Globėjų paplepėjimai, kasdienybė

Maniškei tai globos namuose buvo įkalta į galvą, kad jei daug valgysi - augsi didelė. Tai iš pradžių ji valgydavo po dvi porcijas ir džiaugdavosi, kad augs didelė (ji šiaip yra mažutė). Teko jai paaiškinti, kad augs didelė tada, kai "mamytės klausys, pienelį gers ir pan."

Aš galvoju - gal jie ten, globos namuose, vienas iš kito maistą (ypač saldumynus) atiminėjo? Nes maniškė labai skubėdavo viską suvalgyti - į burną kimšdavo net nelaukdama, kol sukramtys ir nurys. Pvz., šokoladinį sūrelį susigrūsdavo visą į burną ir nė iš vietos - sėdi išpūtusi akis ir nebežino ką daryti. Dar ir dabar tai pasitaiko, tiesa, jau rečiau.

O aš vistiek manau, kad reikia riboti, turint galvoje, kad TUOJ jau globoja nuo gruodžio mėn. , tai jau geras pusmetis, jei nesusitvarko, tai tikrai reikia pristabdyti besaikį rijimą, aš bent manau, kad vaikas jau turėtų būti atsivalgęs.
Gal jis turi kirmėlių, askaridžių ar dar kokių, girdėjau kad tokie žmonės daug valgo, mano sakykim mergaitės problema išsispręndė per pusantro mėnesio, o čia jau per ilgai viskas tęsiasi.
Niekaip nesuprantu koks tiklas duoti tiek daug valgyti, žinant kad vaikas vems, bus bloga, skaudės pilvą, kam duoti tiek gerti žinanat, kad lova bus šlapia. Juk daug valgant skrandis išsitampo ir tol kol jo neprigrūdi pilno jaučiasi alkis, jei vis grūsit ir grūsit jis tik didės.
Manau TUOJ kad tu visdelto ribok, pamažu, mažiau mažiau, tiek kiek tavo manymu užtektų tokio amžiaus vaikui. Na aišku aš ne specialistė, bet tik taip manau.

Kiek uztenka tokio amziaus vaikui jau nebezinau, nes atsiradus tam berniukui, ir kiti du (panasaus amziaus) pradejo daug valgyti... gal cia dar augimas kaltas... per metus paaugo vaikai beveik 10 cm... Vienu zodziu, turiu namuose 3 monstrus

Kalbant apie saldumynus, tai tikrai maciau, kad vaiku namuose tai buvo labai vertingas dalykas, del kurio vertedavo pakovoti. Bet pas mus namuose saldainiu is viso nera - kovojama del normalaus maisto

Kol kas neketinu atsisakyti ribojimo, nes pasekmes buna is anksto zinomos. Tik gal reiketu dazniau priminti, kad maisto mums VISADA uzteks, mes apie tai nelabai kalbames.

Labai aciu jums uz atsiliepimus

Su tais vaiku namais kazkas netvarkoj(del valgymo).Na,gal ir sotus.. Bet tas kolektyvinis valgymas,toks burys vaiku valgo Globojau viena mergaite,kurios mama uzaugo globos namuose,sako:valgyti,kiek pamenu,uztekdavo,bet ko mes ta duona kniaukdavom(arba prasydavom) ir slepdavom po pagalve,nesuprantu O gerima ,vaikams kurie slapinasi,reikia riboti t.y.nuo 18 nebeduoti gerti,per 2 val turi issitustinti pusle.Cia man taip sake gydytoja.Nepamirskit,kad tikrai yra tokiu globos namu,kuriuose, ypac paaugliams, truksta maisto,tikrai.Pamatysit,pamazu viskas susitvarys,tik laiko reikia.
Papildyta:


Tikrai,gali buti ir del amziaus.Kai mano (biologiniams)vaikams atejo paauglyste,tai valgyti pradejo daugiau kaip suauge t.y. mes,bet uztat per metus paaugo oho!
Tik noriu papriestarauti,kad puse metu -didelis laiko tarpas.Tikrai ne!Turejau 2 vaikus,kurie turejo l.dideliu elgesio problemu.Po 2 metu pasidziaugiau soc.darbuotojai,kad su siais berniukais gyventi ir bendrauti galima.Ji man atsake:labai pazeistiems vaikams kartais prireikia net 4 metu,jums pasiseke.

Įsijungsiu ir aš į diskusiją.
Kadangi globoju 6 vaikus,iš jų du nuo metukų,tris nuo 3,vieną nuo šešių...Per tą laikotarpį buvo visko...pirmom dienom buvau pasimetusi...kepiau blynus o jie virtuvėje sėdėjo prie stalo ir susižavėję laukė....ir valgė valgė...Vienos šeimos vaikai puikiai valgo ir dabar,o kiti du...liesučiai,daug ko nemėgsta...kaip smilgelės...aš jų atmaitinti niekaip negaliu...ir vėl negerai...
Bet jeigu valgo ir vemia...man su tuo neteko susidurti...reiškia vaikas neturi saiko ir jį reikia mokinti valgyti,reikalingas režimas...ar gal netgi gydytojo patarimas.

O rūpesčių ir bėdelių tai turime ir mes apsčiai...Mano hiperaktyvistas trumpina mums gyvenimą...dabar paguldytas vaiko raidos centre...tai namuose tokia tyla ir ramybė tarsi ir trūksta kažko...nors jo septynmetė sesė žengia tuo pačiu takeliu ir hiperaktyvumas kasdieną labiau pastebimas...Tačiau ką daryti?Aš negaliu to vaiko atsisakyti,nes jis taip priglunda apsikabinęs ir taip švyti kai mus pamato,tokių švelnių žodžių kužda,svajonių kai jis bus suaugęs ir atvažiuos pas mus su savo šeima...tokios šviesios ir gražios jo svajonės...juk nieko artimesnio už mus neturi ir mes jau nieko negalime pakeisti tik susitaikyti su viskuo ir gyventi su juo...

O paauglystės bijau iš visų vaikų...nes nežinau kaip ji juos pakeis...Tačiau svarbiausia vaikam užimtumas,sportas,pomėgiai,kad kuo mažiau liktų laiko betiksliui slampinėjimui,nes tada visokių minčių atsiranda...

Dabar aš pasnėrus hiperatyvių vaikų problemose ,gal kas turite patirties?

Labas,Ramute!Taigi,butent,kad hiperaktyvistai nuosirdus ir prisiryse...Bet kaip jie nukamuoja..Linkiu stiprybes tau,Ramute.Duok dieve,labai ryskiu(jei taip galima issireiksti)hiperaktivystu neturejau..Girdejau kitos globejos kalbejo apie kazkokius vaistus(vitaminus?),kurie slopina aktyvuma,tik atrodo, buvo kalba apie seksualini aktyvuma truputi protiskai atsilikusiam vaikui...

Aišku lauksiu ką man pasakys specialistai,juk ten tą mano vaikelį stebi....
Tačiau jaučiu ,kad tik kantrybė lems viską,o tas jo nuoširdumas atperka išdaigas ir širdągraužį...Atradau forumą apie hiperaktyvius vaikus.tai vis šaunuolės klaipėdietės veiklios moterys,o gal man atsistiktinai taip vis pasitaiko

Sveikos mamytės,
dėl valgymo mums kažkaip atvirkščiai pas mus namuose valgo nerealiai letai, kramto letai ir pan, o darželį normaliai kaip visi...kažkaip kartais mane jau ir erzina kaip galima valandą valgyti, ir skanu ir vistiek letai.

QUOTE(Smaika @ 2006 08 16, 17:56)

Globojau viena mergaite,kurios mama uzaugo globos namuose,sako:valgyti,kiek pamenu,uztekdavo,bet ko mes ta duona kniaukdavom(arba prasydavom) ir slepdavom po pagalve,nesuprantu

<{POST_SNAPBACK}>

Duoną ir mes globos namuose traukdavom į kambarį iš visur, ypač iš mažųjų O po to dar su drauge su lygintuvų kepdavom, gaudavosi tokia skrudinta, skani...mes ją vadindavom "amerikietiška", net visas koridorius pakvipdavo ai, kaip buvo smagu ir skanu....NOSTALGIJA

QUOTE(ramute53 @ 2006 08 16, 21:07)

Dabar aš pasnėrus hiperatyvių vaikų problemose ,gal kas turite patirties?

<{POST_SNAPBACK}>

Šiandien kaip tik per teliką sakė, kad užsienyje jau senai tiems aktyvistams vaistukų duoda, mažiau čipsų ir kolų, reikėtu ir mums tokių...Nes kalbames, daug kalbames, dėmesio neturėtu trukti, labai nuoširdus ir atvyras (čia mano Lorenas), o žiūrėk jau vėl pasileidęs, nieko negirdi ir pan. Sekmės, tau Ramutė, ir nepamiršk kaip tavo berniukui centre sekėsi

oho, nu čia Jūs ir paplepėjot, turėjau darbo viską perskaityti.
Aš šiandien po atostogų išvariau į darbą, ten aišku lengvas chaosas, bet nieko, baisios depresijos nejaučiu. Mano vyresnėlis tvarkosi su mažaisiais. Vakare važiavom į prek. centrus prekių, vežėmės ir Dainių, nes Rugilė su tečiu prie jūros.
Dainius elgėsi l. gerai ir pajutau kaip jis per dieną manęs pasiilgo, nors aš su juo griežta. Nesvarbu kad jam tik trys. Aš blogietė, tačiau skatinu Rugilę būti gera- pakišti saldainį kai aš neva grąsinu neduoti nes pats ant puodo nesėda ir pridirba ir pan. Duoda efektą didelį, nes mes su Rugile dar ir vaidinam- aš jai griežtai sakau" na kam tu Dainiui duodi saldainį, juk jis nesiprašo ant puodo, man jo kelnes reikia skalbti. " O ji sako- aš jį labai myliu, jis mano brolis." Arba jam slapta nuneša ir pakiša, pašnabžda- čia tau, tu tik būk geras. Nu efektas tai liuksiškas. Tarp jų ryšys vis stiprėja. Miega dviaukštėj lovoj ir jau nereikia man pabūti kol jie užmiega.Ten su jais gyveno ir Eglė, nes yra plati sofa. Mes su vyresnėliu išremontavom kambarį, tai dabar jiedu tvarkosi.

Vakar patikrinau Eglės dėžę, ten buvo neišsiųstas laiškas mamai. Ji beveik neiįskaitomai rašo, kad turi daug klausimų, reikia rimtai pasiklabėti ir dar giriasi, kad prie jos kimba bernai kaip musės prie medaus..... Nusiminiau , aišku, nes laiškas rašytas balandžio pabaogoje, po gimtadienio, tai yra beveik po metų buvimo pas mus, kai mes labai daug kalbėjom apie mergaičių ir berniukų santykius tokiame amžiuje.Ją gal ir kažkaip veikė mano sūnų kritiškumas, santūrumas jos atžvilgiu. Jie elgėsi pagarbiai ir santūriai su ja . Ji žiemą susirado sau naktinius tokius kad atrodė kaip pusnuogė ir ryte neva žiūri į teliką ( jis pas mus virtuvėje ant sienos kabo) kol bernai pusryčiauja, o ji mat neskuba. Nu tai buvo paaiškinta,kad kištų juos giliau arba vaikščiotų prieš juos su chalatu. Kažkas genuose matyt yra, nes jos mama su vyrais varinėjo nuo 11-12 metų. Baisi trauka gyvenimo būdui kuris kraujyje. Ji paklusdavo, nemaištavo, nes aš nu labai jėginga, nu nežinau man visada argumentų užtenka. Tai matyt ji nusprendė tyliai pasitraukti. Kažkaip tikiuosi kad jos teta net nežino apie jos akibrokštą- neatvažiuoti pas brolį savaitei, mesti- nenoriu ir nevažiuosiu.O gal aš tik naivi?..
Bandysiu tai išsiaiškinti.Nors dabar pagalvoju, Eglė turbūt nesitikėjo kad aš Dainių paimsiu, tai jai būti gerosios . pergyvenančios sesės padėtyje labai patiko.Ji man pasakojo kad mama parvežė Dainių iš gimdymo namų ir jai pailo o pati pabėgo. Bet ko gero tai netiesa, mama paprasčiausiai gėrė gavusi tuos 750 litų.

Kokią aš pamoką apturėjau- neprileisiu prie dainiaus jokių giminaičių ir sesės, bus tik vienkartiniai ( jeigu labai veršis) susitikimai. Baigta. Globėjų kursuose pripasakojo kaip svarbu poselėti ryšį su giminėm, buvusia šeima, tipo nenukarpyti šaknų, nes gėlytė neprigis nors ir persodinsit į naują vazoną su naujom žemėm. Kategoriškas ne.Reikia palikti tik duomenis ir pliką informaciją , neskatinti jokių sentimentų ir jausmų, tipo o gal ten būtų geriau ir panašiai.Aišku, tai geriausiai tinka mažo vaiko atveju, taip kad Dainius mūsų ir viskas.Aš jame matau savo jaunylį, mylintį mus visus vaiką

Nu ir dar apie Dainiaus valgymą. Nu pradžioj siaubas buvo. Kadangi jis vyrukas stipri asmenybė ,tai tiesiog rėkdavo virtuvėje, viską griebdavo kas po ranka pasiekiama, nesulaukdavo vakarienės. Tai eidama iš darbo nusipirkdavau sausaunių ar sūrelį ir parėjus sušerdavau. Po to vakarienė. Dabar dar vis žiūri kad čia be jo nepavalgytume, bet jei maistas jam nepatinka, tai jau atsisako.Aš ribojau ir gėrimą ir valgymą. Nu gal vis duodavau kaip sako- apsisukant, tiesiog kad suprastų jog maisto visada užteks.Vis vaisių kokį, obuolį, bananą tai vieną į dieną. Kai susikiša į burną visą ir žiobčioja- nu supeikiu ir sugėdinu. Jei atrodo kaip paršas tai ir pasakau.Man jo auklėtojos vaikų namuose sakė, kad visi vaikai beveik neturi saiko ir jos bandė duoti kiek nori, bet kaip pradėjo jie vemti, tai atsisakė ir duoda tiek kiek reikia. Juos matyt veikia tas valgymas pagal režimą ir poto paskemes jie ilgai jaučia. Mano Dainius tai bjauriausia,kad ignoruoja puodą. Nu ko tik netenka imtis kad pasituštintų. Juk aptinki kad jau triusikėliai ištepti o atsisėdęs ant puodo vaidina Marytę Melnikaitę. Darželį tai jis ten gerai pašiurpino auklėtojas- krisdavo nuo puodo, tipo nepatogus jis netelpa ir pan.Bet jau beveik gerai nes mes jau visi išmokom jį pajusti ir kai jam reikia tai ir pareikalaujam pasistengti. Labai retai apsirinkam

O šiaip tai ačiū už palaikymus, man jie labai svarbūs.Šiandien dar bendravau su moterim,kuri metus globojo vyro kraujo giminaitę 10 metų ir nusprendė atsisakyti nes pajuto kad nevaldo situacijos. Ji pasiėmė pažymą iš gydytojų ir neva dėl sveikatos. Atsirado giminaičiai, mergaitei nereiks eiti į vaikų namus. Tai ta moteris pasidalijo savo išgyvenimais ir patirtimi, padrąsino ir mane nesijausti kalta...

Čia gal ne į temą, bet mokinti valgyti reikia ne tik globojamus vaikus, reikia ir savo, kad nekištų visko kas papuola, aš savo vaikui sakau ,,skrandis ne šiukšlių dėžė reikia žiūrėti ką į jį dedi,,.
Ir nuo mažų dienų mokinti valgyti. Pas mus dar labai įstrigusi mintis kad kuo daugiau vaikas valgo, tuo geriau, o kad tas vaikas jau turi didžiulį antsvorį, tai niekas nemato, tipo drūtas. Šią vasarą būnanat prie jūros šalia mūsų maudėsi ir su tėvais buvo mergaitė, na kokių 10-12 m., net sunku amžių nustatyti, antsvoris didžiulis, atrodo baisiai, celiulitas jau kabo, o tėvai kol buvo prie jūros iš tų nešiotojų jai 2 čeburėkus nupirko, po to čipsų poką , ir pabaigai ledų, o ta kiša ir kiša. Na žinokit, kažkaip baisiai atrodė. Turiu pažystamą jos vaikui 3 m. , tai antsvoris didelis, tas vaikas kaip bomba, o kiša irgi viską iš eilės, gamina jie mažai , vis pusfabrikačiai, bandelės, saldainiai, nors mano mergaitė vyresnė, bet kaip coliukė prieš jį, ir jos vyresnė mergaitė turi antsvorį, kaip kokia boba tarp bendraklasių, na sakykit kaip norit , bet man negražu. Kai sakykim vaikas serga kokia liga ir dėl to stambus tai kita kalba, bet daugiausia tai dėl mitybos.

Sveikutės,

na grįžom šiandien aplankę savo vaikutį Vaiko Raidos Centre.Nieko baisaus ar labai blogo neišvydom ir neišgirdom.Pakalbėjom su psichiatre ir psichologe,kadangi važiavom su visais kitais vaikais...tai jie pažaidė žaidimų kambaryje.Išgirdau viską ką žinojau,tik,kad specialistai dar ir patvirtino,kad jis tikrai hiperaktyvus....Laukia ilgas,nuoseklus darbas išmokti jam ir mums ir svarbiausia,kad suprastų mokykloje,kad jis ne iš išdykumo nenusėdi pamokose...o dėl sveikatos...Daugelį dalykų ką jie siūlė mes jau išbandę ,atradau net be jokių instukcijų ir akademinių žinių .

Vaikas pasiglaustė kaio katinas,pasiilgęs,o paskui puolė prie lauktuvių ir maišo gėrybių,nes vėl pas jį važiuosime tik po savaitės...

Dabar bent žinau,kad niekur nesuklydau....Bet tikriausiai psichologo pagalbos reikės nuolatinės...

Labas vakarėlis,
nagi, nagi, papasakok kokius patarimus ten duoda, gal mes ko nežinom