Saulės kolektoriai ir baterijos - 2

#409
QUOTE(madwifi @ 2013 11 26, 14:49)
cheche, va STT nuomone situo klausimu smile.gif
http://www.stt.lt/do...os_istekliu.pdf
respektuks kaip sakoma, nors reagavimo po tokios pazymos kaip ir visiskas 0.


Tai ar galima tikėtis, kad turint saulės jėgainę + on-grid inverterį savo reikmėms ir pasigaminant elektros tiek kiek suvartojama metų laikotarpyje bus galima Lesto mokėti 0Lt į metus?
Kokia šiuo metu situacija?

Kaip tik stogą paruošiau saulės elementams, bet jeigu Lesto neleis per vasarą sukauptų kWh panaudoti žiemą tai liūdni reikalai.
Atsakyti
#410
QUOTE(BangaS @ 2013 11 26, 17:17)
Tai ar galima tikėtis, kad turint saulės jėgainę + on-grid inverterį savo reikmėms ir pasigaminant elektros tiek kiek suvartojama metų laikotarpyje bus galima Lesto mokėti 0Lt į metus?
Kokia šiuo metu situacija?

Kaip tik stogą paruošiau saulės elementams, bet jeigu Lesto neleis per vasarą sukauptų kWh panaudoti žiemą tai liūdni reikalai.

jei skatei mineta istatyma tai zinai tiek pat kiek ir dauguma musu, viena aisku - jei tarkim as per metus pagaminu 200 vienetu elektros, tai uz 100 pertekliniu vienetu metu gale jie kaip ir turetu sumoket. bet kaip yra su likusiais 100, kuriuos sunaudojau savo reikmem? as turbut uz juos mokejau lestui kas menesi pagal skaitliuka, o istatymas nieko nemini apie permokos grazinima, nes as realiai lyg ir naudojau savo pagaminta elekra, nors ir ja emiau is tinkla per savo ieinanti skaitliuka? nebent ir savo naudota elektra mokeciau metu gale, tada balansa suvest butu labai paprasta. bet istatymas mini tik apie pertekliasu pirkima.
Atsakyti
#411
QUOTE(madwifi @ 2013 11 26, 21:02)
jei skatei mineta istatyma tai zinai tiek pat kiek ir dauguma musu, viena aisku - jei tarkim as per metus pagaminu 200 vienetu elektros, tai uz 100 pertekliniu vienetu metu gale jie kaip ir turetu sumoket. bet kaip yra su likusiais 100, kuriuos sunaudojau savo reikmem? as turbut uz juos mokejau lestui kas menesi pagal skaitliuka, o istatymas nieko nemini apie permokos grazinima, nes as realiai lyg ir naudojau savo pagaminta elekra, nors ir ja emiau is tinkla per savo ieinanti skaitliuka? nebent ir savo naudota elektra mokeciau metu gale, tada balansa suvest butu labai paprasta. bet istatymas mini tik apie pertekliasu pirkima.


Gal kas pardavinėjate tinklams elektrą ir galėtumėte iš patirties papasakoti kaip skaičiuojama?
Atsakyti
#412

Gal kas galit paaiskinti mirksiukas.gif
Kodel kai uzkaitinam akumuliacine talpa virs 60C , atsidaro atbulinis voztuvas ir siluma pasiduoda i kolektorius doh.gif Saules nera, o ant stogo temperatura tokia kaip talpoje doh.gif
Atsakyti
#413
Gali būti, kad vožtuvas su siurbliu tiesiog atbulai pajungti. Srautas iš kolektoriaus turi būti paduodamas į akumuliacinės talpos viršų, grįžti iš talpos apačios. Žr. paveiksliuką. Arba tiesiog vožtuvo brokas.
user posted image
QUOTE(cashmira @ 2013 12 10, 23:48)
Gal kas galit paaiskinti  mirksiukas.gif
Kodel kai uzkaitinam akumuliacine talpa virs 60C , atsidaro atbulinis voztuvas ir siluma pasiduoda i kolektorius  doh.gif  Saules nera, o ant stogo temperatura tokia kaip talpoje  doh.gif<{POST_SNAPBACK}>

Atsakyti
#414
Sveiki,
na ką, skaičiau temą, bet klausimų ne sumažėjo, o išvis nieko nebesuprantu. doh.gif
Tarkim, yra namas, jame niekas neįrengta. Šildymas tarkim stačiamalkis (pečius). Pirminė idėja buvo tiesiog karštas vanduo iš saulės kolektorių. Galvoju, pasiskaitysiu. biggrin.gif Tai gal kas paaiškins (man irgi reikėtų moteriška kalba, be sudėtingų frazių ax.gif ). Ar skiriasi sistema vandeniui pašildyti ir sistema, kai pašildomas vanduo ir dar koks gyvatukas ar vonios grindys, ar tiesiog prie boilerio prijungiama daugiau vamzdelių ir tiek? Ar reikia tų akumuliacinių talpų, šilumos pertekliaus sprendimų tiesiog šildantis vandenį? Ir ar įmanoma, kad kai yra saulė - ji šildo vandenį, kai nėra, boilerį šildo elektra?
Atsakyti
#415
QUOTE(..seNse.. @ 2014 01 01, 14:56)
Ir ar įmanoma, kad kai yra saulė - ji šildo vandenį, kai nėra, boilerį šildo elektra?

Įmanoma, pas mus taip. Yra boileris, kurį šildo arba saulė, arba elektra, arba pečius. Pernai nuo balandžio iki spalio pilnai prišildydavo saulė, kai kelias paras lijo, šildė elektra, o kai užkūrėm pečių - šildo jis. Deja, techninės pusės paaiškint nesugebėsiu.
Atsakyti
#416
1. Kolektoriai nesiskiria, skiriasi pajungimas. Nori šilto vandens - reikia jungti prie boilerio, nori šildyti grindis/gyvatuką/radiatorius - reikia jungti prie šildymo sistemos.
2. Akumuliacinė talpa nebūtina. Jei šildymas grindinis, sienos mūrinės, tai tuo labiau. Šilumą galima tiekti tiesiai į grindis. Akumuliacinės talpos naudojamos prie šildymo sistemos, su karšto vandens ruošimu jos nelabai ką turi bendro. Jei namas karkasinis, šildomas radiatoriais, tuomet akumuliacinės talpos tikrai rekomenduotinos.
3. Jei saulė šildo vandenį, tai rezervinis pašildymas (pvz. elektra) ne tik kad galimas, bet praktiškai privalomas.
QUOTE(..seNse.. @ 2014 01 01, 13:56)
1. Ar skiriasi sistema vandeniui pašildyti ir sistema, kai pašildomas vanduo ir dar koks gyvatukas ar vonios grindys, ar tiesiog prie boilerio prijungiama daugiau vamzdelių ir tiek?
2. Ar reikia tų akumuliacinių talpų, šilumos pertekliaus sprendimų tiesiog šildantis vandenį?
3. Ir ar įmanoma, kad kai yra saulė - ji šildo vandenį, kai nėra, boilerį šildo elektra?<{POST_SNAPBACK}>

Atsakyti
#417
QUOTE(Milao @ 2014 01 02, 21:21)
1. Kolektoriai nesiskiria, skiriasi pajungimas. Nori šilto vandens - reikia jungti prie boilerio, nori šildyti grindis/gyvatuką/radiatorius - reikia jungti prie šildymo sistemos.
2. Akumuliacinė talpa nebūtina. Jei šildymas grindinis, sienos mūrinės, tai tuo labiau. Šilumą galima tiekti tiesiai į grindis. Akumuliacinės talpos naudojamos prie šildymo sistemos, su karšto vandens ruošimu jos nelabai ką turi bendro. Jei namas karkasinis, šildomas radiatoriais, tuomet akumuliacinės talpos tikrai rekomenduotinos.
3. Jei saulė šildo vandenį, tai rezervinis pašildymas (pvz. elektra) ne tik kad galimas, bet praktiškai privalomas.

O vasaros metu kur deti silumos pertekliu, I grindis nepaduosi? Pasisildei vandani o ka dar? Ziemos metu tos saules tikrai niekad nebus perdaug.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo saaba: 02 sausio 2014 - 22:03
#418
Musu atveju-planuojamas geoterminis sildymas ir saules kolektoriai. Ziema SS sildo nama (grindinis sildymas 1a.ir 2aukstas),ruosia karsta vandeni. Vasara SS atjungiamas. Karsto vandens ruosima atiduodam saules kolektoriams. Jei saules neturim tris dienas -kas tada pasildo vandeni?Elektrinis boileris ar jungiam 10KW(mums tokio reiketu-200 kv.m. sildomo ploto)SS,kad uzkaitintu vandeni? Kas ekonomiskiau? Kitas variantas-vasaros metu paliekam ijunge SS ,juo nukreipiamas is saules kolektoriu silumos perteklius I zemeje esancius kolektorius(musu atveju vertikalius),o is zemes paimam vesuma ir paduodam I grindini sildyma taip vesindami patalpas. Bet cia vel...kiek jau cia bus tu karstu,dusinanciu dienu? As sutinku ir pritariu "vilienei", kad uz investuotus pinigus tegul SS dochinasi iki apsisik...mo, bet uz elektra reikes moketi g.gif ...
Atsakyti
#419
QUOTE(saaba @ 2014 01 02, 23:32)
As sutinku ir pritariu "vilienei", kad uz investuotus pinigus tegul SS dochinasi iki apsisik...mo, bet uz elektra reikes moketi g.gif ...

Žiūrint, kiek investuosite. Gal būt jūsų ŠS galės vienu metu ir vėsinti grindinį, ir šildyti vandenį boileryje - tokiu atveju pasiekiamas COP iki 7, t.y. 1kWh iš tinklo pagamins 7kWh šalčio+šilto vandens.
Jei vėsinimas ir DHW ruošimas vienu metu neįmanomas (šiaip ši funkcija nėra super reta ir brangi) tai vis tiek galima tikėtis COP 3-3,5 vandens šildymui, o šį darbą atliekant naktiniu tarifu vandens šildymo savikaina bus labai patraukli. Kaži ar tai pasijus finansiškai.
Atsakyti
#420
QUOTE(Milao @ 2014 01 02, 22:21)
1. Kolektoriai nesiskiria, skiriasi pajungimas. Nori šilto vandens - reikia jungti prie boilerio, nori šildyti grindis/gyvatuką/radiatorius - reikia jungti prie šildymo sistemos.
2. Akumuliacinė talpa nebūtina. Jei šildymas grindinis, sienos mūrinės, tai tuo labiau. Šilumą galima tiekti tiesiai į grindis. Akumuliacinės talpos naudojamos prie šildymo sistemos, su karšto vandens ruošimu jos nelabai ką turi bendro. Jei namas karkasinis, šildomas radiatoriais, tuomet akumuliacinės talpos tikrai rekomenduotinos.
3. Jei saulė šildo vandenį, tai rezervinis pašildymas (pvz. elektra) ne tik kad galimas, bet praktiškai privalomas.

galima prisikabinti prie 2 punkto?

pvz. 300l akumuliacine talpa su apacioje konturu saules kolektoriui, bei panardintu 80l boileriu. Nuo jos eina sildymas i namus per pamaisyma.
dabar visi krauna backa:
vasara saules kolektorius - sildomas boileris tuo paciu panardintas ir turime karsto vandens
ziema - katilas, taip pat syla talpa, joje boileris ir nuo jos dar sildomi namai

Rudeni/pavasari - sildo pagrinde katilas, bet pasvietus saulei sildoma ir backos apacia. Galios turbut neuztenka talpai uzkrauti, bet papildomas kWh gaunam ir galime panaudoti kad ir namu sildymui.

nuo backos galima sildyti tiek radiatorius, tiek grindu sildyma - uztenka pamaisymo mazgo ir viskas...
Todel ir nesutinku su 2 punktu
Atsakyti