Kada reikėtų pakrikštyti vaiką?

Paskutinis mano matytas kunigas buvo Svarinskas, live. Manau, būtų kvaila teigti, kad jis labai jau skiriasi nuo tų plikagalvių tiek erudicija, tiek pažiūrų kraštutinumu

kvaila yra kazka rasyti pries tai betarpiskai nepabendravus su zmonemis akis i aki - taigi, pasiulymas del katedros galioja

Gaila, kad tėveliai tave ne iš meilės ir tikėjimo krikštijo, o tik dėl mados, bet tu priimdama komuniją ir sutvirtinimą gali tai pataisyti. Savo meile ir tikėjimu, gali užpildyti tą meilės ir tikėjimo trūkumą.
O jei nenori gilintis į tikėjimą ir griežiai atmeti, tai ko pyksti , kad tėvai ne dėl tikėjimo tave krikštijo? Gal dėl to, kad dabar tokia mada dėl krikšto piktintis ? Neatrodai man individualistė, nors tiesą sakant aš tavęs nepažįstu


P.S. Taip ir nepasakei kokią žalą jauti dėl to krikšto, kaip jis tave sužalojo, kad vis dar verta piktintis...

vieną pliusą turi kad ir krikštyta , bet juokini tai šauniai. Džiaukis , kad tave tėvai pakrikštino. o kur aš užsuku ar ne, tai spėliok sau į sveikatą. pati esi analfabetizmo pripampusi ir nesugebi kitur užsukti ir minčių reikšti. Mokykis mokykis , nes dar pradinio išsilavinimo spragose murkdaisi.
Ale tu ir jumoristė.
Ai, dar pasiskaityk apie krikštą.


atsargiai su ja, matai kad ji laikosi etiketo ir labai pervargo nuo klibinimo.

Pasakiau, gal neįsiskaitėt, kad man asmeniškai NEMALONU, jog kažkokias religijos dogmas man kiša be mano leidimo, toks tas ir piktinimasis. Nei tas krikštas mane nuskriaudė, nei ką, bet tada kodėl gi nepalaukus, kol tas vaikas pats apsispręs ar jam reikia to, ar ne? Ai, tiesa, jūs juk geriau žinot ko visiems reikia, ar ne Ir jūsų žodžiai apie mano gilinimąsi į tikėjimą netikslūs, skaičius aš ir bibliją, ir domėjaus, kiek mokslas gali pagrįsti Jėzaus ir jo apaštalų gyvenimą, įdomu man buvo, nereikia čia kurt pasakų iš mano dviejų komentarų šitoj temoj pačios deklaruojat savo begalinę meilę ir tikėjimą, bet komentarai pagieža tvenkia kitaip mąstantiems, dviveidžiai jūs, krikščionys )

Mano sūnus labai gerai žino, kad jam nereikia valgyti, miegoti, ruošti pamokas. Jam labai labai nemalonu, jei aš kišu jam savo namų tvarkos supratimą ir liepiu tvarkytis kambarį. O dar nemaloniau, kad vežuosi jį kartu, kai reikia pirkti drabužius . Pabrėžiu - tikrai reikia, o ne šiaip bele skudurą įsigyt. Ar manai, kad turėčiau laukti, kol jis pats apsispręs, kad jo kelbės per trumpos, o bliuzonas jau gerokai patrintas? Realybė yra tokia, kad tėvai sprendžia kas reikalinga jų vaikui. Jie renkasi kaip vaiką auklėt ir koordinuoja vaikų gyvenimą pagal savo supratimą, kol šie suauga. Aišku gali man paprieštarauti, kad be duonos ir miego neišgyvensi, o krikštas toli gražu nėra gyvybiškai svarbus dalykas. Tuomet sakykim vardas irgi nėra gyvybiškai būtinas, bet tėvai mums jį išrenka. Ir net labai nemaža dalis užaugę būna nepatenkinti juo. Gal siūlysi irgi palaukti? Čia šiaip pasvarstymai.
Visa esmė tame, kad krikštas nėra kažkas privalomai amžino ir nenuplaunamo. Jei jau taip labai labai reikia ir tikrai tikrai nemalonu, visada gali jo atsisakyti, gal priimti bet kokį kitą tikėjimą, įstot į bet kokią sektą. Prievartos būti krikštytai tikrai nėra ir jei jau apsisprendei - pirmyn. Tikrai turi teisę rinktis. Bet, kas galėtų paneigti, kas čia ne tokia situacija, kai smagiau parėkaut, nei pajudint subinę ir ką nors padaryt tam, jog tau geriau gyvent būtų .


Diskusijos forumuose turi labai didelį minusą - tu negali girdėti tono, balso intonacijos ir skaitydama pašnekovo žodžiams uždedi tokį atspalvį, kokį nori. Deja dažniausiai tokį, kokį pati jauti. Aš turiu savo nuomonę apie šiuos diskutuojamus dalykus, ir ji nebūtinai sutampa su tų, kurios pasak tavęs skleidžia pagiežą. Tiesiog aš ramiai paklausiau to kas man įdomu ir man buvo atsakyta ramiai ir nuoširdžiai. Tai gal ir judvi su good girl pabandykit neklijuot etikečių ir nedėt neesamų neigiamų tonų, oponenčių žodžiams ir taip pat pabandykit tyčia neprovokuot. Tuomet gal ir diskusija bus kažkur nuvedanti, o ne šiaip žodžių pasisvaidymais. Nebent jums tereikia vietos, kur išsirėkt, o ne atsakymų į klausimus.

Va čia ir esmė, kad kai jau esi pakrikštytas tai jau amžiams. Dar nėra atsiradusių tokių žmonių, kurie atsisakė krikšto. Gali iš stačiatikių ateiti į evangelikus ar į katalikus ir tas krikštas galioja, nereikia persikrikštinti, O kaip jo atsisakyti..? Lyg buvo toks atvejis, kad prašė, pas katalikų vyskupus koks tai žmogus, kad jam panaikintų krikštą. Bet nepanaikino. Nėra tokių dalykų.
Ką galima dokumentaliai sutvarkyti, na tai atsisakymą tikėjimo pvz. katalikų, religijos raštišku būdu sunčiant į Vatikaną ir tada tam žmogui užvedus kokią tai bylą skiriama visokiausia bažnytinė bausmė.... atskyrimai nuo bažnyčios, suspendavimai, interdiktai ir t. t.čia daug košės gaunasi, kur tiksliai nesurašysiu. Bet krikšto niekas nenaikina.
O jei žmogus šiaip sau vidumi atstumia Dievą, sau įsivaizduoja kad atsisako krikšo nors jis jau yra pakrikštytas, tai kas kam nuo to. Jei tam žmogui gerai taip įsivaizduoti tai ką dabar? Nepakeisi jam jokių įsivaizdavimų.
Manau, kad krikštas kaip randas kūne, gali tu jo atsisakinėti kiek nori, bet jis yra, gali sau žmogus įsivaizduoti, kad švarus lygus kūnas, bet rando nepanaikinsi.

Tikrai galima pasidaryti apostazę (nežinau kaip tiksliai šį žodį vartot). Reikia rašyti prašymą berods į tą bažnyčią, kur krikštijo (gal net su kunigu kalbėtis) ir tada jie atskiria nuo Bažnyčios, išduoda raštą. smulkesnės instrukcijos nereklamuosiu, bet tikrai galima, nes pati kadaise apie tai rimtai svarsčiau.

Goog girl, jau atsiskyrei oficialiai nuo Bažnyčios?

Nemanau, kad įmanoma atsisakyti krikšto, nes tai yra prijungimas prie katalikybės agregoro. O agregorams neįdomu jokie dokumentai, parašai ir antspaudai...
Aš manau paprastai: vaikas prieš gimimą pasirenka tokius tėvus, kokių jam labiausiai reikia, todėl tėvai turi teisę elgtis taip, kaip jiems atrodo tinkama, šiuo atveju- nuspręsti pakrikštinti vaiką...

Jei tu irgi gyventum kreivų veidrodžių karalystėj,tau gal net mėnesio neprireiktų damušinėjimui.Aš tik galvoju,kaip tokia protinga būtybė galėjo išaukti bukagalvių šeimoje(kaip ji pati vadina tikinčiuosius)Kažkas čia ne taip.Kažkas panašu į asmenybės susidvejinimą.Nu liga.O čia dar užsipuolė.Tai gali paūmėjimas būti.Ir mes tuomet katalikai tikrai būsime kalti.Nepadėjom,bet dar toliau įstūmėm.Jei žmogų erzina mintys apie Dievą,apie Jo buvimą,tai nereikia apie tai kalbėt.Reikia linkčiot galvą ir pritart.Bus netikintis,bet nors elgsisi mandagiai.

apostãzė [gr. apostasis — atskilimas, atsimetimas], atskalūnybė, atskilimas; atsimetimas nuo bažnyčios, nuo religijos, atsisakymas nuo kunigystės arba vienuolio įžadų.


Bet ne nuo krikšto.Apostazė – kai žmogus, Krikštu gavęs tikėjimą, visiškai jo išsižada. Tačiau krikšto niekas nepanaikina.

Trumpai tai tiek , o jei plačiau tai reikia įsigilinti.

na gal.. parodysiu, kokia pazyma jie isduoda

http://picasaweb.goo...Dfttq3FW5aGAnPg