Dėkoju visom už rūpestį.
QUOTE
Skrapuke, papasakok, kas gi nutiko?
vakar MB prižiūrėjo sūnelius o aš nulėkiau į parką ant riedučių pavažinėti, ir kadangi buvau viena, drįsau pakeisti savo įprastą kelią ir nuvykti į kitą parko vietą kur aplinka man nepažystama. Pastebėjau ten daugiau kalnelių, pakalnių ir sankryžų. Aš viena kvailė tiktai ten buvau su riedučiais
Pasileidau l. greitai nuo kalnelio, o apačioj žiūriu netikėtas 'surprize!!!!', kad yra sankryža, ir artėjanti mašina lekia, rodos visai nestabdo. Man sustabdyt būtų irgi neįmanoma kadangi pagavus tiek inercijos visvien į gatvę kaip kulverstukas būčiau nusiritus...pastebėjau jau įvažiuojant į gatvę kad jam nėra stop ženklo, tik man
(o mano įprastais, mintais takais, stop ženklai iš abiejų eigos pusių). Pamenu kad užsimerkiau...rimtai pagalvojau kad po mašina palysiu, o atsižvelgiant į mūsų abiejų greičius...likti gyvai būtų be šancų
. Tikrai reikėjo stebuklo tas paskutines sekundes. Kžkp kojas pakreipiau, apsisukau 90 laipsnių ir griūvau....atsimerkus žiūriu kad du dviratininkai kitoj gatvės pusėj stebėjo viską taip
ufff...kraupu prisiminti...grįžtu prie savo įprastų keliukų.
Riedėdama namo po šio įvykio pradėjau mintyse surašyti visas smulkmenas apie sūnelius, jų įvairius asmenybes nuancus, ir visa tai ką aš jiem norėčiau pasakyti jei tai būtų mano paskutinis laiškas jiem...davė idėja naujam skrebukui....tad galima sakyti kad turiu priklausomybę skrebui
QUOTE
Dabar pasakykit man, kaip vadinasi tokios nuotraukos. Juk turbut ne vintage, ne retro? Tiesiog - senovines nuotraukos?
Vintage
aš irgi tokių nemažai turiu....ir tiek daug istorijų nžn, bet taip smagu man jas apžiūrėti.
Faina man ši foto. Matosi visai kitas pozavimas, apranga kitokia, ir svarbiausia kad aplinka-t.y. namas, kiemelis matosi. Man bežiūrint į tokias foto vis sau duodu pastabą kad nefotografuoti tik vaikų portretų iš arti, bet karts nuo karto ir aplinką parodyti.
Kai maža buvau didžiausia pramoga būdavo ištraukti pluoštą tokių nuotraukų iš babos ridikiulio ir klausyti jos pasakojamų istorijų apie tuos žmones. Kiekviena nuotrauka turi savąją istoriją. Kaip gaila, kad pusė jų visiškai išgaravo 
Tikrai gaila, kad mociutes ir seneliai nedarydavo skrebuku ir tik labai maza dalis istoriju buvo papasakota, ir dar mazesne dalis pasakojimu isliko atminty po keliu metu.
Ir labai gerai panaudotas vellumas, pats tas sparniukams 
O kaip priklijavai juos?
tai kad tingulys didelis, vos ne vos i bloga ikisau, zadejau nedeti isvis niekur 
