QUOTE(xxl @ 2010 06 16, 13:39)
va, eilinis nesusikalbejimo pavyzdys - lukne aiskai parase, kad stiprybe, ramybe ir gyvenimo prasme jai suteikia tikejimas. o purpsius parase, kad tikejimas jai viso to nesuteikia, ir dar daugiau - tie faktoriai nepriklauso nuo religingumo. tai kuri is ju teisi? as manau, kad abi teisios bet ta proga, kad ziuri ir sprendzia apie kitas pagal save, o skaitytojos taip pat pasirenka, kurios puse palaikyti priklausomai nuo savo paziuru. as asmeniskai renkuosi tarpini varianta - t.y. kad is dalies tikejimas suteikia stiprybe, ramybe ir gyvenimo prasme, o is dalies tie dalykai nepriklauso nuo religingumo.
Net kalbant apie tikejima, tai nebutinai krikscioniu ar kataliku tikejimas. Daznai katalikai primygtinai pabrezia ju tikejimo teisinguma ir propaguojamas normas, o va kiti - esa nuodemingi ir turetu but nelaimingi nes gyvena pagal kiek kitokius morales kodeksus ir paziuras.
Panasia pozicija priima ir arsus ateistai.
Tas pats ir su Dievo savoka. Kazkam tai Dievas, kazkam Dievai ir Deives, kazkam Deive, kazkam Desnis, kazkam vien Gamtos istatymai ir tt ir pan.
Tik daznai viso to nenorima suvokt (samoningai ar ne), ir kalbant apie Dieva krikscionys daznai galvoja kad ir oponentai tai turi suvokt visiskai tame pat kontekste, kaip ir priimt krikscioniu Dievo esa padiktuotu sventu knygu pamokymus ir butent tokias interpretacijas kaip teigia RKB.
Tai sukelia naturalia ateistu priespriesa, nes daugelis dalyku Biblijoje isties - interpretuojant pazodziui priestarauja vienas kitam, logikai, ar net elementariai humanistinei moralei.
Tokioje terpeje joks dialogas ar tarpusavio supratimas - neimanomas.