QUOTE(ziga @ 2005 08 30, 12:31)
pasakykite iš kur jus imatės tos stiprybės, kaip su viltimis......?
viltys dūžta ir vėl prisikelia...
Mano pazystamai sprogo kiausintakis nes daktarai nemate kad 2 ar 3 menuo nestumo negimdinio.Tiesa dar jai valima padare gyd.ir pasake viskas gerai o kad vaisius buvo ne vietoje tai nemate.Po tokios traumos labai sunkiai atsigavo.ta gyd.nepadave i teisma nes nenorejo jos matyti.O ji jau drabuzelius ruose.Ejo i darba ir nukrito.Gerai zmones susigriebe greitai ir iskviete greitaja.Viskas issiliejo.Vos isgelbejo ja.Kad dar pora minuciu tai numirtu.Po to neturejo vaikuciu apie 7-8 metus o dabar jau 2 metukai mergitei.
Aš viską puikiai suprantu, bet kai nesigauna tai ir jautiesi toks..... O hormonus tikrino , kiek supratau viskas normos ribose, gal ištiesų reikia dar lugtelti, aišku vyrą butinai ištirsiu- tikrai pasižadu sau.
Žinau kad būna kitiems ir blogiau........ Bet as gal esu netokia stipri, kažkodėl gyvenime man visą laiką reikia įveikti vienokius ar kitokius sunkumus, nuo kurių tikrai labai pavargau..... ir čia šitoje srityje nesekmės, papraščiausiai palaužia....
Žinau kad būna kitiems ir blogiau........ Bet as gal esu netokia stipri, kažkodėl gyvenime man visą laiką reikia įveikti vienokius ar kitokius sunkumus, nuo kurių tikrai labai pavargau..... ir čia šitoje srityje nesekmės, papraščiausiai palaužia....
O tu pagalvok kai vaikeli auginsi kiek stiprybes reikes.
Aš viską puikiai suprantu, tik kai gyvenime eina nesekmė po nesekmės, tai papraščiausiai pavargsti, dingsta viltis ir panašiai. O vyrą aš tikrai - pažadu sau ir jums- siųsiu tirtis, nes tikrai gal čia ne vienos mano bėdos........ Ką darote ir kaip gydotės, ką pataria gydytojai kai susiduriama su panašiomis problemomis kaip pas mane?
QUOTE(ziga @ 2005 08 30, 10:59)
Po negimdyvinio nėštumo pašalino kiaušimtakį ir nelabai gaunasi pastoti. Jau pradėjau smarkiai nerimauti. Gal kam nors irgi panasiai atsitiko, gal kas gali pasakyti kaip buvo, ką darė, kad sulauktų gandriuko?
AŠ AŠ AŠ esu ta, kuriai baisiai pasisekė. Jau rašiau apie tai temoje apie negimd nėštumą.
Turėjau negimd nėštumą, pašalino vieną kiaušintakį, po 1,5 metų pastojau. Paskui po 2 metų apturėjau persileidimą, ir paskui po 1 metų vėl pastojau. Nieko įpatingo nedariau, tik tyriausi, vyrą tyrėm...Jokios paslapties, matyt taip lemta...
Ir dar, patikėk, kad kantrybės oi kaip reikia su vaikais, tik dabar atrodo, kad vaikiukai-angeliukai, o maniškis trimetinukas šiandien pareiškė, kad tėtis jam gyvenimą sugriovė...
QUOTE(ziga @ 2005 08 30, 14:18)
Aš viską puikiai suprantu, tik kai gyvenime eina nesekmė po nesekmės, tai papraščiausiai pavargsti, dingsta viltis ir panašiai. O vyrą aš tikrai - pažadu sau ir jums- siųsiu tirtis, nes tikrai gal čia ne vienos mano bėdos........ Ką darote ir kaip gydotės, ką pataria gydytojai kai susiduriama su panašiomis problemomis kaip pas mane?
ziga, toks gyvenimas, kad nesėkmes keičia sėkmė ir t.t. . Svarbu turėti žmogų, kuris neleistų pasiduot, paguostų, suteiktų vilties.
Tavo problema dar suteikia vilties pastoti natūraliai. Mano, deja ne. Abu kiaušintakiai operuoti, belieka IVF. Susitaikai su tuo, niekur nedingsi, jeigu taip skirta.
QUOTE(ziga @ 2005 08 30, 13:18)
Ką darote ir kaip gydotės, ką pataria gydytojai kai susiduriama su panašiomis problemomis kaip pas mane?
sunku konkrečiai atsakyti, kai neaiškios jūsų diagnozės. jei paaiškės, kad problema tik tai, kad likęs vienas kiaušintakis, tai gal stimuliuos, stebės ovuliaciją, gal darys IUI. tačiau jei paaiškės, kad yra daugiau problemų, gali prireikti ir medikamentinio gydymo ir operacijų ir IVF, bet čia labai abstrakčiai rašau. pirmiausiai išsitirkite pas nevaisingumo specialistus.
Sveikutės,
AČIŪ labai labai už palaikymą ir patarimus, vakar buvau tikrai labai nusiminusi, bet šiandien jau geriau. Šnekėjausi su gydytoja tai kaip sako manyje šia diena didelių problemų nemato, padaryti ir hormonai- viskas gerai, po laporaskopijos - kiaušimtakis praeinamas, kiaušidė sveikoji lygtai dirba, viliuosi kad kas nors daugiau neišlys, o vyrą ištirsiu butinai, kitą savaitę jis eina darytis tyrimų, aišku tikiuosi viskas bus gerai. Ir labai labai tikiuosi kad greitu laiku pastosiu...... Vakar buvo apėmusi neviltis, nes lyg ir viskas gerai o rezultatų nėra, bet tikiuosi viskas bus gerai, sau pasakiau aukštyn nosį ir eik toliau. Upyte, džiaugiuosi už tave, tikiuosi kad ir aš taip pat džiaugsiuosi kaip ir tu, o tavo bičiukas gerai pavaro....!!!
O Gandre ačiu už paguodžiančius žodžius, nors tau pačiai nelabai lengva, bet tikiuosi ir linkiu tau kad kuo greičiau galėtumei pasidžiaugti teigiamais rezultatais.
O kaip reaguoja Jūsų vyrai į visas tokias problemas ? Maniškis irgi pergyvena, bet matau stengiasi man tai nerodyti, jis guodžia mane, o savo jausmus kažkaip slepia savyje...........
AČIŪ labai labai už palaikymą ir patarimus, vakar buvau tikrai labai nusiminusi, bet šiandien jau geriau. Šnekėjausi su gydytoja tai kaip sako manyje šia diena didelių problemų nemato, padaryti ir hormonai- viskas gerai, po laporaskopijos - kiaušimtakis praeinamas, kiaušidė sveikoji lygtai dirba, viliuosi kad kas nors daugiau neišlys, o vyrą ištirsiu butinai, kitą savaitę jis eina darytis tyrimų, aišku tikiuosi viskas bus gerai. Ir labai labai tikiuosi kad greitu laiku pastosiu...... Vakar buvo apėmusi neviltis, nes lyg ir viskas gerai o rezultatų nėra, bet tikiuosi viskas bus gerai, sau pasakiau aukštyn nosį ir eik toliau. Upyte, džiaugiuosi už tave, tikiuosi kad ir aš taip pat džiaugsiuosi kaip ir tu, o tavo bičiukas gerai pavaro....!!!
O Gandre ačiu už paguodžiančius žodžius, nors tau pačiai nelabai lengva, bet tikiuosi ir linkiu tau kad kuo greičiau galėtumei pasidžiaugti teigiamais rezultatais.
O kaip reaguoja Jūsų vyrai į visas tokias problemas ? Maniškis irgi pergyvena, bet matau stengiasi man tai nerodyti, jis guodžia mane, o savo jausmus kažkaip slepia savyje...........
QUOTE(ziga @ 2005 08 31, 09:15)
O kaip reaguoja Jūsų vyrai į visas tokias problemas ? Maniškis irgi pergyvena, bet matau stengiasi man tai nerodyti, jis guodžia mane, o savo jausmus kažkaip slepia savyje...........
Džiugu, kad nosį aukštyn pakėlei
Tam mes čia ir esam, kad vienos kitas palikytume.O mano vyras nedarė (ar bent jau nerodė) iš to jokios problemos - sakė "nebus tai nebus, gyvensim be vaikų". Apie svetimą net girdėt nenorėjo
Kažkaip labai apie tai ir nekalbėdavom, abu turėjom darbus, interesus, kel;iones...
QUOTE(Upytė @ 2005 08 31, 17:42)
Džiugu, kad nosį aukštyn pakėlei Tam mes čia ir esam, kad vienos kitas palikytume.
O mano vyras nedarė (ar bent jau nerodė) iš to jokios problemos - sakė "nebus tai nebus, gyvensim be vaikų". Apie svetimą net girdėt nenorėjo Kažkaip labai apie tai ir nekalbėdavom, abu turėjom darbus, interesus, kel;iones...
Tam mes čia ir esam, kad vienos kitas palikytume.O mano vyras nedarė (ar bent jau nerodė) iš to jokios problemos - sakė "nebus tai nebus, gyvensim be vaikų". Apie svetimą net girdėt nenorėjo
Kažkaip labai apie tai ir nekalbėdavom, abu turėjom darbus, interesus, kel;iones..."nebus tai nebus, gyvensim be vaikų" - kaip man šitie žodžiai girdėti. Maniškis tai kartojo pastoviai, kai aš tik užsimindavau apie tyrimus, gydymą ir t.t. O apie įvaikinimą, tai net į kalbas nesileisdavo.
