purpsiau - tu turbut labai nustebsi, bet manipuliuoti lygiai taip pat galima ir mastanciais ir ne mastanciais zmonemis. skirasi tik priemones - vieniems uztenka politiko ar kunigo pasakymo kaip elgtis, o kitiems reikia ta pati patiekti grazia forma, su irodymais, kad taip yra geriau nei kitaip - o irodyti galima bet ka, jei remtis atitinkamomis aksiomomis. tikejimas ar ne tikejimas - tai gyvenimo budas, toks pat kaip buvimas politiku ar seks mazuma. is esmes, galima bet kokia kombinacija. as pvz toleruoju seksmazumas - jei perzvelgti zmonijos istorija, tai jos visada egzistavo nuo sodomos ir gomors laiku iki dabar ir ezistuos atietyje.
QUOTE(xxl @ 2010 06 11, 14:47)
purpsiau - tu turbut labai nustebsi, bet manipuliuoti lygiai taip pat galima ir mastanciais ir ne mastanciais zmonemis. skirasi tik priemones - vieniems uztenka politiko ar kunigo pasakymo kaip elgtis, o kitiems reikia ta pati patiekti grazia forma, su irodymais, kad taip yra geriau nei kitaip - o irodyti galima bet ka, jei remtis atitinkamomis aksiomomis. tikejimas ar ne tikejimas - tai gyvenimo budas, toks pat kaip buvimas politiku ar seks mazuma. is esmes, galima bet kokia kombinacija. as pvz toleruoju seksmazumas - jei perzvelgti zmonijos istorija, tai jos visada egzistavo nuo sodomos ir gomors laiku iki dabar ir ezistuos atietyje.
Nu sufabrikuoti patikimus įrodymus mokslinei visuomenei yra kur kas sunkiau, nei pateikti gražiai skambatį bla bla bla.. (pvz. išrinkite mane, aš padidinsiu bausmes pedofilams, ir jūsų vaikai bus saugūs). Nors nesiginu, yra krūvelė dalykų, kuriais aš tiesiog tikiu. Skirtumas tame, kad pastatyta prieš padorius įrodymus, aš labai linkusi savo nuomonę pakeisti.
Mano nuomone, kritinis mąstymas yra gerai. Žinoma, įmanoma išlaikyt ir tikėjimą, ir kritinį mąstymą, bet vadovautis KB (ar kokios nors kitos bažnyčios) nuostatomis ir išlaikyti tą patį kritinį mąstymą jau sunkiau.
Kaip jau kažkur rašiau, man kliūva ne tiek pati dievo koncepcija, kiek dalykai, iki šiol daromi jo vardu. Jei dievas nepažinus žmogui, kaip mes galime teigti, jog jis mums kažką liepia?
su mokslininkais principas tas pats - tik dar labiau viska susukti reikia, kad galu neatkapstytu 
yra net ir kalbos stilius specifinis, kuriuo jie raso straipsnius - as apie lt mokslininkus, jei juos galima tokiais laikyti, kad skaitantys nesuprastu apie ka kalba eina, o jei tekstas suprantamas tai kritikuoja kaip ne moksliskai parasyta. dabar apie kritini mastyma - tai tik irankis, sakyciau ramentas, skirtas siauram uzduociu ratui spresti.
dar 2 zodziai apie smegenu plovima - siandiena kaip tik worldcupas prasideda, spekite is 3 kartu, ar vel neklis psichoze - va kur siu laiku religijos kvintiscencija, ju smirdantys preacheriai laksto po lauka ar sale ir gainioja kamuoli - kur ten vieta kritiniam mastymui ar tikejimui?
yra net ir kalbos stilius specifinis, kuriuo jie raso straipsnius - as apie lt mokslininkus, jei juos galima tokiais laikyti, kad skaitantys nesuprastu apie ka kalba eina, o jei tekstas suprantamas tai kritikuoja kaip ne moksliskai parasyta. dabar apie kritini mastyma - tai tik irankis, sakyciau ramentas, skirtas siauram uzduociu ratui spresti.dar 2 zodziai apie smegenu plovima - siandiena kaip tik worldcupas prasideda, spekite is 3 kartu, ar vel neklis psichoze - va kur siu laiku religijos kvintiscencija, ju smirdantys preacheriai laksto po lauka ar sale ir gainioja kamuoli - kur ten vieta kritiniam mastymui ar tikejimui?
QUOTE(Luknė @ 2010 06 11, 07:26)
As nieko niekuo nekaltinu ir nekalbu apie tai, ko moko ar ne KB. Kodel visuomet bandoma pasakyti o vis tiek mano geresne
Teko girdeti pamoksla, kunigas aiskino, kad vienintele krikscionybe ragina atleisti savo priesui ir ji myleti. Del ko ziauriai klysta. Tiesiog turejau omeny, kad ju budistu variantas net labai patrauklus, nes vieninteles kovos ten vyksta paties zmogaus viduje, su savo "demonais". Kitos gi religijos irgi moko to paties, tik parasymo forma daugelis interpretoja savaip ir uzuot kariave su savo nuodemis ir silpnybemis kariauja su kitais zmonemis. Tai nereiskia, kad staiga tapsiu budiste ar dar kuo nors, tiesiog domiuosi daugeliu dalyku. Bet kas skaudina, tai butent tai, jog ta domejimasi kiti laiko netikejimu.QUOTE(xxl @ 2010 06 11, 14:23)
su mokslininkais principas tas pats - tik dar labiau viska susukti reikia, kad galu neatkapstytu yra net ir kalbos stilius specifinis, kuriuo jie raso straipsnius - as apie lt mokslininkus, jei juos galima tokiais laikyti, kad skaitantys nesuprastu apie ka kalba eina, o jei tekstas suprantamas tai kritikuoja kaip ne moksliskai parasyta. dabar apie kritini mastyma - tai tik irankis, sakyciau ramentas, skirtas siauram uzduociu ratui spresti.
dar 2 zodziai apie smegenu plovima - siandiena kaip tik worldcupas prasideda, spekite is 3 kartu, ar vel neklis psichoze - va kur siu laiku religijos kvintiscencija, ju smirdantys preacheriai laksto po lauka ar sale ir gainioja kamuoli - kur ten vieta kritiniam mastymui ar tikejimui?
yra net ir kalbos stilius specifinis, kuriuo jie raso straipsnius - as apie lt mokslininkus, jei juos galima tokiais laikyti, kad skaitantys nesuprastu apie ka kalba eina, o jei tekstas suprantamas tai kritikuoja kaip ne moksliskai parasyta. dabar apie kritini mastyma - tai tik irankis, sakyciau ramentas, skirtas siauram uzduociu ratui spresti.dar 2 zodziai apie smegenu plovima - siandiena kaip tik worldcupas prasideda, spekite is 3 kartu, ar vel neklis psichoze - va kur siu laiku religijos kvintiscencija, ju smirdantys preacheriai laksto po lauka ar sale ir gainioja kamuoli - kur ten vieta kritiniam mastymui ar tikejimui?
Faktas tas, kad mokslininkai prieš komentuodami religiją paprastai knygučių iš tos serijos paskaito, tuo tarpu religiniai fanatai 'pliekia' mokslą, net nežinodami, kas jis toks ir su kuo jis valgomas
Šitas komentaras yra vienas puikiausių to pavyzdžių 
Gal geriau aik tu žiūrėt fūlės, bo su mokslu tau prastai..
QUOTE(purpsius @ 2010 06 11, 16:12)
<...>
Mano nuomone, kritinis mąstymas yra gerai. Žinoma, įmanoma išlaikyt ir tikėjimą, ir kritinį mąstymą, bet vadovautis KB (ar kokios nors kitos bažnyčios) nuostatomis ir išlaikyti tą patį kritinį mąstymą jau sunkiau.
Kaip jau kažkur rašiau, man kliūva ne tiek pati dievo koncepcija, kiek dalykai, iki šiol daromi jo vardu. Jei dievas nepažinus žmogui, kaip mes galime teigti, jog jis mums kažką liepia?
Mano nuomone, kritinis mąstymas yra gerai. Žinoma, įmanoma išlaikyt ir tikėjimą, ir kritinį mąstymą, bet vadovautis KB (ar kokios nors kitos bažnyčios) nuostatomis ir išlaikyti tą patį kritinį mąstymą jau sunkiau.
Kaip jau kažkur rašiau, man kliūva ne tiek pati dievo koncepcija, kiek dalykai, iki šiol daromi jo vardu. Jei dievas nepažinus žmogui, kaip mes galime teigti, jog jis mums kažką liepia?
Kas yra kritinis mąstymas? Tai kai kiekvieną teiginį pergalvoji, patikrini ar jis realiai tinka naudoti? Aš taip[ darau su KB reikalavimais. Iš pradžių man jie atrodo svetimi, atrodo, kad niekaip negalėčiau, o ir nenorėčiau jų laikytis, net išsigąstu, kad tai turėčiau sakyti ar daryti. Bet po truputį tikrinu ar tai įmanoma, imu praktikuoti ir pajuntu, kad tai yra labai gerai. Pvz. kas sekmadienį eiti į bažnyčią. Kai būdama vaiku pirmą kart sužinojau, jog eidama komunijos tapsiu katalike ir turėsiu kas sekmadienį eiti į bažnyčią man atrodė kažkoks siauba, baisi kančia. O dabar tai yra tokia atgaiva, kad išnaudoju visas galimybes , kad tik sekmadienį pasiekčiau bažnyčią. Tai ypatingas nuostabus laikas, malonumas. Ir tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių.
Ko nežinai, kad Jis liepia? Tau atrodo, kad neliepia mylėti? Ar neliepia atleisti? Pabandyk elgtis vienaip, o paskui kitaip ir pamatysi, kuris pasiribkimas atneš tau ir aplinkiniams daugiau gėrio. Tas pasirinkimas, kuris atneša daugiau gėrio ir yra teisingas pasirinkimas, užkoduotas pasaulio sąrangoje jo Kūrėjo.
QUOTE(Shania @ 2010 06 11, 16:55)
As nieko niekuo nekaltinu ir nekalbu apie tai, ko moko ar ne KB. Kodel visuomet bandoma pasakyti o vis tiek mano geresne Teko girdeti pamoksla, kunigas aiskino, kad vienintele krikscionybe ragina atleisti savo priesui ir ji myleti. Del ko ziauriai klysta. Tiesiog turejau omeny, kad ju budistu variantas net labai patrauklus, nes vieninteles kovos ten vyksta paties zmogaus viduje, su savo "demonais". Kitos gi religijos irgi moko to paties, tik parasymo forma daugelis interpretoja savaip ir uzuot kariave su savo nuodemis ir silpnybemis kariauja su kitais zmonemis. Tai nereiskia, kad staiga tapsiu budiste ar dar kuo nors, tiesiog domiuosi daugeliu dalyku. Bet kas skaudina, tai butent tai, jog ta domejimasi kiti laiko netikejimu.
Teko girdeti pamoksla, kunigas aiskino, kad vienintele krikscionybe ragina atleisti savo priesui ir ji myleti. Del ko ziauriai klysta. Tiesiog turejau omeny, kad ju budistu variantas net labai patrauklus, nes vieninteles kovos ten vyksta paties zmogaus viduje, su savo "demonais". Kitos gi religijos irgi moko to paties, tik parasymo forma daugelis interpretoja savaip ir uzuot kariave su savo nuodemis ir silpnybemis kariauja su kitais zmonemis. Tai nereiskia, kad staiga tapsiu budiste ar dar kuo nors, tiesiog domiuosi daugeliu dalyku. Bet kas skaudina, tai butent tai, jog ta domejimasi kiti laiko netikejimu.Kodėl aiškinama, kad mano geresnė? Nes jei žmogui atrodytų, kad geresnė kita, tai pasirinktų kitą.
Skaičiau knygą kur apie tikėjimo tiesas kalbasi du vienuoliai- budistas ir katalikas. Skirtumų labai mažai, o bendrumo begalė.
Domėjimasis yra viena, o praktikavimas yra kita. Gal tu arba tie kiti žmonės tuos dalykus supainiojo ir dėl to kyla nesusipratimai
.Papildyta:
QUOTE(Good_girl @ 2010 06 11, 19:33)
Faktas tas, kad mokslininkai prieš komentuodami religiją paprastai knygučių iš tos serijos paskaito, tuo tarpu religiniai fanatai 'pliekia' mokslą, net nežinodami, kas jis toks ir su kuo jis valgomas Šitas komentaras yra vienas puikiausių to pavyzdžių Gal geriau aik tu žiūrėt fūlės, bo su mokslu tau prastai..
Šitas komentaras yra vienas puikiausių to pavyzdžių Gal geriau aik tu žiūrėt fūlės, bo su mokslu tau prastai..Dvasininkai "pliekia" mokslą?
Kodėl negirdėjau. Negi kas vėl prieštarauja Galilėjui?
QUOTE(purpsius @ 2010 06 11, 14:12)
Jei dievas nepažinus žmogui, kaip mes galime teigti, jog jis mums kažką liepia?
Taigi jis išsirinko žydus ir jiem viską pasakė, o jie paskui ir mums pasakė, ką nežinai?
Papildyta:
QUOTE(Luknė @ 2010 06 11, 17:35)
Dvasininkai "pliekia" mokslą?
Kodėl negirdėjau. Negi kas vėl prieštarauja Galilėjui?Mano komentaras buvo skirtas xxl tipo fanatams. Mano nuomone, tai savotiškas menkos erudicijos ir vidutinio religfanatizmo mišinys. Būna dvasininkų su gana didele erudicija, jie savaime suprantama tokių vėjų nepeza, pvz Vatikanas.
Temos pavadinimas " Emancipacija nuo religijos" seniai pamirštas komentatorių, gal jau užtenka off topic?
Gimiau be jokios religinės konfesijos ritualų, tik paaugus mane apkrikštijo. Dar paauglystėje susipažinau su viena iš religijų, jos filosofija, priėmiau tą religiją ir ją praktikavau iki praeitų metų pabaigos, t.y. įvyko apostazija iš religijos. Priėmiau/praktikavau religiją ne kaip tikinčioji (žiūrint iš tos religinės teologijos, tradicinės religinės filosofijos pusės), bet kaip religinę psichoterapiją, t.y. psichoterapija pasitelkiant religiją. Užsienyje taikoma tokia psichoterapijos rūšis po sunkių sukrėtimų, nelaimingų atsitikimų po kurių žmogus tampa dalinai ar pilnai neįgalus, taip pat prevencijai prieš savižudybę.
Manyčiau, kad klaidingas religijos suvokimas kyla iš žinių trūkumo(įsivaizduojamų turimų žinių). Pačiai religijai suvokti, ją tyrinėti(ką jau kalbėti apie visas religijas) reikia ne tik daug laiko, bet ir tinkamų šaltinių, šiuo atveju mokslo. Religijotyra, teologija, filosofija, teosofija, istorija, archeologija, kultūrologija, kalbotyra ir dar kiti, detaliau, smulkiau tyrinėjantys mokslai yra pasitelkiami kad būtų galima tyrinėti, aiškinti religiją, jos raštus. Religijos suvokimas nėra įmanomas be ją tyrinėjančių mokslų. Fanatizmas, radikalizmas, mąstymo, žodžio, elgesio laisvės varžymas yra pasekmės to klaidingo religijos suvokimo.
Teisingai suvokiant religiją, iš jos galima turėti naudos.
Gimiau be jokios religinės konfesijos ritualų, tik paaugus mane apkrikštijo. Dar paauglystėje susipažinau su viena iš religijų, jos filosofija, priėmiau tą religiją ir ją praktikavau iki praeitų metų pabaigos, t.y. įvyko apostazija iš religijos. Priėmiau/praktikavau religiją ne kaip tikinčioji (žiūrint iš tos religinės teologijos, tradicinės religinės filosofijos pusės), bet kaip religinę psichoterapiją, t.y. psichoterapija pasitelkiant religiją. Užsienyje taikoma tokia psichoterapijos rūšis po sunkių sukrėtimų, nelaimingų atsitikimų po kurių žmogus tampa dalinai ar pilnai neįgalus, taip pat prevencijai prieš savižudybę.
Manyčiau, kad klaidingas religijos suvokimas kyla iš žinių trūkumo(įsivaizduojamų turimų žinių). Pačiai religijai suvokti, ją tyrinėti(ką jau kalbėti apie visas religijas) reikia ne tik daug laiko, bet ir tinkamų šaltinių, šiuo atveju mokslo. Religijotyra, teologija, filosofija, teosofija, istorija, archeologija, kultūrologija, kalbotyra ir dar kiti, detaliau, smulkiau tyrinėjantys mokslai yra pasitelkiami kad būtų galima tyrinėti, aiškinti religiją, jos raštus. Religijos suvokimas nėra įmanomas be ją tyrinėjančių mokslų. Fanatizmas, radikalizmas, mąstymo, žodžio, elgesio laisvės varžymas yra pasekmės to klaidingo religijos suvokimo.
Teisingai suvokiant religiją, iš jos galima turėti naudos.
QUOTE(ARISE @ 2010 06 13, 15:37)
Temos pavadinimas " Emancipacija nuo religijos" seniai pamirštas komentatorių, gal jau užtenka off topic?
Gimiau be jokios religinės konfesijos ritualų, tik paaugus mane apkrikštijo. Dar paauglystėje susipažinau su viena iš religijų, jos filosofija, priėmiau tą religiją ir ją praktikavau iki praeitų metų pabaigos, t.y. įvyko apostazija iš religijos. Priėmiau/praktikavau religiją ne kaip tikinčioji (žiūrint iš tos religinės teologijos, tradicinės religinės filosofijos pusės), bet kaip religinę psichoterapiją, t.y. psichoterapija pasitelkiant religiją. Užsienyje taikoma tokia psichoterapijos rūšis po sunkių sukrėtimų, nelaimingų atsitikimų po kurių žmogus tampa dalinai ar pilnai neįgalus, taip pat prevencijai prieš savižudybę.
Manyčiau, kad klaidingas religijos suvokimas kyla iš žinių trūkumo(įsivaizduojamų turimų žinių). Pačiai religijai suvokti, ją tyrinėti(ką jau kalbėti apie visas religijas) reikia ne tik daug laiko, bet ir tinkamų šaltinių, šiuo atveju mokslo. Religijotyra, teologija, filosofija, teosofija, istorija, archeologija, kultūrologija, kalbotyra ir dar kiti, detaliau, smulkiau tyrinėjantys mokslai yra pasitelkiami kad būtų galima tyrinėti, aiškinti religiją, jos raštus. Religijos suvokimas nėra įmanomas be ją tyrinėjančių mokslų. Fanatizmas, radikalizmas, mąstymo, žodžio, elgesio laisvės varžymas yra pasekmės to klaidingo religijos suvokimo.
Teisingai suvokiant religiją, iš jos galima turėti naudos.
Gimiau be jokios religinės konfesijos ritualų, tik paaugus mane apkrikštijo. Dar paauglystėje susipažinau su viena iš religijų, jos filosofija, priėmiau tą religiją ir ją praktikavau iki praeitų metų pabaigos, t.y. įvyko apostazija iš religijos. Priėmiau/praktikavau religiją ne kaip tikinčioji (žiūrint iš tos religinės teologijos, tradicinės religinės filosofijos pusės), bet kaip religinę psichoterapiją, t.y. psichoterapija pasitelkiant religiją. Užsienyje taikoma tokia psichoterapijos rūšis po sunkių sukrėtimų, nelaimingų atsitikimų po kurių žmogus tampa dalinai ar pilnai neįgalus, taip pat prevencijai prieš savižudybę.
Manyčiau, kad klaidingas religijos suvokimas kyla iš žinių trūkumo(įsivaizduojamų turimų žinių). Pačiai religijai suvokti, ją tyrinėti(ką jau kalbėti apie visas religijas) reikia ne tik daug laiko, bet ir tinkamų šaltinių, šiuo atveju mokslo. Religijotyra, teologija, filosofija, teosofija, istorija, archeologija, kultūrologija, kalbotyra ir dar kiti, detaliau, smulkiau tyrinėjantys mokslai yra pasitelkiami kad būtų galima tyrinėti, aiškinti religiją, jos raštus. Religijos suvokimas nėra įmanomas be ją tyrinėjančių mokslų. Fanatizmas, radikalizmas, mąstymo, žodžio, elgesio laisvės varžymas yra pasekmės to klaidingo religijos suvokimo.
Teisingai suvokiant religiją, iš jos galima turėti naudos.
Bet ar pastebėjai vieną svarbų dalyką, kad visi mano kad tik jie teisingai viską supranta.
Vat , kaip išsiaiškinti , kad tas ar tas teisingai ar neteisingai supranta religiją , tikėjimą?
Manau,kad kiekvienas individas subjektyviai suvokia save, savo būties prasmingumą, taip ir subjektyvumas išlieka skaitant, tyrinėjant tą patį dalyką. Tai, kad individas priima, sutinka su kito individo nuomone, nereiškia kad abu individai mąsto vienodai. Teisingumo/neteisingumo normos laikui bėgant vystėsi/keitėsi žmonėms/visuomenei tobulėjant. Manau, kad teisingas tikėjimo,religijos suvokimas laikomas tokiu, kada individo subjektyvus tikėjimas, religijos išpažinimas/praktikavimas netrukdo/neapriboja teisių/nekenkia kitam individui(-ams), nepriklausomai nuo to, ar kitas individas tikintis, religiją praktikuojantis, ar atvirkščiai. Šiuo atveju, teisinga yra tai, ką visuomenė mano esant įstatymiškai leistina, ir atvirkščiai, kas įstatymiškai yra neleistina/draudžiama, yra priskiriama prie neteisingo. Pvz. jei tikintysis, išpažįstantis kurią iš religijų imtųsi radikalių veiksmų prieš kitą individą, nepriklausomai nuo to, ar tas individas jam yra artimas ar ne artimas kraujo, giminystės ryšiais, toks poelgis visuomenės, įstatymiškai būtų vertinamas kaip neteisingas elgesys, nors tikėtina kad pats tikintysis suvokia savo veiksmą kaip teisingą, prasmingą.
good, tu eilini karta i lankas nusirasai. zinai toki posaki ziuri i knyga, o mato spyga - tai butent apie tokias kaip tu parasyta tu net nesupratai, ka as parasiau - ir manau nesuprasi net jei uzsiskaitysi iki beprotybes. beje, tavo pasisakymai apie aplinkiniu erudicija - tik tai patvirtina - zmones linke matyti aplinkiniuose tai, kas is esmes yra patys. tai faktas. beje, kuo tau zydai neitiko, kad juos kiekviename poste linksniuoji?
tu net nesupratai, ka as parasiau - ir manau nesuprasi net jei uzsiskaitysi iki beprotybes. beje, tavo pasisakymai apie aplinkiniu erudicija - tik tai patvirtina - zmones linke matyti aplinkiniuose tai, kas is esmes yra patys. tai faktas. beje, kuo tau zydai neitiko, kad juos kiekviename poste linksniuoji?
QUOTE(Luknė @ 2010 06 10, 22:41)
Kodėl baisu?Jei geriau tai kodėl baisu? Kodėl mirtis baisu, ko bijome Dievo buvimo ar Jo nebuvimo?
Įdomu, kokiais kriterijais remiasi, bet ar tikrai būtina žinoti? Tai juk tik paprastas smalsumas
Jei Dievas turi kriterijus neabejoju jie teisingi ir geri, o jei mes jų nežinome tai ir nebūtini mums žinoti. Juk vertė ne pragyvento laiko kiekis, kai kurie per trumpą laiką pasiekia kiek kiti per be galo ilgą neįstengia.Liga ar sveikata, gyvenimas ir mirtis dėsniai kuriais Dievas sutvarkė šį pasaulį. Manau nėra vertesnių ar mažiau vertų, tai net ne taip svarbu. Mirtis tikinčiąjam perėjimas ir jokio skirtumo kada tai įvyksta, nes tai labiau pradžia nei pabaiga.
O tiem kas netiki tai viso labo atsitiktinumai, dėl kurių irgi neverta sukti saugalvos.
3. Tavo nuomone žmonės neturi sielos ir numirus nustoja egzistuoti?
Baisu tas, kad jokie rojaus sodai musu nelaukia.
As esu linkus netiketi, kad mirtis tai kazko pradzia. Aisku, butu super , pomirtinis gyvenimas 
ir rupestingas Dievas, laukiantis uz kampo.Klausimas ne man , bet visai galimas dalykas, kad numire mes nustojam egzistuoti.
