Bulimija - anoreksija

as tai irgi kaip mazhulinka sportuoju tam, kad visiskai nesuletetu apykaita. valgau iki 500-600 kcal daugiausiai, labai lengvai laikaus nevalgius, jokiu apsirijimo priepuoliu ner, net minties apie tai ner. daznai pagalvoju - tai kas ten man anksciau buvo, kad susinervinus ar neturedama ka veikti prisirydavau? dabar taip lengva nevalgyt. zinau, kad cia nebrandu taip mastyti, bet labai tuo dziaugiuosi.

tiesa, as badavau pries tai apie penkias dienas, tai po badavimo pasidare labai lengva nevalgyt, nes pradejau suprast, kad ir nevalgius kuo puikiausiai gyvenu. o dar ir kg krenta!!

Einu aš irgi pasportuosiu - reikia pabėgiot, prisiėdžiau, bet e tiek kiek vakar, o ir vėmiau kol kas tik vieną kartą Reikia sudegint ką suėdžiau ir ryt vėk mėgint iš naujo

Sveikos, mergaites. Kazkaip pasiilgau jusu, pora dienu neskaiciau.
Visa savaitgali labai prastai jauciausi, kazkoks vidinis nerimas net iki pykinimo buvo uzejes. Nesuprantu kodel ir is kur, bet jausmas lyg kazkas blogo atsitiks. Sekmadieni uzejo pyragu kepimas, puse suedziau pati o tada jau seke gerkles draskymas tulike, po ilgo laiko. Pora menesiu buvau nevemus. Bet is esmes apetito nerasta ir man, kazkaip nesinori nieko. Jauciuosi atsipalaidavus, nes nereikia saves tramdyti. Noras sukust labai didelis atsirado

noriuzako, labai tikiuosi, kad atsigausi pagulejusi VSC, nes taip nebegalima tu tokia jaunute juk dar. Viskas dar priesaky, pamatysi kaip issikapstysi, tik tikek savim!

pasiziurejau, kad esi mano sesutes metu, o ji taip pat nevalgo jokio naminio maisto, nebent cipsu poka ar sokolada viskas ka mama bepagamina jai slykstu ir bjauru. Gaila, kad jau esu isejusi is namu ir nebematau jos cirku, bet zinau, kad su mama nuolatos kariauja, nes amzinai nieko nenori valgyti.

Tai vat dabar net susimasciau, kazin ar ji kokiu problemu tik neturi, nes pati tai kudena. Sveria 50kg o ugis 168

as ir turbut einu link to,nenoriu visai valgyt,maista labai sumazinau...

pas mane noras sukūst irgi labai didelis, bet tie valgymo priepoliaia zueina grynai per nervus.. Gyvenu su tėvu tik, o su juo sugyvent neimanoma.tai nuolat pykčiai,barniaia,stresas.Ką bandau numalšint maistu..Todėlir yra taip :persivalgau,po to nevalgau porą dienų,akd svoris grįžtų... Taip noriu pas spichologę, bet neikaip neprisiverčiu nueit..Mąstau,akd reikia paparšyt draugėsjog mane nuvestų,tiek,kad nelabai noriu jog ji žinotų mane turint bėdų..Nes viską papasakos savo sesei,mamai..o Pliotkai mažam miestelyje labai greiut plinta..
Tieisog jaučiu,akd dvasioj amn neramu. Šiandien kai parėjauir sužinojau apie tą elektrą nenormaliaia verkt pradėjau ,drąskytis..o kam taip reikėjo..tiesiog savaime nebesulaikiau ašarų ir jausmų




džiaugiuos ir mažom tavo pergalėm, svarbiasuia kovot

Esmė, ta kad aš noriu išsikapstyt tik iš bulimijos, bet aš noriu nevalgyt - kaip šitą išmušt iš galvos - neįsivaizduoju, nes net nerandu tokio noro - nesukūsti... Šiandien daug pas psich apie tai šnekėjom, aš kaip kokia užsukta - man reikia numest svorio, tik tada būnu laiminga, tik tada...


Et, būtum Kaunietė... Nueitume abi Prisiversk, kamius...

O aš pabėgiojau, šunį išvedžiau, dabar grįžau iš parduotuvės su mama, o važiuojant mašina, ji pradėjo klausinėt... Dieve, kaip ji nieko nesupranta - klausia ar man išvis yra nauda einant pas pscihiatrę, sako man atrodo, kad tu išsigavoji, nerandi nieko svarbesnio. Man nepatiko mano kojos, bet susitaikiau su tuo, nėjau gi žudytis, o tu liekna ir išsigalvoji... Sunervino... Atrodo, kad prisikimščiau dabar, bet išsiviriau mėtų arbatos puoda ir mėginu savo smegeninę apgauti, nes fizinio alkio nejaučiu....

Man tas pats.. Noriu i6sikapstyt, bet noriu ir numest svorio,nes kitaip atrodo neb8siu jau laiminga... Iš tikro taip nėra manau, nes anksčiau ir storesnė buvau laimnga..tiesiog mane supantys žmonės,visa atmosfera buvo kitokia..

manau tavo mamai sunku suprasti iš šalies tavo situaciją ir viskas atrodo kitaip.. Su kuo banmdžiau iš artimųjų šnekėtis tai niekas irig nesupranta..Netgi sesuo su kuria sutariam labai gerai manęs nesupranta.Kai pradedam ta tema tai ji mane išplūsta beveik,kad elgiuos kaip mažvaikė , nes negalvoju apie pasėkmes..bet aš galvoju,tikrai. Bet nėra taip lengva išbrist iš šito mėšlo.Po velnių, niekada nemaniau jog murgdysiuos tokiam mėšle.Ypač tokiam amžiuj..

Va va Tas pats.... pusryčiam agurką suvalgiau - tokia laiminga jaučiuosi

Taip, sunku ir mamai suprasti r tėčiui ir draugei... Tai labai skaudina, nes jie galvoja ,kad aš tik išsiknisinėju... Kad nežinau, kas gali nutikt - juk mes viską žinom, bet kodėl taip darom? Nesveikos mūsų smegeninės

Sveikos mergytes

Sakykit,gal kuriai buvo panikos ataka? Noriu papasakoti sios nakties kosmara,nes nezinau net su kuo dar kalbet
Apie 2val.nakties atsibundu nuo koju skausmo,lyg tempia,pakeliu galva pasiziuret,kiek valandu,ir staiga pradeda temti akyse,silpna,skausmas nerealus,visa kuna kaip paralyziuouja.Nesuprantu kas darosi,ka daryt,dangau kad ir tamsu akyse ieskot tualeto,saltu vandeniu nusipraust.Tik zengiu kelis zingsnius,pargriuvu(aciu Dievui,ne i kampa koki nors,nes griuvau staciai,kaip stovejau.atsipeikeju,vyras stovi salia,nesupranta kas darosi,sake visi kaimynai turejo girdet,toks garsas buvo)...Maniau,kad tai viskas sakau viskas gerai,nuejau i tualeta,vel aptemimas,vel atsipeikeju ant grindu.Zinokit taip issigandau,kad ne tas zodis.Buvau visa net slapia nuo prakaito,drebulys krete,o labiausiai issigandau kad net nenumanau kas man yra ir ka daryt.Lyg aprimo,po truputi pradejau matyt,atsiguliau i lova,vel tas akiu uztemimas,bet uz minutes vel maciau.Taip issigandau,dar labai koja skaudejo ir skauda.Viska suverciau tam,kad venos issipletusios,maniau gal kur kresulys.Issikvieciau greitaja,ji atvaziavo,gydytoja irgi sako,gal venos,reikia echoskopu issitirti.Nuveze i ligonine,atejo gydytoja,paziurejo,ir is kart pasake,kad panikos priepolis.As gincijau,kad ne,kojas skauda,bet tikriausia ji teisi.Dar kai pasakiau,kad 3 dienas vartojau antidepresantus,sake viskas aisku.Dabar skaitau apie ta panikos ataka,daug kas sutampa Bet kodel man?????? Buvau sveika(isskyrus ta prakeita bulimija) ir stai prasau.Sake,kad reikejo gert su antidepresantais ir raminamuosius Xanax,man juos liepe gerti,ne kasdien,bet kai bus sunku,jei neuzmigsiu.O as puikiai miegu,net abai nemegstu daug tableciu gerti,maniau,kad nereikia.
Ir siaip tos bulimijos sleifas tikriausia vilksis visa gyvenima Psichiatrei pasakiau,kad sirgau bulimija,is kart veidas persimaine,israse antidepresantu.Gygytoja priemime sako,o kam geriat tuos antidepresantus,atrodot ir jauciu,kad esat stipri,normali moteris.Sakau,esu sirgus bulimija,negeros mintys kamuoja.Tada irgi veidelis jos tik pasikeite,sako tai tada reikia,pradejo ziuret nepatikliai.Norejosi skradziai zeme prasmekt.
Suleido raminanciu ir paleido namo,nes jauciu buciau neuzmigus,nes o jeigu vel bus tas priepolis. Esu net labai nusprendus mesti gerti tuos antidepresantus,niekada nemaniau,kad taip gali buti nuo vaistu
Siuo metu meldziuosi,kad daugiau taip nepasikartotu,nes net sunku nupasakoti,kaip jauciausi.Masciau,jau griau mirti nei ta tamsa akyse bei skausma kesti Ir dar zinokit prisiekiau,kad daugiau nezalosiu saves,o tik mylesiu,nes oj kaip dar nenoriu mirti,man dar dukryte reik uzauginti
Aciu merginos uz galimybe issilieti Sedziu dabar,asaros kaupiasi,ir nezinau ka daryt,kaip gyvent.Eisiu pas seimos gydytoja,gal patars,venas issitirsiu,nes prisiekiau,kad skirsiu savo sveikatai daugiau demesio.
Beja,lauksiu atsiliepimu,ar kam nors buvo panasiai,kai deret antidepresantus?
Visoms linkiu tik pacios didziausios sekmes

Labas, gerai, kad išsilieji, mums to reikia
Nesu patyrus nieko panašaus. Kaip baisu labai linkiu, kad tai nesikartotų. O pas spichiatrą eisit dar tikiuosi? Būtinai jam viską reikia papasakoti. Kokius AD geriat?
Nepasiduokit

snowgirl, man buvo kazkas panasaus, tik lengvesne forma nelabai seniai. alinau save juodai vemimais. tik pas mane truputi kitaip. issijudinau 5ta ryto mazajam pusryciu paduoti, pasodinau, pati nuejau arbatos pasidaryti, grizau pas ji, pradejo i kuna plusti kazkokia tamsa, sleikstulys, lyg vemti noreciau, nezmoniskas karstis uzpludo, lekiau i wc, bet kadangi iki jo gan toli taip ir nepasiekiau, tik pajutau, kad bandau griebtis uz klozeto, bet nusileidau i tustuma, atsibudau ant grindu. bet man budavo juodai kai nescia buvau, kai deguonies smegenims pritrukdavo. si karta buvo akinanti sviesa. atsigaivaliojau su besikalatojancia sirdim ir besikratydama, tooooks drebulys uzpludo, kad prisileidau pusle karsto vandens ir po dviem anklodem gulejau, vistiek dantimis kalenau..