Bulimija - anoreksija

Labas rytas

mano pusryciai irgi siandien sotesni nei iprastai irgi 300kcal, bet velyvi, tai nepergyvenu labai

noriuzako, juk zinai, kad kg taip greit (per viena nakti) neuzauga
as neturiu namie svarstykliu dabar ir labai dziaugiuos, nes sverdavausi per diena kokius 3 kartus ir niekaip atprast negalejau

Sveikutės






Šiandien gan gerai.Ryte pavalgiau didelę lėkštę vaisių,pasportavau.Grižus suvalgiau salotų. Aš kitaip nemoku.arba valgau kimšdama nesveiką maistą arba ,jei valgau tai vien košės/daržovės/kiti liesii produktai

Žiūrėjau filmą "Barfuss" .Įdomus iš tikro, betvienoj vietoj taip apsižliumbiau nerealiaia.Nu ta mano jautrumas ir emocijų sustiprėjimas.Nei kur dėtis
Niekaip neprisiverčiu pasimokyt vairavimo teisių teorijos. Bet reikia kažkaip prisiverst,ne sbaigiu viską pamiršt

Džiaugiuos,kad suvalgei pusrytukus normalius
O VSC,stovės prie tavęs,kad ir bus sunku turėsi suvalgyt.Po truputį po truputį ir pamatysi kaip lengviau tau bus su visu šituo dalyku





oo,šaunuolė
o aš jau pradedu abejot ar epr vieną naktį neužauga tas kg. Na taip, ryte svarstyklės rodo svorį to maisto,kuris dar nbesuvirškintas mūsų skrandyje.Bet juk maistas,nesunaudotas energijai šiaip ar taip virsta riebalais

o aš kasdien sveriuos. neišeina kitaip,nebent svarstykles išmest.o gaila

Labutis

Na ka vel nauja savaite Net neabejoju,kad ji bus daug geresne nei buvo!!!To jums bei sau ir linkiu!!!
Mano savaitgalis visai neblogas,taip dziaugiuosi,kad kai jis arteja nereikia sukt galvos, taip kai vienisavau,ka per ji smagaus nuveikus,dabar viskas aisku buna-su seima
Gi minejau,kad dar praita savaite nusipirkau 3 knygas.Iskilo svarstykliskas klausimas nuo kurios pradet,bet pasvarscius nugalejo viena knyga.
Jau knygyne paskaicius pavadinima paemiau ja,net neziurejau i kaina O vadinas ji Lise Bourbeau ,,Issigydyk vaikystes zaizdas''. Jau is pavadinimo aisku,apie ka ji.Na ir ka-skaiciau as ja,o mano akys tik didejo.Tiek daug visko suzinojau,ir dar daugiau supratau.Neimanoma visos knygos pacituoti,bet jeigu trumpai,zmogus,patyres vaikysteje skaudzius isgyvenimas,suauges gali tureti 5 zaizdas irkaukes.1.Atstumima.2Palikima3.Pazeminima.4.Isdavyste5.Neteisybe.Toliau kiekviena zaizda smulkiai aprasyta.Skaiciau,ir viska supratau kas vyksta su manim.Kadangi as turiu visu zaizdu bruozu,stai is kur pas mane valios,kantrybes trukumas,apkunumas,nenoras siekti daugiau,apatiskumas,tai kad as sutinku zmogu,ir is kart pradedu kalbet ,,paziurek kokia as stora'' ir t.t.Ypac tai supratau,kai paskutini karta kalbejau su psichologe,tiek daug savo budo savybiu atradau,kurias noreciau savyje pakeisti,kad net galva susisuko,blogai jauciausi,nes kad taip viskas blogai manyje,net nenumaniau...Pacituosiu tik viena zaizdos apibudinima:Zmones,vaikysteje patyre atstumima,kenkia nuo ivairiu ligu,jos isvardytos,bet ypac pabreziama anorekcija ir noras isvemti maista,kad parodytu zmogaus ar situacijos atmetima.Tokie zmones vemia ir sako:,,Noreciau isvemti savo motina(arba teva)'' Na argi tai ne apie mus? Knygos pabaigoje yra budai,kaip is siu zaizdu issivaduoti,aisku tam reikia laiko.Tai va mergytes,si knyga 2010metu leidimo,taigi visai sviezia,jei ka,labai ja rekomenduoju,aisku,nelabai moku itikinet,seniai pastebejau,kad jeigu ikalbineji,o tam zmogui nepatinka,tai po to kaip ir kalta jautiesi,bet nuosirdziai patariu.
As jau seniai pastebiu toki dalyka-na ir kodel gatve eina mergina ar moteris dvigubai storesne uz mane visa besisypsanti,geros nuotaikos,o as galvojanti tik apie savo svori susiguzusi ir nelaiminga.Todel kad esu save ikalinus savo kune, pilna baimiu ir gyvenanti savo pasaulyje.Nenoriu taip toliau gyventi!Na ir kas kad patyriau smurta,bet tai buvo seniai,vaikystej.Tai neturetu itakoti mano busimo gyvenimo.Bet tam reikia issivaduoti is kiauto,kuriame buvau ilga laika.Atrodo,turiu net labai nebloga gyvenima-yra nuostabus vyras,kuris kiekviena vakara pasiryzes mane isleisti pasizmonet,kad tik man butu geriau.Neseniai suzinojau,kad mano drauge negali niekur iseiti,nes jos vyras ,,tipo'' nemoka uzmigdyti vaiko.Man net keista,ji jau metus negali skirti sau laiko,nes ir diena ir vakare uzimta su vaiku.As tureciau tik dziugauti del tokios galimybes,nes mano vyras kaip as -viska moka,sugeba dukryte net greiciau uzmigdyti nei as.Bet vietoj to, kad dizugauciau,as vis bambu bambu,man tas negerai,tas negerai.STOP!!! Nebusiu tokia daugiau!!!Stai todel keiciuosiu.Na bent bandau.Net vyras sake,kad paskutine savaite tapau ramesne,matot pastebejo
Na ka,pirmai savaites dienai uzteks,nebus apie ka rasyti kita karta
Sekmes jums mergytes,laikykites,svarbiausia nevemkite,o tada ir visa kita susitvarkys.

Labas rytas

Snowgirl, tai gera skaityti tavo postus Jie pilni entuziazmo, pasiryžimo, vilties ir geros energijos Taip ir toliau. Smagu, jog knyga paliko įspūdį, ir smagu, jog labai nori keistis ir to sieki. Šaunuolė

Aš tai norėčiau kažkokių knygų apie Valgymo Sutrikimus. Tik įdomu ar LT yra. Reiks paieškoti... Aš vat nesuprantu iš ko man visa tai kyla, nes vaikystėj jokių skaudžių išgyvenimų nepatyriau. Šeima buvo graži, mylinti, darni... Kartais mąstau, jog pati susigalvojau vat ir vemiu (tik kad sustot neina) na aš linkus dėl visko save kaltinti, absoliučiai dėl visko... Net aną kart po vizito pas psichiatrę, kai pasakiau, kad išėjus iš psichoterapijos galvoju ar sakau tai kas svarbu, ar kažkokias nesąmones nereikšmingas sapalioju, visą vakarą save graužiau, nes galvojau - o gal ji nemaloniai pasijuto kai tai pasakiau Nors nėra dėl ko net nemaloniai pasijusti


Vakar man bloga diena buvo - nežinau ar oras ar kas kaltas... net nepabėgiojau... Ėdžiau/vėmiau ir t.t. Dar man gerklė vėl skaudą, bet šį kart tik kairę pusę ryjant, ir ausį vakare skaudėjo O antibiotikus pusantros savaitės gėriau...
Pusryčius vėl panašius kaip vakar suvalgiau - tvarkingus. Bet po tų kasdienų bandymų iš kart pastebėjau, kad pradedu nusiteikt, jog bus blogai (reikia optimizmo truputį susigrąžint)

SNOWGIRL2, kaip sudominau su ta knyga manau ir as rasciau savyje jei ne visu, tai daugelio zaizdu bruozus kokiam knygyne pirkai ir kokia kaina jos?

man svoris labai pradejo krist, pagalvojau, kad per mazai valgau, jei taip greit krenta, visi drabuziai kabo net, tai vakar nakti nors nelabai norejau ~2 val suvalgiau 3ketletus su darzovem ir dar pustu kvieciu su medum visa pakeli 200gr, nes labai bijau suletinti medziagu apykaita, bet aisku as kvailai elgios, geriau reikejo pridet ta maista prie dienos ir isskirstyt, o ne vienu kartu tiek suvalgyt, nes siandien atsikeliau dar tokia soti, kad dabar net negaliu pagalvot apie maista, o siaip pusrycius megstu valgyti labaiusiai, kad ir labai anksti ir nemazus
Papildyta:
jau radau internete ir kur ppirki ir kaina

Sveikutes

snowgirl, man irgi psichologines knygos patinka... reikes nusipirkti pora, buvau nusiziurejus, bet paskui del kazkokios priezasties tiesiog pamirsau savo nora... siaip skaitymas mane labai migdo, nebent knyga nezmoniskai patinka..

as vis masciau, kodel vis kankinuosi, kodel griztu prie to pacio sh... kodel net 6- 8 dydzio drabuzius nesiodama jauciuosi didesne nei dauguma aplinkiniu.
kalbejau su mama 6dienio ryta ir po to zliumbiau dvi dienas is eiles. ji man pasakojo, kokia buvau kai augau. 4riu metuku sededavau priesais 5metais vyresni broli ir kaip veidrodis atvirksciai rasydavau ka jis raso. paskui susiprato mama, pasodino salia. ismokau rasyti taisyklingai. nesuejus 5kiems metukams brolis susilauze klubo kaula, mokytojai ateidavo i namus. jo klausia klausimo, o as atsakau.. i mokykla isejus miegodavau, kol kiti slebezoja. perkelinejo per klases. piesiniai pirmas vietas uzimdavo. gerai dainavau. sokau. kol viskas buvo paprasta problemu nebuvo, bet paskui... tevas niekada nesuprato, kad vaikui reikia tobuleti. niekas nenorejo leisti i muzikos mokykla, nes tada reiketu instrumentus pirkti. dailes mokykla taip pat turejo likti tik svajone, nes tevas "ne taksistas", niekada nesiteike dukros pasiimti po uzsiemimu. pamazu praradau tikejima savim, nes atrode, jog niekam nerupiu. niekada negaudavau paskatinimo, kuris verstu pasijusti kazko verta. nesuprantu sito, kaip galima apleisti vaika ir juo nesididziuoti. mano maziukas kazka naujo ismoksta, man asaros akyse renkasi... tai va... bulimija buvo kazkas, kam nereikejo niekeno pagalbos. tik as galejau ja kontroliuoti. visas skausmas...

dabar zinau, kodel esu tokia. kodel kiekvienas kasnis gasdina. noriu buti ta maza, trapia mergaite, kuria visi nores rupintis, nes jei busiu lasiniais aptekus, visi manys, kad esu stipri.
tie plonyciai pirstai, riesai. sedziu kartais ir lyginu su kitu. tad tas noras buti liekna ne zurnalu virseliu itaka mano atveju.

valgiau visoki sh. vakar MB pasake, kad uzpakaliuko nebeliko, kad baigciau save badu marinti. ne marinu.. pasisveriau siandien po ilgo laiko, -2kg. pykstu ant saves, kad valgiau nesveika maista. ledai, bandeles, saldumynai. nuo siandien prisizadu grizti prie savo sveiko gyvenimo budo, nes su tokia mityba dantys isbyres ir plaukai nuslinks!

Bandykit paanalizuoti kas jus vercia taip elgtis, kas dar nesupratot... as zinau ko man reikia, kad jausciausi kaip ant sparnu. reikia zmogaus, kuris rupintusi, dometusi ir didziuotusi. esu ta maza mergaite, kuriai reikia nuolatinio paskatinimo...

Mes galim nugaleti sia bjauria liga, laikykites mergytes

grasshopper,paskaiciau tik dabar kad susidomejai knyga,bet pati jau ir radai As pas jus atslenku kai dukryte miega,o vakarai mano,taip kad to laiko daug nelieka.Beja,as irgi isivedziau i google sia knyga,tai skelbimuose siulo ja uz 14lt.As Vagos knygyne mokejau 22,30Lt.Ten menesio 10diena buna 10% tai dar nuolaida gavau,bet pasirodo,kad vistiek buna pigiau pirkti.Na bet nesigailiu ja nusiprikus,kita knyga eiles laukia kartu su Meditacijos CD,tai jau kaupiuosi tam reikalui Zodziu,pirmyn!

Noriuzako,jei gerai pastebejau,tai tik tau si liga nesusijusi su vaikystes prisiminimais Tada keista,nes sutik vemti yra nenormalu,mano drauge pamenu pasakojo,kad veme keleta kartu,tai net greitaja iskviete,as klausau isputus akis ir galvoju ,,Kad tu zinotum,kad buvo laikas,kai as ta dariau priverstinai keleta kartu per diena'' ) Bet nieko nesakiau,nes juk pasimokiau,kad kai atsiveri,nesitikek,kad tave supras.Tuo labiau,kad nesiruosiu apie tai daug pasakotis-na buvo,vemdavau,padariau klaida,bet gyvenimas tesiasi,ir saves daugiau nesmerksiu Kaip tik siandien pagalvojau-tai ka tada turi jausti narkomanai,pedofilai,zmogzdudziai,skaitom kasdien apie kriminalus,vaje kas vyksta.O jie sau gyvena,ir galvos gal net nesuka Na cia as sau taikau,kad nesijaust menka vien todel kad anksciau vemdavau...
Griztant prie noriuzako,tai dar paklaust,nes ir saves daznai to klausiu.,,Ar ne is dyko buvimo prisigalvoji ir vemalioji?'' Tik nesupyk,as tik pasvarstymui,pasamprotavimui parasiau.Paaiskinsiu kodel.Siaip tai as idomus zmogus-man pavyzdziui visa laika turi kas nors vykti.Peilis buna,kai pasidaro rutina Zinau,kad kiekvienas parasytu idomia savo gyvenimo knyga.Na bet mano butu ipac turtinga nuotykiu,ivykiu,nutikimu.Nezinau,ar tai gerai ar ne.Bet jei tik nusistovedavo/ nusistovi rutina mano gyvenime,as patraukdavau anksciau i nauja sali gyventi,naujus zmones pazinti,dabar va nauja veikla laukia,mastau apie kursus.Bet butinai su daug nuotykiu!!!Neimanoma visko surasyti,bet patikekit,nustebtumet,ar gali vienas zmogus tiek patirt.Tai va,jei labai gerai pagalvojus,mano bulimija atsirado tada,kai gavau darba,isigijau savo buta,susiremontavau,lyg nieko nevyko tuo metu.Na aisku,vaikinu paieskos vyko,bet kadangi jos buvo nelabai vykusios,tai ir bulimija i savo draugija prigriebiau.Tai noriukazo noriu pasakyt,kad ypac su psihologo pagalba isanalizuok save,ir net neabejoju,kad atrasi,kas grauzia sirdele.Gal bijai ateities,dar daznai kalbi,kad nori,kad butum kaip ,,kauliukas''.Jei del to save zaloji,galiu pasakyt-busi tokia,kokia gimei,koks pas tave pavedimumas,ir kokia medziagu apykaita.Juk ir as ir kitos cia rasancios,ir dar del to vemdavom,bet deja,ne viena netapom ypac liekna,na nebent ir toliau save zalojant,bet gal geriau nerasysiu,kokios to pasekmes.Tiesiog,labai tave palaikau,labai man atrodai mielas zmogelis esi.Bet taip buna sirdy liudna,kai parasai kad vel vemei Taip norisi tada ,,papurtyt''(tik kad toli gyveni ) ir pasakyt ..LIAUKIS'',negi nori visiems laikams susigadint dantis?Ar nori turet deganti gerkles skausma?Nekalbant apie baisius nagus(as be galo dziaugiuosi,nes kai nustojau vemti,po kurio laiko atsistate mano naguciai,o tada pirkau brangiausias priemones,ir aiskinau,kad is prigimties tokie.Buvau tikra naivuole,visai ne is primigties )
Na ka,sumusiau rekorda-kleis postus per diena parasiau,ir visai nesvarbu,kad namai netvarkyti.Zinot,bijau igyti dar viena priklausomybe,si kart kompo Na kol kas su sypsena rasau,bet kaskart pastebiu,kaip mane traukia suzinot,ka jus parasot,atrodo jau ir gyvenimas nemielas,jei neperskaitau.Viskas, stabdau arklius,ir kontroliuoju save,kiek gi galima nuo kazko priklausyt
Geros dieneles visoms, mergeles

mazhulinka,suprantu tave,gerai kad save analizuoji.Be abejo,siutina tai,kad tevai tokie ,,daunai'' kad mus skriaude,nepastebejo,neskatino tobuleti.Bet taip jau buvo,ir mes deja,bet nieko nepakeisim.Galim issivaduoti is tu padarytu zaizdu...kad savo vaikams butum kitokie tevai,skatintum juos,pastebetum talentus.
Aisku,nepersistengiant.As pastebiu,kad jau dabar bandau pasalint dukrytei visas kliutis.Kai ji eina,visus daiktus nurankioju,jei nukrenta daiktas paimu,kol viena diena supratau,kad blogai elgiuosi,tegul pati pasiima.Dabar jau pati pasiima,nors oj kiek buvo verksmo,kai suprato,kodel staiga mama daugiau nepadeda,netikejau,kad metuku vaikas taip viska supranta.Supratau,kad svarbu nepersistengt.Juk tai,kad matem visokio s... vaikystej nepadare mus blogais zmonem,pavydziui as ypac anksti pradejau savarankiskai uzdirbt,22 metu turejau SAVO buta Vilniuj,tuo taip didziavausi,ziuredavau i savo rankas ir sakydavau-stai siom rankom as ji uzdirbau,ir niekam nereikia dekot,tik sau.Nesvarbu,kad sunkiai dirbau,valiau 3 namus Amerijoj,bet supratau,kad jei kazko labai nori,gali pasiekti.Na taip siuo metu tas pasitikejimas savimi truputi isbleses,na bet tai laikina.
Taigi,minejai kad vaziuosi i VSC.Tikiu,ten gausi daug patarimu,grisi kitokia Kada ten vyksi? Kai grisi ir su mumis pasidalink ten suzinotais ,,perliukais''

Snnowgirl, dėkui už komentarą

Kiek aš save analizuoju, vemiu - dėl nusivylimo, liūdnos būsenos... O ji atsirado dėl priaugto svorio. Bet nerandu pradžios taško, dėl ko aš jį buvau pradėjus mesti... Tos mintys taip palaipsniui atėjo, pusę metų buvau tikra, kad viskas normalu. Tik, kai dingo mėnesinės tada suvokiau, kad mano mąstymas kažkoks ne toks. Prasidėjo slapukavimai, maisto išmetinėjimai, badas, kol neatėjau ligi persiėdimų ir vėmimų. Tiesiog prisivalgius negalėjau pakęst to pilnumo jausmo. O paskiau įpratau, save raminti maistu, vėliau - išvemti, nes galiu tai kontroliuoti, galiu atsikratyti to, ką prarijau... nors tai durna, visko gi neišvemiu...

Aš pastebiu, kad aš noriu būti mažytė, noriu būti trapi, gal būt net labai pažeidžiama atrodyti, tokia, kurią kažkas saugotų. Nežinau kodėl, bet tokį jausmą turiu ir labai stiprų. Kaip mazhulinka rašė, žiūriu į rankas, į pirštus, į kaulus - noriu, kad visa tai matytųsi, kad būčiau lengva kaip plunksną, kurią gali nupūsti menkiausias vėjas. Ir kad tas, kas norėtų mane šalia turėti, turėtų mane saugoti, akylai... Nesuvokiu ar čia dėmesio trūkumas... Nors aš pati dabar jo labai vengiu, nenoriu nieko matyti, su niekuo susitikti - nes sau atrodau stora, negraži... Norisi, kad visi, kas klausia apie mano savijautą - baigtų tai daryti, negaliu mamai atsiverti, mane erzina viskas, negaliu ir tiek.... Psich sakė, kad iš pasakojimų jaučiasi jog yra didelis nerimas šeimoj dėl mano išvažiavimo, bet mes niekas apie nerimą nešnekam, visi tai tarsi slepia. galbūt ir tai neramina... Taip labai bijau, kad nepritapsiu universitete, bijau, kad nebūsiu tokia kokia buvau - protinga, gerai besimokanti, atsakinga... Viską reiks kurtis iš naujo - visą savo asmenybę, nes ten nebus žmonių, kurie mane žino...

Žinoma, valgyt pradedu ir neturėdamam ką veikti, bet prieš tai ateina mintys galvoj - valgyt, nevalgyt, valgyt, nvelagyt, ta kova galvoj veda iš proto, norisi bėgt, klykt, bet negaliu... Ir dažniausiai pasiduodu - einu valgyt, maista snuamina sukilusią įtampą... Tikiuosi, jog pasikeis aplinka, ir šitą mėšlą aš išgyvendinsiu, bet kartu bijau ir dėl kito kraštutinumo.. Nu negaliu išvyt tų savo planų: nuvyksi, turėsi taupyt pinigus, bus puikus pretekstas mažai valgyt, labai mažai...

labai teisingai pasakyta... versti savo mazojo nenoriu, bet visada bandau isgirti, kai kazka pasiekia. paranoja man visada, kad nugrius, pabegs, susizeis. su siaubu ziuriu kai kitos mamos savo pipiriukams per 5metrus nuo saves lakstyti leidzia. Londonas cia po galais, ne koks kaimas, automobiliu kiek laksto, kas jei vaikui uzeis kazkas begti ant gatves? nu vienu zodziu... arba as paranojike, arba kitos nelabai turi supratimo

taip... pagaliau vaziuosiu kita antradieni. turejau pries 1,5men jau tureti pirma apziura, bet dave diena, kai man i darba, niekaip nesugebejau pasikeisti, tad teko prasyti kitos susitikimo dienos. atsiusta kruva formu, lauksiu iki paskutines dienos, tada pildysiu, nes viskas keiciasi beveik kasdien. jie mane tik isklausines dabar, ivertins ar tikrai turiu VS kai perskaiciau net juokinga pasidare. zmogus vemia bent tris kartus per diena (cia kai pagalbos prasiau), paskui badauja ir jiems dar kyla klausimas... tik gasdina ta mintis, kad i psichiatrine ligonine vaziuosiu... nezinau..

Man irgi baisu Būtų tai atskiras pastatas vien VS, dabar psichiatrinėj įsikūręs... Ir šiaip baisu. Dar mėnesį prieš, kai mane į eilę psichiatrė užrašė, viskas gerai atrodė. Bet kuo artėja tas laikas, man vis baisiau darosi... Bijau labai ten važiuot, ką reiks žmonėm sakyt, kur aš esu, reiks valgyt, prižiūrimai, be to aš jaučiuosi per stora, kad ten gulėčiau...

pasakiau vienai draugei kur reikia vaziuoti, o ji: "juk ten psichuske". na taip... psichologinis sutrikimas VS, bet kai pamatai kokie kiti psichiatriniai sutrikimai, kai zmones klykia, dauzosi, siubuoja, kazkaip siurpuliukai per kuna nueina... bet gal tai ir turetu mus skatinti stengtis ir lipti is sito sh, bandyti save suprasti, su savim kalbetis, lieti mintis ant popieriaus lapo. juk nei viena nenorim buti lyginama su tais visiskai protiskai neigaliais zmonemis, kuriu galvose chaosas. esam protingos, grazios ir tikrai talentingos, kodel VS viska is musu bando atimti? kaip mano atveju, bandziau viska kompensuoti, negalejima kazko gauti, bent tai buvo po ranka. visada blogai pasijutus del maisto padauginimo galejau susikisti pirstus i gerkle ir atsikratyti to sunkumo jausmo, tai lyg laiko atsukimas atgal. bet su praeitim to neimanoma padaryti, tad reiketu su savim dirbti, kad neliktu to noro atsukti laiko atgal, nes tai neimanoma. griauztis uz padaryta ir nepadaryta niekada nepakeis praeities, tik pradejus statyti pamatus butent siandien viena diena uzplus dziaugsmas ir pasididziavimas uz visus pasiekimus. gyvenimas visada bus pilnas issukiu, kitaip nezinotume kas laime is tiesu yra jei nebutu sunkiu akimirku, bet bijoti ateities ir uzstrigti toj pacioj gilioj duobej tikrai neverta.
nepadejo man vemimas pasiekti nieko. dabar tik uzplusta nezmoniska baime buti uztiktai SB, sirdis dreba nuo kiekvieno krebzdesio, bijau kad pakelsiu akis ir pamatysiu ji, pilna skausmo akyse, kad tai darau, kad negaliu sustoti, kad zaloju savo jau ir taip issekinta kuna. kad kiekvienas jo istartas zodis man nieko nereiske. prizadejau, kad daugiau taip nedarysiu, bet visko atsitinka... jis zino kada nevalgau visa diena, bet tyli.. negrauzia. tai suzinau tik is to, kad kita diena ji randu gaminanti maista, kad tik valgyciau, kad tik saves nekankinciau. melas, kad jau esu pavalgius, issisukinejimai, kad pamirsau pavalgyti, atsibodo man viskas. esu per daug protinga, kad leisciau bulimijai mane valdyti.