Bulimija - anoreksija

oho po keturias valandas? cia labai gerai susidegina kalorijos!
viska, ka isvardinai, siuo metu nebevalgau. na situ dalyku jau gana senai nevalgau (3men tai tikrai).
o vat su tokiu mazu kaloringumu jau gyvenu apie tris savaites (maziau)

Jo, dar vakare ant elipsinio treniruoklio pabėgiodavau - praktiškai viską ką suvalgydavau išdegindavau Ir vėl taip noriu

Reikia į tenisą važiuot, bet žiauriai tingiu... Kas man darosi...

Žinai, šiaip dabar pamąsčiau, rašome mes tam kad viena kitą palaikytume, skatintume sveikti. Bet man tokių negerų idėjų kyla - padrąsinti ir sakyti, vat kaip gerai darai ir toliau nevalgyk. Bet taip negalima... Kaip vyti visą tai šalin

noriuzako, gal nuskambesiu kaip bambekle, kuri nieko nesupranta, bet puikiai zinau kokia busena kankina kai norisi mesti svori, norisi sveikai maitintis, bet neiseina. todel niekada sau nesakau "rytoj butinai turiu gerti tik vandeni", "nuo rytojaus pradesiu valgyti tik sveika maista" ir t.t. dabar sau sakau, kad bandysiu ir tai daug veiksmingiau. nes kai sakai bandysiu, net truputeli suklupus sau pasakai, kad nieko tokio, tai tik pradzia, retais atvejais iseina viska drastiskai pakeisti per viena diena. o kai save uzspaudi, kai smegenims bandai pasakyti, kad nedrisk kazko noreti, nes tai bus tolygu katastrofai viskas tampa tik labiau komplikuota, o nukrypus nuo plano toks sleikstulys ir pyktis ant saves uzeina. nustojau tai daryti perskaicius J.Vale knygas, man labai padejo. nors ir nesilaikiau jo mitybos principu visu 100%, bet bent isbridau is persiryjimo- vemimo liuno.
vakar buvo labai uzimta diena, iki 8:30pm sugebejau tik vandeni gerti ir viena arbatos puodeli. nenuostabu, kad grizus namo blaskiausi kaip i narveli uzdarytas paukstis. galvoje pradejo kirbeti milijonai minciu. buvo velu, nebenorejau prisiryti, bet zinojau, kad nieko nevalgius, tad galiu nugriuti. ir prasidejo blogi pasirinkimai... pora sausainiu, prancuziskas batonas su suriu. pradejo tvinkcioti ausyse, nezinau kas atsitiko, bet vel atsiduriau toj pacioj situacijoj- vemiau, nes organizmas tiesiog pradejo rekti. bandziau save raminti, jog nieko burnoj neturejau, juk reikia kunui energijos, bet tai nepakeite savijautos.
siandien velavau i darba, nes sau pasakiau, jog butinai turiu isgerti tirstuka, nebegaliu sau leisti atsidurti toj pacioj situacijoj, negaliu neberasti laiko pamaitinti organizma visa diena, o paskui ji sitaip zaloti...

snowgirl, antidepresantu negeriau. tik ryjau, vemiau ir dar laisvinamuju isgerus buvau ta nakti, matyt issibalansavo viskas viduje, isploviau mikro elementus ir pasidare silpna. kraujui manau tokie cirkai irgi naudos neduoda.

as ir ant elipsinio sportuoju, jei yra jegu tai kasdien, jei ner tai kas antra diena.

nuvaziuok, gal prasiblaskysi, nes sedint namie tai sudiniau daros. as visada sau ta pati sakau, kai jau matau, kad gali nugalet noras pasilikt namuose, niekur neit, tai sau pasakau - tu gi pati zinai, kad jei iseisi, geriau bus, bet kokiu atveju. tai ir pasiryztu eit.

del padrasinimo tai jo.. as zinok save labai giriu uz savo toki nevalgyma, labai didziuojuos savim, ir dziaugiuos, kad ploneju. jei sakytum - oi, pradek valgyt. man tai nieko nereikstu... mintyse pagalvociau, kad "kai suplonesiu, pradesiu biski daugiau valgyt po biski ir tiek". tai vat.. o kaip nuvyti tokias mintis? nezinau.. su drauge snekejau, ta pabumba, kad prisidirbsiu, kad darau nesamones, bet as nereaguoju, ir ji zino, kad nieko nepakeis, jei mane bandys perkalbeti, zino, kad turiu be proto didele valia sitame reikale.. ai kol kas man nesvarbu, svarbu suplonet
nu ir ligone as, gal atrodys kvailai, bet net juokas is saves paime ....

Nenuskambėsi, gerai, kad parašai tai, ką mąstai Pilnai dėl šito su tavimi sutinku. Reikia mėgint kitaip apsukti savo mąstymą.

Bet kai paskaitau tavo postus, tikrai atrodo, kad tu nebevalgai beveik nieko, jei tau sunku net tirštuką išgerti Galvojant protu, o ne savo pačios svajonėm - negerai mazhulinka... Aišku, šaunu, kad mažai jau vemi, bet tas nevalgymas...

Dabar mąstau, kad apsimest gal kad pramiegojau tenisą, nes jau reiktų kaip ir išvažiuot Nekenčiu savęs

noziuzako, eik rengtis ir vaziuok! pamatysi, nepasigailesi. jei netiki, isbandyk

kazkodel esu tikra

Na taip, mėginsiu važiuoti, jei davažiuosiu, nes neretai pravažinėju tą valanda viena su savo suknistom mintim. Reikia visgi deginti tai, ką suėdžau

O tas tai taip - man netgi smagu viduj ir gera kai sakydavo kad prisidirbsiu - atrodo darai tai, ko niekas kita snegali ir tai, ko kiti bijo. Mes tikrai neveikos

va va tu pagalvok, sudeginsi savo maista. tai kas gali buti geriau?? varyk tik tais

del prisidirbimo, tai prisidirbt as nenoriu, bet apie tai as paprasciausiai negalvoju. ir blokuoju visus zodzius, kas mane itikineja kitaip
jo, mes nesveikos ai, buna ir blogiau

Nesudeginsiu as jo viso, reiks dar vakare begioti, begioti begioti ir nieko nebevalgyti siandien. O ryt BANDDYT ekologiškai

Na taip, aš jau ir prisidirbus - mėnesinių kai neturėjau netgi negalvojau, kad tai gali turėti tokių pasėkmių kaip nevaisingumas, atrodo, to nebus ir tiek...

gerai, lekiu, ačiū, kad įkalbėjai

Nu va dar vakare pasportuosi ir sudeginsi, beto dar ir organizmas savo funkcijom kalorijas degina

Mano menesines issireguliavo, bet... visiskai ner dingusios (va sia savaite buvo, po 42 dienu), tai kazkaip irgi atrodo nesvarbu..

ner uz ka sekmes ten pastrakaliot as einu nuo kompo irgi nuveiksiu ka nors

Sveikutės, merginos:)
tiek prirašėt savo išgyvenimų.Bet manau gerai,reikia rašyti ką jaučiam, kas dedasi mumyse.Nes vienam kovot su tuo labai sunku ..
Ir netiesa, ką bagyra sakė... Kai pradėjau mesti svorį suvalgydavau 1200-1400 kcal.. Tieisiog draudžiau sau valgyti ką labiasiai mėgau, tačiau didžiausią įtaką manau padarė psichologinė būsena...

Kai apskaičiau apie tuos jūsų apaplipmus ar užtemimus tai baisu kažkaip apsidarė..Tai tik dar kartą įrodo kaip rimta viskas.. Bet reikia kovot,nepasiduokit. Maistas nėra svarbiausias dalykas gyvenime todėl stenkimės nukreipt mintis kuo toliau nuo jo.


Šiandien antra diena nieko nevalgau.Išgėriau pasukų porą stiklinių šiandien tik.. ir žinot ką, atrodo galėčiau išvis nebevalgyt..Sportavau ir vakar ir šiandien.Jėgų atrodo užtenka,alkio nejaučiu. Jegu ryt neatvažiuotų seneliai į svečius tai matyt nevalgyčiau ir savaitgalį...




bet tai yra labai svarbu.Reikia kuo greičiau gydt tokius sutrikimus žinok

del maisto... visa diena organizme tik skysciai, o as kaip karve griebiausi uz vieno is sunkiausiai virskinamo maisto. saldiklyje laikau duona, imeciau i orkaite, ji isvis tokia tampri, slapia buna. milijona kartu reiketu perkramtyti norint neapkrauti skrandzio. o dar, kadangi esu geniju genijus, surio uzdrebiau ant virsaus.
valgau as prie SB, nes pastatys ant svarstykliu tuoj,o pamates, kad per pora dienu po kilograma ir daugiau dingsta prades sekti kiekviena kasni, to tikrai nenoriu. valgem 3dieni vakariene, o man taip norejosi kazko suraus. buvau gera, neryjau visa diena, galvoju idesiu surio i kalakutienos kotletukus. pradejau valgyti ir pajutau, kad vel pirstai tinsta, nustojau valgyti nes tikrai pasijutau soti, o jis i pilva su siaubu ziuri mano, sako tuscias, prie stuburo tuoj prilips o taip buvo tik todel, kad nieko kieto neryjus pora dienu.

kaip dabar atrodau mane dziugina, bet vistiek, apsirengiu, o 8to dydzio dzinsuose vistiek nesijauciu 100% patogiai. 10tas krenta nuo uzpakalio. stengiuosi nesideti kelniu, kad nestresuociau, bet kartais reikia.
suknistu 2kg truksta, kad viskas idealiai tiktu, bet saves badu marinti ir uzsibrezti, kad nuo rytojaus tikrai nevalgysiu kol svarstykles neparodys norimo skaiciaus

kai buvau psichologiskai pasirengus, gerdavau tirstukus tvarkingai, sportavau taip pat tvarkingai, kilogramai tirpo kaip pavasarinis sniegas, energija trysko per krastus. dabar, esu uzimta, ne visada turiu galimybiu tvarkingai maitintis, pasportuoti ir organizmas streikuoja, nebekrenta svoris taip greitai, nera ir energijos kartais daugiau geriau nei per mazai.