

Mano minėtoje knygoje apie Bilingso metodą rašoma, kad nesant vaisingojo tipo gleivių pastoti beveik neįmanoma, kad vaisingųjų gleivių nebuvimas, nors ovuliacija ir vyksta labai tikėtina, kad bus nevaisingumo arba sunkaus pastojimo priežastis. Į tą knygą aš žiūriu šiek tiek įtariai, nes ten visiškai sudirbtas temperatūrinis metodas. Nepatingėsiu ir pacituosiu:
QUOTE
"Ar temperatūros pakilimas tiksliai parodo ovuliaciją? Ar nuolat stebint temperatūrą galima tiksliai nustatyti vaisingąją fazę? Ar naudingas temperatūros stebėjimas naudojant NŠP?"
Kūno temperatūra nėra labai patikimas ir tikslus ovuliacijos indikatorius. tyrimai parodė, kad temperatūros pakilimas gali būti stebimas ir 4 dieną iki ovuliacijos ir šeštą dieną po jos (čia tai
jeigu teisybė), nors kai kurių ciklų metu ji gali pakilti ir ovuliacijos dieną. Be to, temperatūra gali pakilti dėl įvairių priežasčių. Jei remsitės vien kūno temperatūros pakilimu, kaip ovuliacijos indikatoriumi, galite pastoti. Kai kurių vaisingų ciklų ovuliacijos metu temperatūros pakilimo nebūna (taigi, pasak šios knygos, Dievas žino anovuliacinis ciklas, be pakilimo ar ne).
Temperatūros pakilimas nėra pagrindinis požymis numatant laiką, kuris yra kaip svarbiausia sąlyga kiekvienam efektyviam vaisingumo kontrolės metodui.
<...> gabaliuko necituoju, nes ten rašoma, kaip nepatogu matuoti BT ir t.t., kad reikia tris valandas prieš tai būti miegojus, matuoti nesikėlus iš lovos ir t.t., mes visos tai puikiai žinom <...>
Net jei temperatūros matavimas derinamas su gleivių stebėjimu, rezultatai ne visuomet patenkinami. Gali būti, kad tik po kelių dienų, kai jūs pastebite vaisingo tipo gleives, pastebėsite temperatūros pakilimą. Tada temperatūros stebėjimo rezultatai jus gali suklaidinti, nukreipti dėmesį nuo gleivių pobūdžio, kuris yra daug tikslesnis požymis nustatant vaisingumą. Taigi temperatūros matavimas, nieko neužtikrina.
Tačiau temperatūros matavimai gali būti ir naudingi, kuomet artėjant ovuliacijai, dėl kokių nors priežasčių (pav. pakenkto gimdos kaklelio) nepasirodo pažįstamo tipo gleivės, arba gleivių išvaizda pakeičiama dėl uždegimo metu išsiskiriančių išskyrų.
Jei moteris nori pastoti, o gleivių tipą nustatyti sunku, normalios kūno temperatūros pakilimas galbūt parodys ovuliaciją ir paskatins toliau atidžiai stebėti gleives.
Kūno temperatūra nėra labai patikimas ir tikslus ovuliacijos indikatorius. tyrimai parodė, kad temperatūros pakilimas gali būti stebimas ir 4 dieną iki ovuliacijos ir šeštą dieną po jos (čia tai


Temperatūros pakilimas nėra pagrindinis požymis numatant laiką, kuris yra kaip svarbiausia sąlyga kiekvienam efektyviam vaisingumo kontrolės metodui.
<...> gabaliuko necituoju, nes ten rašoma, kaip nepatogu matuoti BT ir t.t., kad reikia tris valandas prieš tai būti miegojus, matuoti nesikėlus iš lovos ir t.t., mes visos tai puikiai žinom <...>
Net jei temperatūros matavimas derinamas su gleivių stebėjimu, rezultatai ne visuomet patenkinami. Gali būti, kad tik po kelių dienų, kai jūs pastebite vaisingo tipo gleives, pastebėsite temperatūros pakilimą. Tada temperatūros stebėjimo rezultatai jus gali suklaidinti, nukreipti dėmesį nuo gleivių pobūdžio, kuris yra daug tikslesnis požymis nustatant vaisingumą. Taigi temperatūros matavimas, nieko neužtikrina.
Tačiau temperatūros matavimai gali būti ir naudingi, kuomet artėjant ovuliacijai, dėl kokių nors priežasčių (pav. pakenkto gimdos kaklelio) nepasirodo pažįstamo tipo gleivės, arba gleivių išvaizda pakeičiama dėl uždegimo metu išsiskiriančių išskyrų.
Jei moteris nori pastoti, o gleivių tipą nustatyti sunku, normalios kūno temperatūros pakilimas galbūt parodys ovuliaciją ir paskatins toliau atidžiai stebėti gleives.
Ta knyga pirmą kartą spausdinta anksčiau nei 1980m, nes tada išėjo antras leidimas. Per 30 metų viskas galėjo gerokai pasikeisti. Gal ta knyga ir visai nieko, nors Smalsutei ją nurašiau, kaip nelabai kokią.