buvau ir palepinta, ir aprūpinta. Bet vaikui labai reikia ir kitų dalykų. Bent man reikėjo, kad pasakytų, jog myli... Todėl aš labai sakau savo vaikams. Ką aš žinau, ar mano vaikams būtent to labai reikia. Man labai reikėjo...
Papildyta:



Velute, aš tai esu įsitikinusi, kad reikia keisti tik save. Na, tiksliau, savo požiūrį. Matai, kaip viskas išsisprendė ir tavo nuotaikos sugedimas buvo tik tau pačiai žalingas. Jei aikštinasi, verčiau ramiai pasakyti, kad jei nenori, lai neina į lauką, nei gadintis sau nuotaiką. Tu tiesiog gali iškelti savo logiškas sąlygas, kad neleisi eiti su naujais batais, nes jei suplėšys - su kuo gi tada eis į mokyklą. Tiesiog duok jai pasirinkimą ir nesinervink. Nusiramink pati ir palik ją ramybėje. O tai atrodo, kad tarp jūsų vaikšto nuolatinė įtampa ir karas. Batų naujų gal ir nereikėjo pirkti, nežinau. Aš tai nieko negaliu sūnui nupirkti savo nuožiūra. Veduosi jį ir leidžiu rinktis, bet kartu ir aš turiu teisę spręsti apie jo pasirinkimą, nes matau kokį daiktą renkasi. Bandom susitarti. O po to jau jam nenešioti neišeina, nes turi tik tai, ką išsirinko...

pats mušimas ir yra pasityčiojimas, pažeminimas, sumenkinimas. Visai nereikia mušti dažnai, kad kitą kartą vaike kartais net ir žmogiškumą užmuštum.
Carvel, tu pati labai aiškiai išskyrei kas iš tiesų tave paveikė- mamos skaumas ir nusivylimas. Patikėk manim, ir nelupta būtum lygiai taip pat paklausius ir daugiau taip nesielgus.
Tuoj, netapsi, ragana- žiežula, žinai kok sieki, reiškai ir pasieksi
Vėlute, čia gi tik paauglystė, ir smulkmenos ką ji čia prisigalvoja, gal ir labai dirginančios, nervinančios, bet va tai reikia visiems tėvams pergyventi ir išgyventi. Be savo nuomonės , be jos gynimo paauglių nebūna. Jau koks beryšinis nebūtų tas serialas "Nekviesta meilė" vienas dalykas ten geras yra- kaip Justės mama bendrauja su ja . Visai neblogas patarėjas.

paragintojitai as jai ir pasakiau nenori tai visai neik,o su gerais negalima.o ji supranti eina ir zyzia o kodel as su gerais negaliu,pradejo isvedinet savo visokias teorijas.as jai pasakau kodel,ji vel savo.as vakar svenciau gimtadieni savo.siandien ryte tvarkiausi,ploviausi,net padet ko nors neprasiau,galvoju lai eina prasiblaskyt.tai as tvarkaus o ji paskui vaiksto su savo visokiom kvailom teorijom.tipo suplesysiu geruosius susiklijuosiu ir panasiai.toks jausmas kad norejo mane speceliai erzint.o po to apsimove guminukus ir isejo.as jau kaip ir galvojau nebeleis eit,po tu zyzimu,tai vyro isprase,nieko ir nebesakiau.
alfijatai kad ji tas dvi poras pirkosi pati.tiek kad parode man.o tai zinojo kad perkasi vaikscioti o ne spintoj trunet.ir sake geri tiko.ot va dabar jau blogi.
net nezinau ka daryt.ziema eina i pabaiga kiek bereiks tu batu.nupirkiu kitais metais nebeiiks,bus didesni vel sauks.o be to nusipirko sio sezono batus.jei nupirksiu naujus,tai pamatys kad galima prizyst ir tu pinigu verte bus tokia maza jos akyse.ir taip labai nevertina nieko.galvoja kad viskas is dangaus krenta.net nezinau ka daryt

[quote=alfija,2008 01 27, 17:41]
pats mušimas ir yra pasityčiojimas, pažeminimas, sumenkinimas. Visai nereikia mušti dažnai, kad kitą kartą vaike kartais net ir žmogiškumą užmuštum.
Carvel, tu pati labai aiškiai išskyrei kas iš tiesų tave paveikė- mamos skaumas ir nusivylimas. Patikėk manim, ir nelupta būtum lygiai taip pat paklausius ir daugiau taip nesielgus.

Gali buti,tada gal ir atrode baisoka,kad mama su dirzeliu sonus vanoja,dabar kai pergalvoju,o ka jai daugiau reikejo daryti,zodziai man per viena ausi iejo ,per kita isejo,tik gerai prisimenu ,kad man buvo be galo geda,kad mama mane turi musti ir pati del to taip pergyventi...
Kaip tik sia tema siandien kalbejom su savo vaikais,didzioji mano tik nusijuoke kai priminiau kaip uz neklausyma jai esu uzmetusi tapke,ji taip pat paklause ,o kaip as turejau kitaip su ja pasielgti ,jei ji isteriskai nei is sio nei is to kele erezijas.Jai dabar 19 metu,bet tikrai neteko ne karto ieskoti pauglysteje kur nors vakarais su draugais lindincios,o ir tos pauglystes rodos ir nebuvo viskas praejo labiai ramiai.Mazuju klausiu,ar labai skaudu buvo uz grebstelejima per minksta vieta,o tie ziuri nesuprasdami ,pirmokas tik apsikabino stipriai sako mama ka tu cia kalbi? o penktoke tuoj puole pasakoti,kaip jos klasioke mama is tikruju musa,kaip ji mate mergaitei ant koju melynes ir ant kaklo nubraizymo zymes , "va cia sako tai is tikruju baisu ir kaip jos man gaila,ta jos mama kazkokia ragana".

Gal ir užmušė kažką, ką dabar padarysi... Yra kaip yra. Manau, kad atleisti ir suprasti irgi yra didelis gėris. Na, kam daugiau atleisti, jei ne mamai? Jei neatleisiu - nepadėsiu nei sau, nei jai. Man kažkodėl į atmintį labiau įsirėžė kiti dalykai, nei tas nesusivaldymas keletą kartų.

Papildyta:

Uz blogai padarytus dalykus mamai reikia atleisti?, bet kazin ar mama atleidzia kai jos vaikas padaro blogus dalykus?

Manau, kad mama visada atleidžia. Jei tai tikrai mama... Na, gal kitos kitaip mano. Aš manau taip. Man labai artima sūnaus palaidūno istorija...

Bet mamų būna visokių... deja...