Emancipacija nuo religijos

Graži šventė. Man netrukdo, kad ją kas švenčia. Saulė iš tiesų sugrįžta. Taigi nuostabu švęsti tą dieną Gimimą.
Papildyta:

Daugžodžiavimas - tai pirmas požymis, kad prasilenkiama su tiesa. Taigi galite pasitikrinti.

Meeh.. va, man labiausiai patiko teiginys 'serganti bažnyčia' O šitą.. Kada nors ji buvo sveika, ar ne? Kažkaip mintimis perbėgau per visus mūsų eros amžius - nu jofana, visada kažkokios sveiku protu nesuvokiamos bletstvos dedasi, net aukščiausiame lygyje Palyginus pvz su kitomis organizacijomis - pvz kokiomis nors senobinėmis mokslininkų ar poetų asociacijomis - nu ten žmoneliai tokių dalykų turbūt net neįsivaizdavo bet juk NIEKO NUOSTABAUS - atsiverčiam bibliją, ir paskaičius nepraustaburnio senovės žydų dievuko žodžius ir darbus, viskas tampa aišku

Nes jis Lietuvos prezidentas. Bet dabar jau apie tai po laiko diskutuoti turime gerbti visų sprendimus ir į viską reaguoti nesureikšminant smulkmenų, o minint svarbius dalykus. Tai yra, kad velionis buvo prezidentas ir laidojamas palydint su visa pagarba, prisimenant jo reikšmingumą mūsų valstybei, jis buvo katalikas ir už jį meldžiamės.


Mt 10, 34 „Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo.

Mk 13, 33 „Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas! 34 Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo svetur, paliko namus ir davė tarnams įgaliojimus, kiekvienam paskyręs darbą, o durininkui įsakė budėti. 35 Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, ar rytmety, 36 kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų miegančių. 37 Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!“


Žmonės dažnai būna nepatenkinti, o ypač jei viskas vyksta ne pagal jų valią.


Per tikybos pamokas vaikai supažindinami su tikėjimo tiesomis ir taip formuojama jų dorovė. Tikėjimo tiesas nagrinėja ir pagrindžia teologija. Su jomis susipažinę jie gali toliau gilinti žinias studijuodami teologiją (taip rašau, kad būtų aišku kiek tai susiję su mokslu) Juk ir fizikos nemokoma iš kart pirmiausia yra pasaulio pažinimo pamokos.

O su fanatikais blogai kas bebūtų įdiegta į jų galvas. Fanatikai musulmonai žudo katalikus, fanatikai naciai - žydus, fanatikai komunistai - kitaminčius... Fanatikai katalikai ne geriau - kryžiaus žygiai.


O tiem kas planavo į universitetą leisti reikia išduoti diplomus? Planavo, bet neįvykdė. Jei planuosi pasėti morkas, bet nepasėsi - rudenį negalėsi nukasti.
Elementari žmogiška pagarba tokiems tėvams juos užjausti, melstis kartu. Vaikas buvo ne katalikas ir dėl to negli būti laidojamas kaip katalikas.


Santuoka - santuokiniam gyvenimui. Krikštas - krikščioniškam gyvenimui. Tai palaiminimai, kad žmogus galėtų kuo geriausiai atsiskleisti Dievo malonei padedant, kad vykdytų savo pašaukimą, savo misiją žemėje. Laidotuvės katalikiško gyvenimo užbaigimas. Bendruomenė palydi savo narį. Jei nesi narys, bendruomenė gali tik melstis už tokią sielą, bet negali sakyti, kad esi narys.


O iš kur tų krikščioniškų šalių gerovė ir kitų šalių neturtas? Kodėl gi tų šalių neūkiškumo nekaltini mokslo stabdymu, o krikščionybę kaltini? Kiek tų neturtingų šalių neturtui, o tuo pačiu ir abejingumui mokslui turi įtakos jų pasulėžiūra?
O šviesiausių protų naikinimas Sibire?
Kaip gera gyventi Indijoje...? Iš kur ten Motina Teresė vargšų rasdavo, jei ten taip pažangu ir mokslas toks puikus ir žmonių gyvenimas žinoma nuo to klesti?

Nenoriu juodinti kitų šalių, kitų pasaulėžiūrų tam, kad išbalinčiau RKB. Visos religijos turi gerų ir blogų veiklos rezultatų. Visos visuomenės turi viršukalnių ir gelmių. Nes žmogus yra kartu ir tobulas ir menkas, tokios jo ir visuomenės, ir organizacijos ir darbai. Nereikia pilti vien pamazgų ant RKB, aišku nenoriu įrodyti, kad pamazgų joje iš vis nėra ir būti negali. RKB yra nusidėjėlių ir šventųjų organizacija. Tarp vienų ir kitų labai menkas žingsnelis - meilė. Kiek jos yra tiek šventųjų, kiek jos pritrūksta tiek nusidėjėlių. Taip ir banguoja. Taip bus visuomet. Žmogus įkvepia ir iškvepia. Pakyla ir smunka. Atlieka žygdarbį ir nuodėmę. Tai žmogiška.
Bandau žiūrėti į priekį. Bandau kovoti su savo smukimais. Bandau elgtis teisingiau, geriau. Kiek kiekvienas tai darysime, kiek mums seksis tiek visuomenė gerės. Aš nepakeisiu kito žmogaus tik save, tai ir keisiu tik save. Jei dėl manęs niekam nereiks verkti jau bus geriau.

Bet Baznycia - nera zmogus, tad palyginimas - ne i tema.


Gal kitakart jis sutuoks mirusius. Irgi zinos ka daro?


Tai galbut buvo jo kaip zmogaus gestas, o ne kaip kunigo.


Ir koks baznycios vyresnysis cia sprende? Gi nuo paties kunigo priklause kaip sprest.


Ner ten ko suprast. Brazauskas buves komunistas, o ir per jo inaguracija buvo nepatenkintu tikinciuju. Tad nenuostabu, kad Baznycia pasinaudojus proga pasistenge parodyt "savo poziuri".

Taip, su visa derama pagarba.
Papildyta:

Bažnyčia yra bendruomenė. Tai - žmonės.

Buvo tam tikros aplinkybės ir galimybės. Galite pasiteirauti to kitų kunigų, nes Mikutavičius jau miręs.

Ne kunigas pats nustato, kaip teikti sakramentus. Yra Bažnyčios tradicija. Kunigas tik atsižvelgia į aplinkybes. Matyt, jos buvo nepakankamos.

Tinkamas Bažnyčios požiūris.

Kokiam krikscioniskam gyvenimui jei mirusius pakrikstja, kaip minejo Simense?
Jei taip - vadinas tai, kai kuriais isimtiniais atvejais tai - kaip grazus gestas is Baznycios puses, kurio, kai kuriais atvejais Baznycia ir nedaro - nuo kunigo priklauso.


Todel, kad kalbame dabar konkreciai apie Krikscionybes itaka, o ne apie neukiskuma. Ukiskuma ir neukiskuma lemia ekonominiai ir socialiniai kulturu skirtumai. Visur, kur yra neukiskumas - nepriklausomai nuo religijos - mokslas silpniau issivystes, nes mokslui pletot reikia investiciju.

Del krikscionybes "teigiamos" itakos. Paziurekit i mazesnes Lotynu Amerikos salis. Gyvena prasciau nei analogisko dydzio Europos salys nors ir tos ir anos - krikscioniskos. Tokiu budu ne Krikscionybe leme Europos geresne ekonomine raida, o pasaulietinio valdymo, ir poziurio i darba skirtumai, nes jei lemtu Krikscionybe - paprastai Krikscioniskos salys butu pazangesnes nei kitu religiju. O taip nera.

Beje, jei palyginsit Europos salis pagal ekonomini issivystyma, pamatysit kad Europoje kone visos tipiskai labiau katalikiskos salys yra kazkodel ekonomiskai silpnesnes (be kai kuriu isimciu) nei tos kuriose stiprus protestantizmas. Kodel?
Toje pat Siaures Airijoje pvz. katalikai paprastai maziau turtingi nei protestantai.


Daug itakos turi. Tai, taciau, niekaip nepaneigia neigiamos stabdancios RKB itakos mokslui. Ypac tais laikais kai ji buvo labai itakinga ir stipri.


Nustokit fantazuot. Kur as sakiau kad Indijoje gyvent gera?


Kalbant apie Indija. Mokslas Indijoje eme pazanget paskutiniu metu, o ne Tereses laikais. Butent Indija dabar gali pasiulyt salyginai pigiu ir islavintu darbuotoju tarptautinems aukstuju technologiju kompanijoms. Tie kas sugeba baigt mokslus ir isidarbint ten - zinoma klesti, nes uzdirba 20-40% Europiniu atlyginimu, o kainos Indijoje labai mazos (10x mazesnes? Kai ten buvo gamtos kataklizmu mano darbovieteje zmones aukojo pinigu jiem. Pasirodo uz 20 euru galima ismaitint visa didele seima kaime dvi savaites), nes visi kiti nebaige mokslu gyvena skurdziai.

Indija susiprotejo, kad noredama but konkurentabili ji turi investuot i moksla. Vienose valstijose salygos tam palankesnes - kitose nelabai, kai kur is vis nepalankios.

Kaip sakiau, draugės vaikas buvo pats pareiškęs norą krikštytis. Jis nebuvo kūdikis. Tai reiškia, kad krikštas jo sąmonėje jau buvo įvykęs. Kunigas tik užbaigė tai, kas turėjo būti atlikta apeigomis.

Katalikiškos šalys, tiesa, neturtingesnės už protestantiškąsias. Tai rodo, kas katalikų bendruomenė mažiau dėmesio skiria žemiškajam turtui, o daugiau - pomirtinio gyvenimo turtams kaupti. (Pavieniai išskirtini atvejai nėra tokie svarbūs.)

Nemanau, kad galima krikštyti mirusius. Bet nenoriu apie tai ginčytis.

Indija susiprotėjo. O RKB ne? Ar šiandien Bažnyčia neremia mokslo?

Vargšų yra visur. Indijoje žmonės supranta priežastis, dėl ko jų gyvenime viskas vyksta, kodėl yra skurdas. Bet suprasti - viena, o norėti pakeisti - kita. Bet, kaip matome, jau keičiasi.
Papildyta:

Tuo metu buvo jau kalbėta apie jau įvykusį (gyvam esant) krikštą.

Atsakysiu Luknes argumentu. Jei studentas norejo istot i universiteta, tai dar nereiskia, kad istojo. Tas pat ir su krikstu. Krikstijama katalikiskam gyvenimui pasaulyje. Koks gyvenimas pasaulyje laukia mirusio asmens? Jokio.

Su visa pagarba jums, jus esate labai neteisi. As stengiuosi sioje diskusijoje islikti tik stebetoja, nes patyriu dideli malonuma, kai skaitau Luknes ir e_vaidos diskusija.

Argumentai, beje e_ vaidos oponavimas labai lakoniskas ir konkretus. Todel negali buti tusciazodziavimu, tarp kitko jus jiems kol kas neturite kontrarguemtu.

Luknė turi savo nuomonę, kurią ji pasakė tik vienu požiūriu ir tam tikrame kontekste. Bažnyčia žino daug subtilesnių dalykų. Siela ne taip greitai atsiskiria nuo kūno. Tada ir bet kokios apeigos mirusiajam būtų nevertingos.
Papildyta:

Kontraargumentų ir neieškau. Nes svarbu ne kažką įrodyti, o paaaiškinti. Laikui bėgat žmogus pats visa tai patikrins. Ir tai bus geriausi įrodymai.