Bulimija - anoreksija

O kas, mielosios, kalbejo, kad negalima laikytis ribojimu musu buklese?
Isproteciau, jei nevalgyciau cukraus, aliejaus, baltos duonos....Mergytes, niekas nesako, kad iki kriauksejimo reikia tais dalykais apsivalgyti, bet atsisakyti isvis???? Na, jau ne, cia su jumis nesutinku
Kalorijas mazdaug primesti ( ne kiekvieno kasnio skaiciuoti) yra, anot jusu, blogai, o visai neleisti skaniu, bet kartais nelabai sveiku produktu-geriau? Juolab, bendras blogis yra tik cukrus, batonas ir aliejus-visai toleruotini dalykai.
O vat lietus biskeliuka uzknisineja

Beje!!!! kaip smagiai vakar pasedejau su draugais, koki skanu pyraga ragavom su pienu, kaip buvo jauku ir miela, vajetau!!!!!!
Ir dar-kaip jums patinka/nepatinka smilkalai?

pagal tavo kalbas, Prancuzze, manau kad gal esi labiau prie anoreksines, nei prie bulimines puses. man asmeniskai, bulimikei su 10+ metu stazu tokio dalyko kaip kazko neisveiko, bet skanaus valgymo be prisikriuksejimo nera. jei yra ledu namuose ledu, jie ilgiau nei 2dienu neuzsibuna. jei yra duonos, ji lyg kviecia, per pora dienu vel kepalo nera. seniau vien ant skrebuciu su po grilium lydytu suriu gyvenau. taip egzistavau ne savaite ir ne dvi. tad yra tokiu produktu, kuriuos vengiu pirkti, nes taip, gal tai tik uzgaida, bet mane beprotiskai traukia ir tikrai negaliu sustoti. baigiau savo apsiryjimus jau pries pora menesiu, nebesusikemsu net paciu nerealiausiu kombinaciju i skrandi azarto metu. bet va pavyzdziui vakar suvalgiau duonos pagrilintos su siuriu ir graikisku jogurtu ir pfsio... matau, kad jau griebiu antra, trecia dalyka, nes zinau- vemsiu. ir vemiau. tai nebuvo ryjimas kol skrandi prades skaudeti ir teks ziaugcioti virs valandos, kad visko atsikratyciau, daugiau ragavimas ir viskas... tai va... kaip ir siandien, mazius traskuciu pasieme multi paka, na ir ka... du pokeliai, kad ir nedideli jau mano skrandyje tupi. kaip ir riestainiai su svogunais, juos jam pirkau. jei ne MB kiekviena minute turintis pasirodyti turbut ir vel bandyciau isvemti kaltes jausma. tad is manes tiek ziniu- nera ir nereikia. yra- gresia visko sudorojimas.

o mano VSC data teko atkelti. daktare pas kuria turejau eiti kritines atostogas pasieme. rytoj turejau vaziuoti, bet teks laukti, nes sulaukiau skambucio, viskas atsaukta. bet prisipazinsiu, vakar turejau toki ispuoli (ne su maistu), kad siandien jau pati skambinau, kad atkeltu, nes nemaniau, kad esu pakankamai stabili tokiems pokalbiams.

pasidalinkit su mani ar as viena tokia durnele... va laukia kazkoks susitikimas ir man visada uzeina nerimas, kad valgau, nes nebusiu issibadavus, nebusiu patenkinta savim. busiu ispampus. pries kokius svarbesniu ivykius visada norisi numesti svorio, kad bent jau savim pati buciau patenkinta.

Sveikos

Taip laukiau sesės grįžimo, bet per tas dvi dienas tiek įtampos jaučiu.Dar blogiau.. prieš jai grįžtant buvo eprisalgymas,todėl vakar nieko nevalgiau. Grižom iš oro uosto,viska sbuco gerai,nes nešnekėjom apie maistą.. O vakare asigulus aprėkė manne,kad darau nesamones badaudama, kad nenoriu nieko keist ir sakau,jog gerai elgiuos..Aš jai kartojau,akd suprantu jog negerai darau,kad noriu pakeist viską.O ji vėl prie savo.Kad va prieš 2 mėnesius viskas buvo taip pat,nieka snepasikeitė ir viskas taip yra,nes nenoriu nieko keist ir man aptinka taip. nesamone..noriu aš keist, bet nėra taip lengva kaip ji įisivaizduoja.Ir dar grynai šneka taip lyg geriau už mane žinotų ką aš galvoju.. Šiandien nuo ryto vėl tas pats >ir dar rėkia,nešneka normaliaia.o galvojau,akd supras mane.. Grįžau iš sporto klubo apsakė,kad užrašė pas psichologę.O mane tai sunervavo,nes nepasitarė su manim dėl laiko...
Būtume ramiaia pašnekėję,kartu apsitarę ir užrašę mane.O dabar elgias taip, lyg neturėčiau net savo nnuomonės.Ir vėl iškoliojo,akd čia mano išiosgalvojimai tie nevalgymai.Juk aš turiu viską gyevnime ko man dar trūksta,kad taip elgiuos..
o man daug ko gyvenime trūksta.Draugų,dėmesio,įvertinimo,šeimyninės šilumos ir panašiai.. Išvis apsijutau kaip kokia nevseika ir nenormali.tokia nuotaika negera šiandien. Ir ką nors pasakau truputį garsesniu tonu iškart pradeda sakyt, akd kolioju visus visą dieną .kad eičiau pavalgyt,gal geriau bus ... Prikaišioja tai dabar, apšaukiavis. Dėl to neisjaučiu nei kiek geriau..

taip norėčiau ir viską jai pasakočiau jei ji stengtusi mane suprast.o ji įsivaizduoja,akd viską geriau žino už mane...

mazhulinka,man tas pats..Kai žinau jog bus kažkoks susitikimas ar gimatdienis ar šiaip kažkokia proga visada stengiuos numest svorio..


noriuzako, šaunu girdėt,jog tik kartą vėmei ir daug geriau jauteisi svaitgalį

visada man irgi sitaip

Pracuzze, mazhulinka puikiai vską aprašė... Esmė ta, kad su bulimija - nėra saiko... nenusipirksi gi vieno skrebučip, perki viską kepalą duonos, ir dediesi į tosterį - sakau tik vienas, tik antras, tik tračias ir žiūrėk visas kepalas... Maisto ribojimas dar labiau traukia prie draudžiamo maisto... Tiap nevalgiau daugiau nei pusę metų jokios duonos, batonų - dabar negaliu baigt jų ėst... O paskiau vemt.... Nebūtų nieko namuose, nieko nepirkčiau ir nevalgyčiau... Nes jei yra tai bus suėsta ir išvemta...

Aš vis dar laukiu iš VSC irgi skambučio dėl vietos... Bet man panašu, kad šią savaitę jos ir neatsiras ten Tokia kažkokia nuojauta ...
Man ir tas pats, mazhulinka... Aš net gi mąstau - kad man bus gėda eit į VSC, nes aš stora sau atrodau, aš nepatenkinta savim. Jei badaučiau prieš tai, bent geriau jausčiaus...

Kamiuis, Skaitant tavo postą - pajutau savo patirtį... Man tą patį geriausia druagė aiškino... Kad tiek laiko praėjo o niekas nesikeičia, kad aš nenoriu, kad aš net didžiuojuos bulimija... Nieko nesuvokia... Dabar truputį apsiramimno... Sunku, kai žmogus, kuriam nori atsivert nieko nesupranta... Laikykis... Žinoma, negerai, kad nepasitarė užrašydama pas psichologę, bet bent jau nueisi
O šiandien visiškas mėšlas, nežinau kiek kartų vėmiau, neskaičiavau... Apgailėtina... taip ir noris ant savęs užsirašyt - šlykšti, bjauri, kad visada tai matyčiau... Nes tokia ir jaučiuos... Ir vakar taip gražiai šlaunis susipjausčiau (nedaug, bet labai ryškiai matosi) reikia saugotis, kad neduok dieve nepamatytų šeimos nariai pvz einant miegot...

noriuzako,
man tas pats.Nevalgiau duonos,batono ilgai,o dabar man tai skaniausias maistas atorodo.
Nežinau ar nueisu net pas tą psichologę.Atrodo dabar iš principo nenoriu eit pas ją ,nes viskas daroma prieš mano valią..ir dar galvoju,va sesė studijuoja psichologiją,o nesupranta manęs. Tai nueisiu aps tą psichologę,jei ji man irgi išaiškins taip viską,aprėks..ką aš žinau.Atrodo,akd niekas nesupranta manęs.
Skaudu,kai sako,jog aš nenoriu nieko keist,neistengiu.Nes tikrai stengiuos,bandau..Bet nėra taip lengva.Anksčiau pati būčiau nesupratus.Manau suprast gali tik tada,kaiaptiri viską pats..

Liūdna,mergyt,kad šiandien tau nesėkminga diena.. Laikykis tik
susipjaustei šlanis??? dėl ko?kaip??

šiandien buvom aps senelį, ne sjo gimtadienis.Šiaip visai normaliaia ;laikiaus.net keista. Visą dieną mažiau valgiau,o pas senelį suvalgiau 2 gabaliukus pyrago, dar sausainius kokius 8 . Grįžus namo dar sumuštinį su sūriu. Bet nesijaučiu persivalgius, kaip būna per persivalgymus. Manau ryt užteks mažiau valgyt,o ne badaut..Nors ir kilo minčių eit į virtuvę ir ryt maisto kažkaip laiakusi..Tikiuos,kad nesuklupsiu ir neprisirysiu naktį..

Kamius prisiversk... Pamėgink bent... Na žinoma, gal aš kadangi papuoliau iš kart pas žmogų kuris man atrodo tinka - mano psichiatrė, neįsivaizduoju, kad specialistas galėtų rėkt ir durnint savo klientą, tuo labiau suvokdamas, jog tai jam yra labai jautrus dalykas... Ir durninti VS negalima... Kas neišgyvenęs visko ir nedirbęs su tuo, tikrai nesuvokia... Deje...

Laikausi, planai dabar galvoj sukasi - badauti ligi kol į VSC atsigulsiu, bijau.... :unsure:Nors beveik garantuot galiu, kad tas mano planas nebus įvykdytas...

Susipjausčiau... Seniau man buvo bulimijai prasidėjus užėję savęs žalojimo periodai... Bet praėjo... O vakar, po pietų negalėjau išsivemti... Nes visi namie buvo, kambarį užsidariau savo, nu ir negaliu, toks nerimas užėjo, nusprendžiau save nubaust už tai kad valgiau, kad negaliu nieko padaryt... Kaip bus gėda tai psichei vėl pasakot...

Kamius, mazute, laikykis, bent mes tave suprantam ir visada gali ateiti uzuojautos... man tik gaila, kad taip laukei seses sugriztant, o va ji tau tokia dovanele parveze... ne parama, bet dar didesni stresa. del to kartais ir as tenoriu susisukti i kamuoliuka ir nuo visu pasislepti, viska uzgniauzti savyje, nes kartais atrodo, jog niekas negali suprasti to skausmo, kuri nesioju viduj...

noriuzako, niekada nepakiltu man ranka saves pjaustytis, todel sito niekada nesuprasiu.. buna, uzeina minciu, kad noriu save visiskai sutraumuoti, noriu kazkokiu budu visa ta pykti ant saves islieti, bet tiek randu po nestumo like (giliu, neisgydomu striju), kad nebegaleciau dar labiau saves bjauroti. laikykis mergyt......

ir puikiai pasakyta, kad nenusipirksi vieno skrebucio. perki kepala, kuris kaip narkotikas... kviecia prisigrusti i skrandi daugiau ir daugiau. buvo toks metas, kai kasdien valgydama restoranuose buciau maziau isleidus nei pati leisdama maistui ir rydama, ir tai butu isvenge tu apsiryjimu, bet kas buvo, tas prazuvo...

manyje siandien tokia itampa... lyg ignalinos elektrine, viskas tiesiog verda. tokia kale galeciau buti, snuki kazkam mielai ismalciau uz netinkama zodi. ta agresija auga su suvalgyto maisto kiekiu. nevalgius bunu kaip angelelis, rami mieliake, bet dabar... o kaip negera isvis nekalbesiu. bet ir neprizadesiu, kad nuo rytojaus bus kitaip, nes jauciu, jog pms'as uzpuole, norisi angliu, angliu ir dar karta angliu. skausmai raizo visa pilvo apacia. siaubas kaip nekenciu buti boba kartais!

Ir man taip..Visada jauciu istampa, kad neatrodysiu gerai, kad reikia sukust, numest, o is tos itampos ir nuolatinio galvojimo neislaikau ir pririju.



Ir tinka absoliuciai viskam. Nezinau kaip jus, bet as neturiu saiko niekam, man reikia visko ir daug.. Negaliu tureti vienos poros batu, vienos rankines, vieno buteliuko plauku lako, vienu kvepalu ar dzinsu. Net prieskoniu mano spinteleje yra gal 50 rusiu. Kartais taip vargina, kad nemoku dziaugtis ka turiu dabar, nes planuose dar simtai kitu dalyku, kurie atrodo mane padaris laiminga. Jums taip nebuna ?

noriuzako, kam save zaloji, juk liksi su randais ant slaunu

kamius, manau, kad sesuo gerai padare del psichologes, svarbu nueisi

o pakeltu tonu kalba todel, kad bijo tiesiog del taves, jaudinasi, nes mato, kad tam paciam kake murkdaisi

miela

noriuzako,suprnmatu suprantu,kad tikri profesionalai elgiasi kitaip., bet žinai,kai niekas tavęs nesupranta iš supančių žmonių,kaiptikėt,jog yra žmonių,kurie tave supras.. Na ką,kitą trečiadienį man apskirtas susitikimas.Bus matyt ar nueisiu..

Nebadauk,mergyt.Neiko gero iš to nebus.Geriau stenkis valgyt kas kelias valandas,po truputį ir šiiap nesukoncentruot minčių į maistą..

bet su tuo žalojimu tai negerai negerai.. nekenk dar labiau sau, mergyt..


va,aš irgi negalėčiau savęs žalot. Kaip esu minėjus, per daug bijau skausmo.kad ir minčių apie savižudybę yra kilę sunkiais momentais.tačiau nežinau neskausmingo būdo todėl esu įsitikinus,akd niekada taip ir nepasielgsiu. Aišku bulimija-tai lėtas savęs žudimas..

mazhulinka, va tas ir skaudžiasuai.Galvojau,akd kai grįš sesė,emociškai geriau jausiuos.O dabar tiek įtampos. Bet suprantu,akd ji manim rūpiansi, akd aš jai svarbi.Ji ir pati taip sako,kad jaučiasi už mane atsakinga. Toks jos charakteris, bet norėčiau sulaukt iš jos kitokios paramos..

dabar puikiai suprantu,kad niekada niekada nesuprasim kaip kiti jaučiasi. Nors is sakom,kad suprantam, bet nei velnio...

mazhulinka, man irgi taip būna.Kartasi reikia išsiliet tą susikaupusį pyktį ir šiiap neigiamas emocijas..

o aš apskritai pagalvoju,akd vyram lengviau gyvent.. kiek jų serga anoreksija ar bulimija ? kiek iš jų turi kęsti įvairius skausmus (tiek gimdant,tiek mm metu ) .Ir šiaip ,bent man taip atrodo, kad nesvarbu koks vyras būtų jis visada susiras antrąją pusę. O merginos,taip stengaisi patikti kitiem,o visvien vienos būna ar lieka visą gyvenimą

Stela, galbūt ir gerai padarrė. Bet ir normaliaia šnekant galima padėt, pašnekėt ir daug geriau suprast vienam kitą..

O man pakilo, buvau prisirijus tableciu
Papildyta:


Tai pabandyk jai taip ir pasakyti, kad tau skaudu kai ji balsa kelia, kad tu nori pasipasakoti kaip jautiesi, kad nori tiesiog supratingumo ir paprasciausio apsikabinimo

žinau - kad liks randai, bet tai nestabdo, taip pat kaip ir bulimijos nestabdo tai, kad iš lėto kenkiu organizmui - nagų jau seniai nebeturiu normalių, svaigsta galva ir pan.. Bet nesustoju... tas pats ir pjaustantis... Bet nenoriu leist tam įsikeroti, neleisiu...

žiūrėjau šiandien internete - http://www.somedaymelissa.com/ Mergina mirė nuo bulimijos, sirgo penkis metus... Ką mes sau darom mergaitės? Negi tikrai norim numirt iš lėto... Paskaitau istorijų, kad kitos merginos vos porą mėnesių užsiiminėjo vėmimais ir naktį širdis sustojo dėl eliktrolitų disbalansų... bet tai neatgrąso... Iš kur tiek neapykantos sau ]


Kamius, sesuo pasimetus.... Ji kaip psichologė pati žiūrėti negali, nes tu jai per artima, jausmai ima viršų... Specialistui - tu nesi artimas žmogus, jis gali racionaliau į viską žiūrėt... Blaiviai matyt situaciją... Taip sesuo pyksta, nes nesupranta... Mano mama irgi pyko, dabar verkia - ir visa tai dar daugiau nerimo viduj kelia... Jei artimieji žinotų, kad nereikia pykčio, verksmų reikia ramaus palaikymo, gerų emocijų kėlimo... O jie mąsto, kad tai išsigalvojimai, dėmesaio trūkumas, jo ieškojimas... Atrodo viskas lengva - turi paimt ir nustot, o to nedarai, toliau juos erzini...

O dėl savižudybės - psichei pasakojau, koks mano planas buuvo: iš vaistinėlės vaistų krūvą, užgert alkoholiu ir ate ate Bet tikrai to nepadaryčiau...