Na pasakyk jai, kaip ten su teismu ir pan ir pasiūlik gyventi ir mokytis pas tave, o kažkokiom dienom (atostogom) pas tetą. Pamatysi, ateis diena kai ji tau diekos.... 
Sveikos gyvos, žinai Andro, man rodos aš supratau kodėl Eglė nori būti pas tetą, nžn kodėl bet nuojauta sako, kad ten jai LAISVĖ, nėra jokių pareigų, ilgiau pabuna kieme ir pan, kaip visose kaimuose. Juolab kad jos amžius jau toks- jau prasideda užpk kraipymas prieš vaikinus. O pas jus yra pareigos, tvarkytis, laiku namie, broliukas ir pan. JI tave tikrai myli ir gerbia, bet ....kol kas ji per jauna planuoti savo gyvenymą į priekį, ji nesupranta, ką tu jai gali duoti ateity ir pan. Ja reikėtu kažkaip užlaikyti Na pasakyk jai, kaip ten su teismu ir pan ir pasiūlik gyventi ir mokytis pas tave, o kažkokiom dienom (atostogom) pas tetą. Pamatysi, ateis diena kai ji tau diekos....
Na pasakyk jai, kaip ten su teismu ir pan ir pasiūlik gyventi ir mokytis pas tave, o kažkokiom dienom (atostogom) pas tetą. Pamatysi, ateis diena kai ji tau diekos.... Man irgi atostogos ir išeiginės pas tetą buvo priimtiniausias dalykas.Ji gana sunkiai , jausdama įtampą kad išlaikyti šeimos vaiko lygį praleido metus mokykloje. Buvo kilęs įtarimas kad ji iš vaikų namų, nes vienas klasiokas buvo su ja vaikų namų stovykloj Palangoj. Bet ji atšovė- jūs ką , nežinot kur mano mama dirba?, sumokėjo kyšį ir išvažiavau.Kieme ją nepriėmė, pravardžiavo višta, kiaušiniene, tai ten nesiveržė. Reikėjo persimušti su visais, ji to ačiū Dievui nedarė. Su viena klasioke susidraugavo labiau. Mano draugių dukros ją priėmė, draugių turėjo.Aš jai vis aukštą kartelę buvau pakėlus, kad siektų, kad savimi didžiuotūsi. Manau kad pamažu jai sekėsi. Aišku aš neturėjau kada jai padėti prie pamokų, mano sūnūs jai bandė matieką padėti šiek tiek, bet jie neturi kantrybės aiškinti, gali padaryti už ją ir tiek.Bet daug ką žmogus turi padaryti pats ir už tai būti vertinamas.O dabar kai ji atsisako net savaitei atvažiuoti pabūti su broliu....Dar juk jos daiktų labai daug jai reikalingų yra. Juk išpuošta kaip princesė, nes šiaip išvaizdi mergaitė. Dovanojau sidabro papuošalus, skatinau nenešioti piguškių , patardavau kas su kuo dera ir.t.Dar neskambinau ir nekalbėjau su teta...
Sveika,Andro!Rasiau vakar jums i AZ,bet per tas perkunijas ir lietu buvo trumpam dinges internetas 
,tai itariu laisko negavot:(Kaip globeja,turiu nemazai patirties.Kodel ji taip daro, gali buti ne viena priezastis.Gali buti,kad ta teta jai primena mama,o cia su meile mamai neparungtiniausi.Nesvarbu,kad nekalba arba neigiamai atsiliepia..Gali buti ,kad per gerai gyvenat ir jos buve namai labai skiriasi nuo jusu.(taip,aisku,ir yra)Kartais materialine puse sitiems vaikams visai nesvarbu.Kas tuos paauglius supaisys,ji pati tur but nesupranta ko nori..Kaip ten bebutu,pas teta ji gyventi negales,jei tetos, kaip globejos patvirtinti negali:tai arba globos namai arba pas jus.Linkiu jums stiprybes susilaikyti nuo ikalbinejimo grizti pas jus.Juk vis vien ji tures pati apsispresti,per prievarta mielas nebusi.Juk jus visai nekalta,kad susidare tokia situacija.Jei mergaite apsisprestu gyventi pas jus,gal su laiku viskas pasitaisytu.Kartais prireikia ne vieneriu metu,kad vaikas ieitu i normalu gyvenima..Na,jei globos namai-ka cia bepridursi..Zodziu,stiprybes jums ir dar karta stiprybes!
Aš pritariu Smaikai, taip turbūt ir yra su buitim ir su ryšiais su teta. Ten tikrai kaškas tokio. Mane labiausiai ir pribloškė tai, kad ji atsisakė savaitei atvažiuoti pabūti su broliu. Vis skaitau jos žinutes, " ką negali Linas irIgnas Dainių prižiūrėti, būtinai aš turiu grįžti...", " tai mano nuomonė ,kad aš nenoriu pas jus važiuoti"....
Ką padaryti tokio, kad ji suprastų labai stipriai suklydus ir tai atsimintų ilgam, su kitais žmonėm to nedarytų?
Žadu važiuoti kitą šeštadienį pas juos, nuvežti jos daiktus, pinigų, nueisiu į mokyklą.Tuo labiau kad įtariu jog teta nežino apie šį konfliktą. Manau teta pradės ją spausti kad skambintų man dėl pinigėlių. Juk rugsėjo pirmoji čia pat, jie tokios labdaros kaip aš , padaryti nepajėgūs, be pinigų neapseis.O rugpjūčio 30 vėl dirbs darželis, pagailėjom Dainiaus ir neleidom mėnesį į budintį darželį. Jis namuose truputį keičiasi manau vien trodėl kad nereikia į darželį, namų režimas toks laisvas.
Ką padaryti tokio, kad ji suprastų labai stipriai suklydus ir tai atsimintų ilgam, su kitais žmonėm to nedarytų?
Žadu važiuoti kitą šeštadienį pas juos, nuvežti jos daiktus, pinigų, nueisiu į mokyklą.Tuo labiau kad įtariu jog teta nežino apie šį konfliktą. Manau teta pradės ją spausti kad skambintų man dėl pinigėlių. Juk rugsėjo pirmoji čia pat, jie tokios labdaros kaip aš , padaryti nepajėgūs, be pinigų neapseis.O rugpjūčio 30 vėl dirbs darželis, pagailėjom Dainiaus ir neleidom mėnesį į budintį darželį. Jis namuose truputį keičiasi manau vien trodėl kad nereikia į darželį, namų režimas toks laisvas.
Gal egoistiskai nuskambes, bet neduociau tiek pinigu. Globa susitvarkiai pati uz vaika atsakinga pati, tai pinigai skirti vaikui, lai grizta tada gaus. O be to uz ta savaite reiks auklei sumoketi irnuo tu 300litu nekas belieka
Cia aisku grubiai ir egoistiskai... Zinoma sunku...
As savaja panairgi grazinau i globos namus isvaziavom pailseti i Venspili, sedim su vyru vakare ir pasirodo abu apie ja galvojam. Taciau abu nusprendem, kad nuolatines globos nesieksim, nes bus kaip Andro ar net baisiau, nes proktrukiai jau dabar panasus, o dar visas grazus paauglystes laikotarpis. O dar klaikiau,kad motina teisme rugpjucio 10 apsireiske noredama vaikus susigrazinti, neisivaizduojukaip bus kitas teismas rugsejo 21. Tevas nusprende DNR nebesidaryti su ta mama nebegyvena, taciau teisme pareiske, kad nori padeti exzmonaivaikus auginti, taciau kartu negyvens. Itariu kad pasalpos vilioja, o nevaiku gerove.
Cia aisku grubiai ir egoistiskai... Zinoma sunku...
As savaja panairgi grazinau i globos namus isvaziavom pailseti i Venspili, sedim su vyru vakare ir pasirodo abu apie ja galvojam. Taciau abu nusprendem, kad nuolatines globos nesieksim, nes bus kaip Andro ar net baisiau, nes proktrukiai jau dabar panasus, o dar visas grazus paauglystes laikotarpis. O dar klaikiau,kad motina teisme rugpjucio 10 apsireiske noredama vaikus susigrazinti, neisivaizduojukaip bus kitas teismas rugsejo 21. Tevas nusprende DNR nebesidaryti su ta mama nebegyvena, taciau teisme pareiske, kad nori padeti exzmonaivaikus auginti, taciau kartu negyvens. Itariu kad pasalpos vilioja, o nevaiku gerove.
Nebijokit tu mamu"noriu susigrazinti",kad ji nori ,tai dar nereiskia,kad susigrazins..Kiek as maciau tokiu norejimu 
Daug reikia padaryti,kad susigrazintu,o ar nors kiek padare?Garantuju- ne! Pritariu jusu nuomonei,kad grazinat,kuo seima nusikalto,kad ji "neprilipo"?Ir visai nesijauskit kalta.Kelios globejos pasakojo,kaip netiketai pasipasakojo ju vaikai,ka joms teko isgyventi del paaugliu globotiniu.Aplamai,pritariu nuomonei ,kad vaika is asocialios seimos reikia paimti kuo anksciau,kol dar nesusiformavo elgesys,blogi iprociai...O daznai buna,paima vaiko koki 10-13 metu(arba is globos namu),kuris visai nemates normalios seimos..Pratina prie tvarkos,gero elgesio,yra ir pareigos,kaip kiekvienoj seimoj,o taip tingisi..Tai globejai tampa priesais,galvoja:ko cia dabar is manes nori,ko cia kabinejasi,as visai normaliai gyvenau:laisve,dirbti nieko nereikejo.Turi nors kiek pastangu parodyti ir pats vaikas.
Daug reikia padaryti,kad susigrazintu,o ar nors kiek padare?Garantuju- ne! Pritariu jusu nuomonei,kad grazinat,kuo seima nusikalto,kad ji "neprilipo"?Ir visai nesijauskit kalta.Kelios globejos pasakojo,kaip netiketai pasipasakojo ju vaikai,ka joms teko isgyventi del paaugliu globotiniu.Aplamai,pritariu nuomonei ,kad vaika is asocialios seimos reikia paimti kuo anksciau,kol dar nesusiformavo elgesys,blogi iprociai...O daznai buna,paima vaiko koki 10-13 metu(arba is globos namu),kuris visai nemates normalios seimos..Pratina prie tvarkos,gero elgesio,yra ir pareigos,kaip kiekvienoj seimoj,o taip tingisi..Tai globejai tampa priesais,galvoja:ko cia dabar is manes nori,ko cia kabinejasi,as visai normaliai gyvenau:laisve,dirbti nieko nereikejo.Turi nors kiek pastangu parodyti ir pats vaikas.
Andro labai tave suprantu ir palaikau, suprantu ir Jurgitą. Globojau ir aš mergaitę 9 m. prieš metus na savaitgaliais , švenčių dienomis, ji buvo panaši į Andro Eglę, į Tavo Jurgita aprašomus atvejus.
Nepasakosiu visko kaip buvo, nes iš pradžių kaltinau save, juk aš suaugęs žmogus, aš atsakinga, gal ką ne taip darau, bet pasikalbėjau su auklėtojom, su jos mokytoja ir ji tokia pati ne tik pas mane ji tokia pati ir mokykloje, ir vaikų namuose,tada supratau vieną dalyką ( supratau daug dalykų, bet vienas iš jų šis), kad nesvarbu ar ji iš vaikų namų ar ne , su ja bendrauti neišeis, kažkaip visdelto, vaikų namų auklėtinių galvelėse yra užprogramuota kad turi viską gauti tik jie -viską dėmesį, užuojautą, pagalbą, švelnumą, meilę, materialinius dalykus, ir kuo jiems daugiau duodi tuo jie dar daugiau nori , nesuprasdami arba tiesiog nenorėdami suprasti jog ir jie turi kažką duoti, bent jau pamėginti prisitaikyti, nes juk negali būti taip kad sakykim šeimoje trys žmonės visada turi taikytis prie vieno, iš to nieko ilgainiui nesigaus. Mačiau, kad nieko nesigaus, ji nebendravo visiškai su mano sūnumi, ji atvažiuodavo praeidavo pro jį kaip pro stulpą, kiek jis bekalbindavo, prašydavo pažaisti, sakydavau pasakyk nors labas , o ji nenoriu ir viskas, kai tas ko nors paklausdavo ji jam nieko neatsakydavo, iš pradžių maniau , kad tai tik pradžia apsipras, bet ne kuo toliau tuo jie iš viso nebendravo nes po kokių 3 mėn. sūnus pats nustojo ją kalbinti jam atsibodo, ir savaitgaliai būdavo tokie, aš mergaitę namo, o sūnus iš namų pas draugus, kiek prašiau pas ją kad pasakytų na kodėl ji nekalba , kodėl jam net neatsako, jos atsakymas būdavo, aš nemėgstu bendrauti su berniukais, na tai ir pagalvojau ir jai tai pasakiau, kad jis mano sūnus, aš jį myliu, jis niekur nedings, jis netaps mergaite, ir ji arba privalo bendrauti, arba tikrai nesivešiu jos, ji galvojo gal kad tik taip kalbu, gąsdinu. Kol vieną dieną pasakiau, kad tai paskutinis savaitgalis, daugiau neatvažiuosiu, ji nieko, net ašarėlės nenubraukė, liko šalta kaip ledas. Suprantu ir kai kalbat apie pinigus, tai nėra toks paprastas dalykas, juk aš už ją nei lito negavau , keldavausi šeštadienį anksti ir važiuodavau jos, pirkau drabužius, visur vežėmės, prie ežerų, į parkus ant supynių, pirkau skanėstus, ir po to stop ,kam visa tai jeigu mergaitė visai nesikeičia, su ja ateities neisivaizduoju. Taip ir atsisveikinome, mano žiniomis ji dar vaikų namuose.
O dabar globoju (gyvena pas mane) šauni trimetė, tai mūsų spindulėlis, man patinka jos kaprizai, jie tokie vaikiški ir nepikti, mes ją be proto mylime, myli ir ji mus visus , ir mane ir tėtį ir brolį, ir beje kai tik brolis kur išvažiuojau jau ir ašaros akyse,kur jis, kada grįž, ir mano sūnus ją myli, jau ir sese pavadina, sako niekada jos niekam neduosiu, tai va dabar laimingi, todėl manau jei matote, kad kažkas nesigauna , o jūs viską padarėte, nebijokit atsisakyti, nes viskas ne tik nuo jūsų priklauso, neužsikraukit kaltės, kurios nepadarėte.
Nepasakosiu visko kaip buvo, nes iš pradžių kaltinau save, juk aš suaugęs žmogus, aš atsakinga, gal ką ne taip darau, bet pasikalbėjau su auklėtojom, su jos mokytoja ir ji tokia pati ne tik pas mane ji tokia pati ir mokykloje, ir vaikų namuose,tada supratau vieną dalyką ( supratau daug dalykų, bet vienas iš jų šis), kad nesvarbu ar ji iš vaikų namų ar ne , su ja bendrauti neišeis, kažkaip visdelto, vaikų namų auklėtinių galvelėse yra užprogramuota kad turi viską gauti tik jie -viską dėmesį, užuojautą, pagalbą, švelnumą, meilę, materialinius dalykus, ir kuo jiems daugiau duodi tuo jie dar daugiau nori , nesuprasdami arba tiesiog nenorėdami suprasti jog ir jie turi kažką duoti, bent jau pamėginti prisitaikyti, nes juk negali būti taip kad sakykim šeimoje trys žmonės visada turi taikytis prie vieno, iš to nieko ilgainiui nesigaus. Mačiau, kad nieko nesigaus, ji nebendravo visiškai su mano sūnumi, ji atvažiuodavo praeidavo pro jį kaip pro stulpą, kiek jis bekalbindavo, prašydavo pažaisti, sakydavau pasakyk nors labas , o ji nenoriu ir viskas, kai tas ko nors paklausdavo ji jam nieko neatsakydavo, iš pradžių maniau , kad tai tik pradžia apsipras, bet ne kuo toliau tuo jie iš viso nebendravo nes po kokių 3 mėn. sūnus pats nustojo ją kalbinti jam atsibodo, ir savaitgaliai būdavo tokie, aš mergaitę namo, o sūnus iš namų pas draugus, kiek prašiau pas ją kad pasakytų na kodėl ji nekalba , kodėl jam net neatsako, jos atsakymas būdavo, aš nemėgstu bendrauti su berniukais, na tai ir pagalvojau ir jai tai pasakiau, kad jis mano sūnus, aš jį myliu, jis niekur nedings, jis netaps mergaite, ir ji arba privalo bendrauti, arba tikrai nesivešiu jos, ji galvojo gal kad tik taip kalbu, gąsdinu. Kol vieną dieną pasakiau, kad tai paskutinis savaitgalis, daugiau neatvažiuosiu, ji nieko, net ašarėlės nenubraukė, liko šalta kaip ledas. Suprantu ir kai kalbat apie pinigus, tai nėra toks paprastas dalykas, juk aš už ją nei lito negavau , keldavausi šeštadienį anksti ir važiuodavau jos, pirkau drabužius, visur vežėmės, prie ežerų, į parkus ant supynių, pirkau skanėstus, ir po to stop ,kam visa tai jeigu mergaitė visai nesikeičia, su ja ateities neisivaizduoju. Taip ir atsisveikinome, mano žiniomis ji dar vaikų namuose.
O dabar globoju (gyvena pas mane) šauni trimetė, tai mūsų spindulėlis, man patinka jos kaprizai, jie tokie vaikiški ir nepikti, mes ją be proto mylime, myli ir ji mus visus , ir mane ir tėtį ir brolį, ir beje kai tik brolis kur išvažiuojau jau ir ašaros akyse,kur jis, kada grįž, ir mano sūnus ją myli, jau ir sese pavadina, sako niekada jos niekam neduosiu, tai va dabar laimingi, todėl manau jei matote, kad kažkas nesigauna , o jūs viską padarėte, nebijokit atsisakyti, nes viskas ne tik nuo jūsų priklauso, neužsikraukit kaltės, kurios nepadarėte.
Andro, viename is savo postu uzsiminei, kad Dainius pradejo normaliai valgyti. Parasyk apie tai daugiau: kaip valge nuo pradziu, kaip viskas keitesi. Musu berniukas pas mus nuo gruodzio, valgo nerealiai daug (mes net ribojame, nes kitaip jis persivalgo ir jam pasidaro bloga), manau tai kazkaip susije su juo praeitimi ir patirtimi, butu idomu suzinoti, kaip buvo pas jus...
TUOJ, mes kai parsivežėme savo mergaitę, jai 3 m., tai ji ne valgė, o rijo tam tikra žodžio prasme, bananą susigrūsdavo beveik visą, o po to jis kyšodavo iš burnos o ji kramtydavo žiauksėdama, ir taip viską grūdo be saiko, kol susiimdavo už pilvo ir sakydavo kad skauda , po pusvalandžio vėl grūsdavo. Pasisodinau vieną kartą ir paaiškinau, kad maisto niekada netruks, visada būsi soti, visada bus valgyti, baigsis karbonadai, kepsim blynus ir t.t. niekada nebūsi alkana. , nežinau ar tai padėjo, ar tiesiog perėjo ir organizmas atsivalgė, bet baigėsi jos persivalgymai, jau dabar net kartais sakau valgyk, valgyk, o anksčiau ribojau, ir nematau tame nieko blogo, tiesiog paduok porciją ir pasakyk -viskas gana.
"Tuoj"tik neribokit maisto,kiek vaikui bebutu metu.Jis sitaip niekada neatsivalgys,tegu persivalgo,tegu vemia,patikekit taip viskas greiciau susitvarkys.Na,nebent labai mazas-iki kokiu 2 metu.Vieni greiciau vaikai atsivalgo,kitiems daugiau laiko reikia.Veliau taip galima ir su saldumynais daryti-su laiku irgi tures saiko jausma.Retas vaikas su sia problema nesusitvarko...O, kiek tokiu vemeju as turejau...Mat daugelis vaiku buna pas mus laikinoj globoj.
Kiek teko skaityti ir girdėti, besaikis valgymas - tai su vaiko adaptacija susijęs dalykas. Mes kursų metu specialiai psichologo paklausėme ką daryti tokiu atveju, tai mums buvo pasakyta, kad reikia vaikui leisti valgyti tiek, kiek valgo, nors ir iki apsivėmimo.
Mano mergytė iš pradžių taip pat daug valgė, ir bananą visą į burną grūdo, po to nežinojo ką su juo daryti daryti. Valgyti leidau kiek norėjo, o dėl to "grūdimo" - tai tiesiog "lyg tarp kitko" rodžiau kokiais kąsneliais reikia kąsti, aiškinau, kad reikia pirma nuryti ką turi burnoje, o tik po to vėl kąsti
.
Mano mergytė iš pradžių taip pat daug valgė, ir bananą visą į burną grūdo, po to nežinojo ką su juo daryti daryti. Valgyti leidau kiek norėjo, o dėl to "grūdimo" - tai tiesiog "lyg tarp kitko" rodžiau kokiais kąsneliais reikia kąsti, aiškinau, kad reikia pirma nuryti ką turi burnoje, o tik po to vėl kąsti
.
Mes dabar ribojame, bet neveiksmingai. Jis pirmiausias viska prarija, ir sako: "aciu, buvo skanu. dabar ziuresiu, kaip tu valgysi"... Kelis kartus bandeme neriboti - tai jam buvo TIKRAI labai, ismusdavo prakaitas, labai krisdavao spaudimas, budavo kaip lapas. Tas pats ir su gerimu, kai neribojame, privaro i lova, kai ribojame - viskas tvarkoje... Gal reikia daugiau aiskinti, kad maisto bus visada. Visgi is esmes nesupranto sito persivalgymo - juk vaiku namuose porcijos buvo normalios, tikrai jis ten nebadavo.
