Emancipacija nuo religijos

Aš tik konstatuoju faktą, kad BIBLINIS dievas žudė ir kankino. Taip pat, kaip ir konstatuočiau, kad manjakas 'Avinėlių tylėjime' žudė ir kankino savo aukas. Tai faktai, su visatos kūrėjo buvimu ar ne neturintys nieko bendra.
Papildyta:


Kad aš kažkuo tikėsiu ar netikėsiu, tas kažkas dėl to neatsiras ar neišnyks. Geriau manęs klaustum, 'ar manai, kad tas anas yra' (žodis 'tikėti' suponuoja kažkokį aklą veiksmą, neracionalų, subjektyvų, žodžiu, pvz tikėti kalėdų seneliu. Nerimta tai.) Prieš klausiant, ar kažkas yra, reikia pirma apsibrėžti, kas tas kažkas yra Dabar tu manęs klausi, maždaug, 'ar kažkas yra?'. Bet kadangi ši pasaulio dalis yra daugumoj senovės žydų mitų gerbėjai, todėl preziumuosiu, kad kalbi apie kažkokį primatų šūdina buitimi nesveikai besirūpinantį visatos kūrėją. Mano atsakymas būtų: visi mums šiai dienai prieinami įrodymai ir logika rodo, kad tokio dalyko NĖRA. Vadinasi, nėra reikalo ir išsigalvoti.

Kitas klausimas, ar yra kažkoks kūrėjas, apie kurį duomenų nėra, bet kuris gali būti logiškai išprotaujamas, kaip pvz. materialaus pasaulio priežastis. Nei aš, nei bet koks mokslininkas pasaulyje ar bet koks žeme ropojantis gyvis šito elementariai NEŽINO. O kai kažko nežinai, nereikia pulti prisigalvoti santabarbarų. Pasakyti 'nežinau' yra labai kilnus dalykas, kur kas kilnesnis, nei laužti iš piršto įvairiausias pseudoteorijas ir fantazijas. Žmonės prie to dirba, galbūt kažkada prie šio klausimo bus priartėta. Jei yra kūrėjas/intelektas, jį kažkada turėtume atrasti. Bet atrasti ne sapalionėmis ir haliucinacijomis.

Zinokit, baisu taip sakyti, bet persasi mintis, kad taip. Ka reiskia tie zmoniu pasakymai zmogui numirus, kad, va, Dievulis ji pasieme ? Atseit, dabar jam bus geriau, amzina ramybe ir t.t
Tik idomu, kokiais kriterijais remiantis, Dievas vienus pasiima jauname amziuje, o kitus dar palieka gyventi.
Pasveiksta del Dievo isikisimo? O kodel tada kitas nepasveiksta? Kuris is ju labiau vertas gyventi?

Gyvybė greičiausiai žemėje atsirado arba atkeliavusi iš kitų planetų (pvz ant meteorito/luito etc), arba kaip natūralių veiksnių veikimo žemėje išdava. Tai nagrinėja biogenezė, teorijos yra labai sudėtingos, su senovės žydų mitais nepalyginamos Pasakysiu, kad gyvybę iš negyvybės laboratorijos sąlygomis planuojama sukurti jau greit, mokslininkai tam turi pagrįstų vilčių, padaryta daug svarbių žingsnių ta linkme.
Papildyta:


Žmonės miršta dėl to, kad nustoja veikti jų biologiniai fabrikėliai. O jie veikti nustoja dėl senėjimo proceso, ligų (kai mus žudo kiti mikroorganizmai, su kuriais mes pastoviai kovojame) arba nelaimingų atsitikimų, įskaitant savižudybes ir nužudymus.

Mirę žmonės, ta forma kuria egzistavo gyvi, t.y. su visa savo asmenybe ir mintimis, be jokios abejonės neegzistuoja. Kad tuo įsitikinti, pažiūrėk į ligonius po galvos traumos, kas atsitinka su jų 'sielomis' ir asmenybėmis (paralyžuojamas mąstymas, savęs ir kitų suvokimas, ir t.t.). Mirties atvejis yra 'šiek tiek' stipriau už galvos traumą, išvadą gali pasidaryti pati.

Žmonės pasveiksta dėl to, kad organizmas yra pakankamai stiprus nugalėti konkurentus iš mikropasaulio. Kai to nepakanka, pasveikstama dar ir dėl medicinos įsikišimo.
Papildyta:


Man nepatinka aklas tikėjimas nepagrįstais dalykais, fundamentalizmas, įsivaizduojamų draugų kėlimas aukščiau bet kokio realaus žmogaus (dažnai su labai skaudžiomis pasekmėmis pastariesiems), vaikų indoktrinacija ir kritinio mąstymo žabojimas, religinė anti-mokslinė propaganda, ir panašūs dalykai. Visi jie yra neatskiriama bemaž bet kokios religijos dalis.

Pasirašau po šiais žodžiais.

Aa, šitie dalykai ir man nepatinka. Bet tai jūsų asmeninis santykis su religija. O sakykit, kodėl jums prisireikė keisti kitų žmonių asmeninį santykį su religija, tų, kuriems tie dalykai nekliūna ? Aš šitą vis bandau suprasti ir man kol kas nepavyksta.

Na, mano asmenine niekuo nepagrįsta nuomone, kuo daugiau žmonių mąstys, tuo geresnėje visuomenėje gyvensime. Čia jau beveik priešprieša teiginiams, kad kai visi tikės dievu, tai gyvensim dangaus karalystėj

Religija, nors oficialiai atskirta nuo valstybės, vis dar daro nemenką įtaką, ir tai liečia, nors ir netiesiogiai, ir mane. Kuo mažiau tikinčiųjų - tuo mažesnė religijos įtaka.

Bet man kliūva ne tik religija, bet ir "tikėjimas" - kai žmogui užtenka gražiai skambančių lozungų, be jokių įrodymų. Tada klesti šarlatanai, įstatymai ir kiti nutarimai priimami nesiremiant normaliais tyrimais, ir panašios negerovės. Kaip jau minėjau anksčiau - homeopatija, būrimai, horoskopai...

1. Tai manai, kad tais laikais gyveno blogas Dievas ir kaltini jį žmogžudystėmis? O kur Šis dabar?

2. Aš neklausiu ar tu žinai faktus apie Jo buvimą. Mane domino tik tavo nuomonė, kuo tu tiki. Juk šiaip jau tai turbūt nenagrinėji visų faktų pati savarankiškai prieš jais patikėdama. Netikrini Einšteino reliatyvumo teorijos, ar Atominės elektrinės brėžinių prieš paikėdama, kad tai iš tiesų veikia. Pasitiki mokslininkais, kurie tai atrado. Aš pasitikiu Kitais žmonėmis ir tikiu jų mokymu, nes matau, kad tai veikia ir kaip tai veikia mano gyvenimą. Tad manau, kad Dievas YRA, o kadangi jį tikiu esant neapčiuopiamą, kaip ir kitus paralelinius pasaulius, laiko išlinkimus ir pan. apie kuriuos kalba ir mokslininkai tai tai kad nėra faktų man nieko nesako.
Galų gale aš nieko neišsigalvoju, o tiesiog nedarau sau dievukų iš žmonių ir turtų, skiriu laiko poilsiui kūnu ir dvasia, gerbiu savo tėvus, saugau gyvybę ir kitų žmonių orumą, gyvenu su savo sutuoktiniu tik jį myliu ir tik su juo myliuosi, nesisavinu nieko svetimo, stengiuosi negodauti, siekiu visada siekti tiesos ir manau, kad tai mane tobulina. Jei kartais nepavyksta laikytis kažkurios nuostatos stengiuosi stropiau to laikytis atkreipti į tai didesnį dėmesį.
Kur išsigalvojimai? Tame, kad manau, jog to laikytis yra mano prigimtyje įrašyta, ar kad mintimis vis tariuosi su tuo, kas man sako, kad to laikytis verta? Tu sakai, kad neturi įrodymų, kad toksyra, o aš sakau, kad kai turėsi įrodymų, bet nebūsi nieko dariusi, kur bus tavo džiaugsmas dėl įrodymų turėjimo?

3. O kuo pasireiškia kilnumas sakyti NEŽINAU?
Aš nežinau, bet tikiu ir matau tame savo tikėjime teigiamą poveikį, todėl to laikausi ir nelaukiu kol sužinosiu, nes tada gal nebeturėsiu laiko gyventi pagal tą žinojimą, o dabar mano iš nežinojimo tikimi dalykai matau yra geri ir neša tik naudą man ir aplinkiniams ir niekam jikios žalos.

Kodėl baisu?Jei geriau tai kodėl baisu? Kodėl mirtis baisu, ko bijome Dievo buvimo ar Jo nebuvimo?
Įdomu, kokiais kriterijais remiasi, bet ar tikrai būtina žinoti? Tai juk tik paprastas smalsumas Jei Dievas turi kriterijus neabejoju jie teisingi ir geri, o jei mes jų nežinome tai ir nebūtini mums žinoti. Juk vertė ne pragyvento laiko kiekis, kai kurie per trumpą laiką pasiekia kiek kiti per be galo ilgą neįstengia.
Liga ar sveikata, gyvenimas ir mirtis dėsniai kuriais Dievas sutvarkė šį pasaulį. Manau nėra vertesnių ar mažiau vertų, tai net ne taip svarbu. Mirtis tikinčiąjam perėjimas ir jokio skirtumo kada tai įvyksta, nes tai labiau pradžia nei pabaiga.
O tiem kas netiki tai viso labo atsitiktinumai, dėl kurių irgi neverta sukti saugalvos.


1. Klausiau iš kur gyvybė, o ne iš kur gyvybė žemėje. Kas tas pirminis dalykas iki kurio nebuvo absoliučiai nieko, nei krislelio materijos?

2. Tai ne Dievas nužudo? O ką ten kaltinai infanticidu?

3. Tavo nuomone žmonės neturi sielos ir numirus nustoja egzistuoti?

4. Man pvz. nepatinka aklas prisirišimas prie materialinių turtų ir žmonių rūšiavimas pagal jų kišenę, nors mūsų visuomenėje tai labai paplitę ir tikrai labai neigiamai veikia. Gal irgi pastebėjai to apraiškas? Ar tai tavęs nepiktina. "Auksinio jaunimo" indoktrinizavimas "grietinėlėje" ... ar tokie vaikai ir jaunimas realiai suvokia pasulį? Kas realiau mato žmonių gyvenimą tikintis vaikas ar iš limuzino į mokyklą iš mokyklos į limuziną sėdantis? Visur yra visokių, problema ne tame, o tame ką laikai vertybėmis, kiek pats mąstai ir ypač kiek myli.

Kokią žalą patyrei ar pažįsti patyrusį dėl kurios nors tikėjimo tiesos?


Laikai mane nemąstančia?
Aš savo tikėjimu darau kokią nors žalą visuomenei?
Kokią žalą patiri dėl religijos įtakos? Kokią žalą patiri iš tikinčiųjų?

Vienas zmogus, studijaves filosofija, ne musu religijos atstovas karta yra pasakes: religija yra gerai, bet i jau reikia zvelgti dabarties akimis. Jei zmones laikytusi bent paciu paprasciausiu ir visiems amziams nustatytu taisykliu, pasaulis butu daug geresnis. O siaip viena is patrauklaiusiu religiju man yra budizmas, mokantis harmonijos, atsisakantis bet kokios agresijos, mokantis sugyventi su gamta, aplinka.

Ir teigiantis , kad tavo kančia yra tavo reikalas, nes tai tavo karma. Todėl ten nėra karitatyvinių organizacijų. Pakliuvusi į nelaimę norėtum gyventi tarp budistų? Mažai susipažinusieji kaltina katalikų Bažnyčią beprasmiais ritualais, budizmo kelių šimtų kartų palietimas kakta žemės ir vėl atsistojimas tariant šventuosius skiemenis prasmingesnis...
Nesakau, kad budizmas kažkuo blogas. Visuma mokymo ir praktikų veikia žmones ir daro nuostabius dalykus. Man budizmas irgi labai įdomus ir aš sutinku galima sakyti su visomis jų skelbiamomis tiesomis. Juk beveik visų religijų pagrindinės tiesos yra tokios pat, nes kalba apie tą patį pasaulį ir moko artėjimo prie Dievo, kuris gi irgi yra vienintelis. Galų gale sąžinė , kuri yra tas svertas, kuris reguliuoja žmogaus elgesį, yra visų žmonių labai panaši. Ir orientuota kaip kompasas skirti pietus ir šiaurę - gėrį ir blogį.

P. S. O krikščioniškasis mokymas neteigia, kad reikia atsisakyti agresijos , nemoko tausoti gamtos, aplinkos?

purpsiau - tu turi problemu su aplinkos vertinimu arba gyveni menulyje. istatymai priimami dazniausiai nedideliu visuomenes grupiu interesams ginti. tai elementari socialine piramide padedanti esantiems virsuje issilaikyti ir su religija aplamai nieko bendra neturi. tu dar parasyk, kad balsavimas uz partiju sarasus, kurio deka seime metai is metu sisrenka tie patys perdylos, yra baznycios inicijuotas jei manai, kad tau trukdo baznycia tai pabandyk pakakoti baznycioje o po to prie prezidenturos ir suzinosi, kas tave labiau liecia kasdieniniame gyvenime

Nu ne, su realaus gyvenimo vertinimu man viskas labai tvarkoj, ir iliuzijų aš neturiu. Visa bėda, kad kuo mažiau žmonių mąsto, tuo lengviau jais manipuliuoti, ir tuo lengviau suinteresuotoms grupėms priimti sau naudingas nuostatas.

Na nenorėjau aš minėti tų temų konkrečiai, nes tai alyvos pylimas į ugnį, ir iššauks debatus ne visai į temą, bet šekit - man nepatinka niekuo nepagrįsta didžiosios dalies tikinčiųjų pozicija homoseksualų, abortų, eutanazijos ir panašiais klausimais. Nors paskiri tikintieji ir nebūtinai priima bažnyčios siūlomą poziciją, dauguma, deja, būtent ja vadovaujasi. Taip ir gaunasi - vaikus mušti galima, o abortai draudžiami.

O kalbant labiau į temą - būtent emancipacija nuo religijos sutapo su tikėjimo bet kuo atmetimu. Aš netikiu. Aš arba pasitikiu (mokslininkų bendruomene, kuri patikrino teiginius dėl reliatyvumo teorijos pagrįstumo, ir kitų anksčiau pateiktų pvz) arba remiuosi faktais. Autoritetai tikėjimo klausimais savo teiginių niekuo nepagrindžia, o paskirais atvejais skleidžia akivaizdų melą (iš kunigo egzorcisto išgirdau, kad pokalbis su čigonų tautybės asmeniu gali lemti apsėdimą).

Man niekaip netrukdo, kad jūs ar kažkas kitas stengiatės nevogti, nežudyti ir mylėti tik savo sutuoktinį, nes tai tos pačios nuostatos, kuriomis ir aš vadovaujuosi. Bet tikėti ir būti moraliam nėra tas pats.

Mušti turi būti negalima, o nužudyti leidžiama?

Pasitiki mokslininkų bendruomene, nes ji pateikė tau argumentų apie reliatyvumo teoriją. Pasakyk bent vieną.

O tai kad mylėti kiekviena yra gėris aš įsitikinu ir pati be autoritetų. Tad viskas kas matau ugdo žmogų to siekti irgi laikau geru dalyku ir tuo pasitikiu. Geri vaisiai neauga ant blogo medžio.