Sugyventines

Jeigu jau taip sakot , matyt taip ir yra O ko tokia pikta?
Atsakot Ne, o vestuves planuojat

O ko galima pavydėti betkuriai porai? Darnos ir gražių santykių, prie ko čia statusas. Tačiau jei tu atstumi vyrą, kuris nori kitokio santykių lygmens, tu pati jį statai į nepatogią padėtį ir darai tai savo rankomis. Ar čia tie darnūs santykiai, kai abu patenkinti viskuo ir abu džiaugiasi lygiai taip pat? Tai ko tuomet pavydėti? Juk nežinai kas to vyro galvoje lieka, kaip jis širdy jaučiasi, po kiekvieno tavo ištarto "ne". Nežinai.

As pastebejau, kad jurgituxg jau daugiau nei pora metu svajojat apie bendra gyvenima, ateiti, kuo toliau tuo labiau apie suzadetuves, vestuves ir apie tai jau tikrai ne karta bandyta kalbet, tiek uzuominom, tiek juokais, tiek rimciau, bet niekada neiseina issamiai pasisneket, nes vaikinas vengia sitos temos, issisukineja, pazada pasikalbet vasara, o paaiskeja, kad pamelavo, gaunas pokalbis apgraibom, tada nenurimstat , ir vis reguliariai kartojas situacija, nes nieko konkretaus ir labai nuraminancio taip ir neisgirstat. bet manau jis labai puikiai viska supranta ir durnas suprastu, kad jums tai labai svarbu. ir visgi... gaunas spaudimas, tuscios viltys. vyrai tikrai noriai sneka apie santuoka, kai jie to nori ir yra tam pasiruose. jusu atveju, arba tam nesubrendes arba nesutiko tos, kuria noretu vesti. nezinau, ka patart tokiu atveju, bet tos uzuominos, klausinejimai kada kada yra bergzdzias reikalas. Kaip suprantu ir apsigyvenot kartu noredama paspartint vestuves, bet kaip matyti tai vaisiu nedave. Siuo atveju, kuo labiau noresit isteket ir tai demonstruosit visokiais budais, tuo labiau jis nenores jusu vesti, manau.

O kas jums sake,kad planuojamos vestuves?
As nepikta,tik daugiau nei keista,kai i sugyventiniu tema susirenka istekejusios ir visom jegom bando irodineti,kokios gi nelaimingos tos sugyventines.


Jus nezinot mano situacijos,negalite vertinti.Kad nenoriu teketi,tam yra labai rimtos priezastys,kurias vyras puikiai zino ir supranta.Pirsosi pries 5 metus,su ziedu,su visom tradicijom ir t.t.Jis zino,kad kada pagaliau isgyvendinsiu is saves gedula,tik tada sutiksiu teketi.Jis ta gedula jau isgyveno.Kitaip,negu dauguma cia rasiusiu,mes kalbam visomis temomis,nebijom viens kitam isdestyti kas neramina ar ko norim.Ne paaugliai esam galu gale.

Kažkaip jaučiu pasiklydimą tarp temos ir susišnekėjimo. Laimingas žmogus, yra laimingas žmogus, nepriklausomai nuo jo statuso, gyvenamosios vietos, turto ir pan. Ir vien buvimas žmona ar sugyventine tos laimės pridėti nei atimti negali. Manau, kad diskusija, apie tas kurios tikrai norėtų būti žmonomis, bet vat vyrai to nenori. Čia matau problemą. O jei abiems gerai, ir niekas nenori nei tekėti nei vesti, tai nėra čia apie ką šnekėti

Esu santuokos šalininkė. Tarkim, man santuoka pridavė kažkokį keistą jausmą, tvirtumą, net nemoku įvardinti,bet... ir prieš tai buvo gerai. Nepridėjo ji pati iš savęs "laimės". Antrą kartą, jei išsiskirčiau, tikrai nenorėčiau tekėti nematau prasmės. Ir savo gyvenimo modelio nelipdau kitiems

Na, apie bendra gyvenima (susituokus) taip ilgai nesvajoju, taip rimciau pradejau galvoti apie tai pries koki pusmeti. Na, o pries kelias dieneles mums pavyko visai rimtai pasikalbeti, kazkaip ir jis daugiau atsivere. Zodziu, pokalbis issirutuliojo taip, kad pasakaiu, kad tiesiog noreciau zinoti, kiek toli jo ateities planuose yra vestuves. Jis pasake, kad galvoja apie kitus metus, o tai mane daugiau nei tenkina Na, manau, vienas kita geriau supratom, o ir jis pirma karta taip atvirai apie tai pasake. Tiesiog dabar zinau jo poziuri, nors dar draugystes pradzioj kalbedavo, kad be 30 m. vestuviu ir vaiku nenori, tai ta vakara pats tvirtai pasake, kad tiek laukti tikrai nenori Zodziu, suzinojau, kad rimciau jis pats apie tai galvoti pradejo pries kelis menesiukus, taip pat, kad tas noras jau subrendes. Nezinau, kada jis pasipirs, bet man kur kas ramiau ir geriau, kai zinau, kad mylimas zmogus taip pat galvoja apie santuoka, kad jam tai nera kazkas tolimo ir dar neaktualaus Kazkuri, man rodos, vienoj temoj rase, kad nereikia bijoti klausti vaikino "kada". Ir is tiesu, nieko blogo, kad as paklausiau, jam paciam geriau, kai issiaiskinom Nekalbejom apie jokias konkrecias datas, nieko neplanavom, pokalbius apie visas vestuviu detales, planus ir pan. nukelem po to, kai pasipirs. Kai kurios turbut parasys ar pagalvos, kad as cia iszyziau, kad nebus jokios staigmenos ir pan. As taip nemanau. O ir staigmenos tikrai nesugadinau, nes net neisivaizduoju nei kada, nei kur, nei kaip pasipirs Man tai bus ne maziau netiketa ir malonu. Manau, tikrai netiketos pirslybos buna, kai pora draugauja nelabai ilgai, o ilga laika draugaujant, gyvenant kartu, neisvengiamai kalbama apie tolesne ateiti. Tai jei ir ne konkreciai apie pirslybas, bet vis tiek dazniausiai, manau, galima nuspeti, kada vaikinas jau galvoja apie ta zingsni. Na, tikiuosi, kad tai laiminga mano istorijos pabaiga

Tikiuosi, kad laiminga pradžia (nes vestuvės - pradžia, o ne pabaiga).

Baik tu, visos pasakos vestuvėmis baigiasi . Iš kart kitą dieną, pasibaigia visos meilės, vyras pasikeičia, žmona pasidaro stora ir negraži ir atsiranda meilužė

Tai viena baisi pasaka (kaip priversti vyrą vesti) baigiasi laimingai ir prasideda kita - dar baisesnė. Ji gerai niekada nesibaigia, nes arba baigiasi skyrybomis, arba vieno iš sutuoktinių mirtimi. (varge, kokia baisi pasaka).

jurgituxg, čia juokeliai. Iš tiesų linkiu, kad tau tai būtų ilgos ir gražios istorijos pradžia.

Tas tai taip, bet turejau omeny to laukimo pabaiga Tai tikiuosi, kad laimingai uzsibaigs vienas periodas ir prasides kitas
Papildyta:

Ačiū Aš tikiu, kad taip ir bus. Be to, mano istorija nėra ta jau tokia baisi "kaip priversti vyra vesti" As ja perfrazuociau taip "kaip suzinoti, ar vyras ketina vesti"

Čia į jūsų klausimą, kas man sakė

Niekas nieko neįrodinėja, juolab visuose panašiuose temuose pasisakoma, kad ne statusas laimę suteikia
Tik kiekvienam veiksmui vykti ar nevykti, yra priežąstis Vieniems nenoras, kitiems mada, kitiems partneris vyresnis ar jaunesnis, tretiems jau santuokinės košės gana, dar gal kam trumpalaikiai santykiai tik domina - ką čia supaisysi. Svarbu, kad pats žmogus savęs neapgaudinėtų, gyventų savo gyvenimą ir būtų laimingas

Na dziaugiuosi, kad viskas taip pakrypo, kaip jau ir sakiau, kai vyras pasiruoses tam zingsniui, tada nebekyla ir problemu ir pakalbeti apie tai