Labutis visoms
QUOTE(mazhulinka @ 2010 06 15, 17:37)
[size=1]
del vieno vaiko norejimo tikrai nesmerkciau, nes pati turbut tokios pacios nuomones. net nezinau... MB labai rupestingas, myli vaikus be proto, bet tas pragaras pro kuri praejau... galima pamirsti skausma, galima susigyventi su strijomis ir nukarusia pilvo oda, bet dabartis.. nemanau, kad esu pakankamai stabili, kad galeciau buti gera mama. vaikas mano taip pat ne is angeleliu, daug su juo prisikankinu. plius jis is tu uzsispyrusiu oziu, kuris net kalbeti tingi. 3,5metai, bet kalba tik tai, ka nori. paklausi klausimo, o jis "whaaaaaat...?" "nooooo...". apie lietuviu kalba isvis nesneku, juokiasi jei bandau kalbeti lietuviskai. ne visi vaikai vienodi, bet kartais save labai griauziu, kad esu tiek paskendus savo bulimiskam pasauly, kad gal vaikui del to stokoju laiko, gal del to ne visada uztenka kantrybes. ar nebutu pikta ant saves, kad vaikui neperskaitai pasakos pries miega, nes visos mintys sukasi apie virtuveje laukianti pyraga ir jo staigu isvemima!
bet pamatau kartais mazuliukus arba nestukes, ju kaip niekad daug aplink siais metais ir pagalvoju, kad gal... na nezinau... isvis kartais galvoju, kad gal man nereikejo vaiko, nes esu daugiau karjeriste, ne motiniska...
bet nestumo metu bent nesigrauziau del savo isvaizdos. tai buvo vienintelis metais kai ziurejau i veidrodi ir nesijauciau stora. deja, po gimdymo tokia katastrofa buvo
as nezinau kodel taip iseina. ir pati budavau lygiai tokia pati. bet dabar kazkokia galva perkrauta mintim apie ka kita. o kai ateina laikas valgyti, nes skrandzio spazmus jauciu uzplusta tokia kalte suvalgius pora kasniu. o jei suvalgau daugiau ir norisi issivemti isvis tragedija. galvoju kokia as kvaisa, kazkas gal badu mirsta, tas kasnis galetu eiti i ju burnas, o as nejauciu jokio pasitenkinimo, tik sleikstuli. lyg buciau is ju ta kasni atemus ir issvaiscius...
sesei 14ka. i lietuva per penkis metus buvau sugrizus tik 3kartus, i ju du praeita vasara. depresiskai mane veikia grizimai. jauciuosi nieko verta, manau, kad mane visi gatvese niekina. seniau buvau stambesne. geriausia drauge buvo manekenisko kudumo, ji buvo dievinama, o as lyg bjaurus prielipas. visada jauciausi bjauriuoju anciuku, jauciausi nevertinama, o komplimentus priimdavau kaip pasaipas...
nezinau del seses, pasikalbam kartais, bet ji tokia su charakteriu truputi. viska turi is jos traukti, meto uzuomenas, bet niekada nenori sakyti tiesiai sviesiai, o as labai tiesmukiska, drebiu dazniausiai viska, nesvaistau laiko issidirbinejimais.
niekas is seimos nezino. niekada mama ne zodzio nepasake. 5kis metus po tuo paciu stogu gyvenom, o ji arba nemate, arba uzmerke akis ir bijojo kazka pasakyti......
Atrode,kad mano zodzius parasei apie vieno vaiko turejima

Tik nebuvo laiko rasyti,ir taip kaip romana rasau savo postus

Kai dar neturejau vaiku,maniau,turesiu maziausiai du,bet dabar pakeiciau nuomone.Kai turi savyje tiek daug problemu,pradeda lysti net rimtos ligos, tai ir pagalvoju,ka as duosiu savo vaikams?Ligota save, liudna veida,pastebiu kad ir kantrybes pas mane nerasta,ir megstu tik sau laiko skirti...Paskutiniu metu nebuvo zmogaus,kuris neklaustu ,,Tai kada antras?'' Jau net pabodo tokie klausimai.Anksciau pradedavau pasakoti,kad nusprendziau tureti viena vaikuti,bla bla bla,aiskindavau,visi iki vieno aiksciodavo ir sakydavo ,kad vienas vaikas tai ne vaikas,bus islepintas.Dabar jau atsibodo tokie moralai,tai nieko nesakau,o tik numykiu,kad ,,kaip Dievulis duos''.Na ir kam aiskintis?Tikrai nesupras,dar pasmerks

Ir is vis keista-pazistu bent 3 moteras tuoj bus joms 40metu,neturi vaiku,tai jos dar blogiau turi jaustis,kad nepavyko susilaukt.O kazkodel puola tas ,kurios turi jau viena.Ir dar -jau kelios drauge spareiske,kad susipyko su sesem,nebendrauja viena menesi laiko,kita beveik metus.Tai jus man sakykit,ar jau taip butina tureti daugiau nei viena vaika.Smagu,kai graziai bendrauja broliai ir sese,bet yra tokiu istoriju,kad ir galvojasi,kur ritasi sis pasaulis
Ai,nusprendziau nesiaiskint,ir tiek.Kiekvienas gyvena,kaip jam norisi ir...iseina.
Del tevu,tai as jauciu buciau prisipazinus.Nes esu ypac atvira-jei ka slepiu,is akiu matosi,kad kazkas slegia..Vyrui irgi prisipazinau,supratau,kad jis tokios ligos nebuvo girdejes,bet man uztenka,kad isklauso mane,ir nesmerkia svarbiausia.Aisku,jei nejauti tevu palaikymo ir paramos,tai kitas dalykas,tada reik ieskoti pagalbos kitur.
O siaip be abejo,geriausia eiti pas specialista,ypac kuris specializuojasi valgymo sutrikimuose.Bet kadangi tai yra psichikos liga,tai tikrai padetu ir paprastas psichologas,net neabejoju.Noreciau pakliuti pas Ilona berods Kraujaliene pavarde,bet pasirodo ji jau Valgymo Sutrikimu centre nedirba.Va ten tai gera specialiste,griezta,kartais net per daug,bet labai teisinga.Neseniai skaiciau jos staripsni apie Valgymo sutrikimus,tai vienas komentaras buvo:,,Gal pati esat sirgusi siom ligom,kad taip puikiai ismanot''.As visada sakau,kad kiekvienas zmogus yra savo srities specialistas,o kai daug metu dirbi tik su valgymo sutrikimu sritim,tai viska zinai.Reiks pasidomet,kiek kainuotu jos konsultacijos.
Daugiau optimizmo mergytes

Kamius,atrodai ypac stipri asmenybe,laikykis,juk zinai visas pasekmes,kas bus,nepasiduok siai bjauriai ligai. Nepamenu,o tu gulejai VSC?
Kaip as jus suprantu,nes as tokia pati,o ir valios niekas nesiulo pirkti

Kartais atrodo,kad manyje gludi 2 velniukai,vienas baltas,kitas juodas,vienas ragina valgyt,kitas sustot.Paskutiniu metu jauciu vadovauja juodasis,nes jau toks apatiskumas-nenoriu nei tvarkytis,nei sportuot,nei i lauka vaziuoti...tik prie kompo ir dar valgyt niekada nepamirstu:verysad: Vaje vaje, skamba negraziai... Dar pagalvojau-o daug cia musu vilnieciu?Gal kada susibegam visos,pasibedavosim arba pasigirsim,ka pasiekusios

Na cia tokia mintis sove,kad manau butu kaip terapija-kalbi,ir zinai,kad tave supras.Ka manot?