Saulės kolektoriai ir baterijos - 2

Tuomet nieko nesuprantu. Tai kad ką tik paminėjote „As ne priesh saule bei veja, atvirksciai, asmenishkai darysiu ir ta ir ta ir ta“? Dabar liko tik vienas „tas“. Ir tam vienam- tik pritempus, galima atrasti kokį tai ryšį su saule (lygiai toks pat ryšys, kaip tarp saulės ir naftos/anglies/dujų/...). Čia man taip pasirodė, ar mėgstate operatyviai keisti nuomonę?

Sutinku: tai Jūsų asmeninis požiūris. Dėl pragmatiškas: gal galėtume kiekvienas pasilikti prie savo nuomonės? Kaip tai pas Jus ne visai galai sueina- o jau ką kalbėti apie tai, kad vis dar atkakliai traukiojate tuos saulės kolektorius iš konteksto:

1. Jau kaip ir išsiaiškinome, kad ir Standartas (standartiniai/didesni šilumos nuostoliai + nepigus grindinis/radiatorinis + nepigi katilinė + nepigus kaminas + pigus katilas + pigus boileris + pigi akumuliacinė + pigi rekuperacinė + pigūs saulės kolektoriai), ir PN (minimalūs šilumos nuostoliai + per pus mažesnė/pigesnė katilinė + brangesnis boileris/akumuliacinė + brangesnė rekuperacinė + brangesni/didesnio ploto saulės kolektoriai)- kainos +/- identiškos. Prieštaravimų iš Jūsų pusės nebuvo- kaip ir uždarytas klausimas. Nereikia naudotis net ir kolegų pamesta špargalke, kad nėra čia ko skaičiuoti superbrendus- pakaktų ir kukliau/pigiau.

2. Jei įrengimo kaštai maždaug vienodi, bet vienu atveju minimum 11.000 kWh, o kitu mažiau 1.500 kWh per metus- prie ko čia saulės kolektoriais pagamintos kWh kaina? Sunkiai suspėju paskui Jūsų pragmatišką logiką- bet ar nereikėtų lyginti bendrų eksploatacinių kaštų, o ne iš konteksto ištrauktos sistemos? T.y.: saulės kolektorių ir rekuperacinės bendrai prisuktų kWh (na gal dar ir „pagalbininkų“- beveik elementarių elektrinių radiatorių)? Gal dar dėl aiškumo vertėtų per metus pribyrėjusius Standarto ir PN eksploatacinius kaštus padauginti iš kokių nors n metų?

P.S. Vis pamirštate užmesti akį į braliukų talpinamą monitoringą. Ten saulės kolektoriai vis dar stropiai darbuojasi- nepaisydami Jūsų juodų pranašysčių (tiek saulei žibinant, tiek po debesimis pasislėpus). Tiesa: ne taip jau „užilgo“, išvysime ir kelis naujus tautiškus monitoringus online. Tačiau Jūsų pesimizmo saulės kolektorių atžvilgiu- tai ko gero vis vien niekaip nepaveiks...

palikime asmenishkumus ramybeje, man tai visishkai neidomu

1. Ginciu buvo ir bus dar daug, kadangi ta riba, kur papildomas apsiltinimas yra "neapsimokantis" pakankamai sunkiai nustatoma. Kodel 15 kwh o ne 14 ar 25? as aishkaus atsakimo negavau - o tai is esmes svarbiausias klausimas, ir bijau galiausiai jis bus tiesiog nuleistas is virsaus ir niekas negalvos kaip ir kas geriau - tiesiog eilini karta pabuciosime protingus europiecius i sikna..

2.aishq neverta - kodel i ta pati katyla nekisht benzino kastu, maisto ir drabuziu, baldu ir t.t. o neikishama todel kad tai dalykai nesusije tarpusavije, juos galima sujungti dirbtinai, kad pasiekti tiksla - o butent paslepti ta branguma bendram kontekste - labai zinomas metodas biznio pasaulyje. bet mes kalbam ne apie apstrakcius daiktus o apie konkrecius - boileri su karstu vandeniu kuri reikia kasdien prikaitinti iki 90 laipsniu.. prie jo klijojama saules kolektorius - kuris kada duoda naudos, kada neduoda ir kainuoja suma pinigu.. ta pacia suma pinigu sumokejus uz elektra, galima pagaminti daugiau karsto vandens rudens-ziemos sezono.. todel nera prasmes kolektoriu naudoti to sezonu.. todel galima deti paprastesni pigesni - ir jis is prabangos pasidaro normalus daiktas - ir nesvarbu PN jis dirba ar ne PN - esme nesikeicia..

3. Nu ir nieko itin doro man tas brezinis nerodo.. nu dirba, nu kainuoja - ir kas is to? yra rezultatas ir yra islaidos.. va irengtumete tokia uz 100000? ne! o uz 50000? ne! o uz 10000! gaaal! o uz 5000? TAIP! - todel kad rezultatas atitinka islaidas.. kazkur gi yra ta riba - mano nuomone jin arciau 5000 negu 15000.. nejua geriau gauti viena lishna % ziema uz 3guba kaina, o vasara uzdengti 2/3 brezentu? akyvaizdi nesamone..

o asmenishkai as megstu samodielkas daryti - ir tiek

EVOY, apie koki kosmini laiva mes kalbam? Kokios nanotechnologijos gali sugest elementarioj sildymo sistemoj? Nu kitaip nepavadinsiu, pernelyg paprasta sistema. KKK daug sudetingiau ir galimu bedu daugiau. Zmones labai nesunkiai patys tokias sistemas pasidaro, susirenka ir susimontuoja, ir tai nesiekia 2500Lt. Nu nera ten kam gesti. Valdiklis max 200Lt kainuoja. Grunfos siurbli uz 240Lt nauja nuperku. Boileris gali buti Drazica ar ACV. Su gerom nuolaidom bus artima kinietiskai kaina.
Siuo metu tiesiog eksperimento delei rimtai galvoju padaryt samadielna sistema ir pirminiai sklaiciavimai rodo visai nedideles investicijas. Kolkas tik absoliutus laiko trukumas stabdo.
Atsakomybes klausima sprendziu paprastai: sistema kuria pazystu ir esu isbandes, man garantijas teikt netrukdo. Jei deti pigiausia komplektacija, klientas visada yra ispejamas apie mazesne garantija, ar ribota, tarkim tik darbams. tas pats su kliento tiekiamomis medziagomis.
Visai nesvarbu kokia sistema, darbams as garantija galiu duot visada, del garantijos medziagoms yra atskira kalba, bet kai genda sistema uz 5000Lt ir kai genda vargu ar reciau uz 17000Lt tai irgi yra skirtumas, ypac kai ta garantija jau pasibaigusi.
Na o dabar kai visokie brandu "atstovai" taip sauniai bankrutuoja ir keicia imoniu pavadinimus, tai garantiju ilgalaikiu tiketis yra stipriai naivu.

Jei rasite laiko eksperimentui - galiu paieškoti komplektuojančiųjų netolimam užsieny, gal būt pavyks išspausti dar geresnę kainą. Bent jau savai sistemai neturiu iliuzijų dėl superbrendų - jų rinkos dalis sparčiai traukiasi, ko pasekoje atsiranda akcijos su nuolaidom iki 50proc - žr. EVOY įkeltą pvz. Bet net ir su akcijom - kainoje įskaičiuotas prekinis ženklas.

Kalbėti apie konkrečius dalykus šiuo atveju- tai ir yra traukioti sistemas iš konteksto. O tai- receptas likti prie malkų (nes pigiausiu yra KKK).
Ir kuo Jus netenkina galutinis rezultatas (pvz. PN), kai viskas paeiliui lyg ir brangu- o galutiniame rezultate vis vien lygiai tiek pat sėdėsi banko kišenėje. Tik kad atidavinėti lengviau: namo eksploataciniai kaštai mažesni- reiškia lengviau bus aplamai kvėpuoti.
Pasilieku prie nuomonės, kad nėra jokios prasmės išradinėti savus dviračius, ir gerokai išmintingiau pabučiuoti tam europiečiui (sau?) į paminėtą vietą. Imi schemą, kur visi galai jau senių senovėje suvesti- ir ja paprasčiausiai naudojiesi. Gilintis kelių mm šiltinimas labiau apsimoka- tai jau klaidžioti po lankas, ir be jokio tikslo gaišti laiką: copini tai juk visumą (pilną paketą), ir vertę turės išimtinai tik galutinis rezultatas (o ne atskiras visumos element kaina).

Taip kad, diskusijos gali kilti tik dėl senos statybos modernizavimo- sąlygos ten per daug skirtingos. Dėl naujos statybos- tų diskusijų nelabai ir bus. Saulės kolektoriai diskusijose dalyvauja tik „kiek“ ir „už kiek“- kiti klausimai jau ir šiandien nebeegzistuoja.

Ir kas Jums sakė, kad benzinas neįtraukiamas į visumą? Tai pas mus jis neįtraukiamas. Kitur- tai jau po truputi tampa norma, ir netgi valstybine strategija. Iš atminties. Ispanai jau pradėjo perėjimą prie elktroautomobilių. vokiečiai ir co. pajudės berods nuo 2013 metų. Netgi susidarė paradoksali situacija: kai poreikis jau suformuotas (valstybių paremti europiečiai, neretai jau turi įsirengę visai rimtas saulės jėgaines)- o pasiūloje beveik tuščia (masinė gamyba prasidės tik už poros metų). Taip kad: neužilgo namui teks ne tik pačiu savimi pasirūpinti- bet ir automobiliu. Mes vėl eilinį kartą bučiuosime europiečiams į tą pačią vietą- nes tautiškasis savitumas verčia tūkstantąjį kartą perskaičiuoti kiekvieno šiltinimo mm ekonominį efektą. O gal tie europiečiai suklydo savo skaičiavimuose?

P.S. Atsiprašau. Truputi užsimiršau, ir pasijutau PN temoje. Vis per tą visumą .

Mestelsiu savo trigrasi jei niekas neisizeis

a) brendas vs nebrendas, yra tokie malkiniai katilai Verner, ju kaina yra nuo 12klt, tie kas domisi duju generaciniais katilais, gali surasti uz 5klt ir dziaugtis wow kaip sutaupe. Tuomet visi galvoja kad parode brendui kaip jie moka tvarkytis, tik... neseniai teko "gaivinti" 17 metu senumo brendini katila, atpumpavom (elektronika) ir viskas toliau kuo sekmingai veikiai. Jei tai butu nebrendinis katiliukas manau po 17metu jis butu jau kokius 5 kartus virintas...

b ) saules kolektoriai pagrindinis sildymo saltinis... Kiek pamenu viena kolba duoda apie 100w silumos per valanda (cia vasara geru oru), taigi jei namui per valanda tarkim reikia 5kW (cia is akies) energijos isildyti patalpoms, tai gaunas jei sauletumas butu kaip vasara reiketu apie 50 kolbu, bet jei snekam apie rudeni ar ziema tai manau ir 150 kolbu gali neuztekti. Net jei ir uzteks tokio kolbu kiekio ka daryti vakare - saules tai nera (sukaupti i akumuliacine irgi nelabai gausis)? O kai ateis vasara - 130 kolbu stoves uzdengtos brezentu?
Kaip papildantis sildymo sistema saltinis gali buti, kaip pagrindinis - ne, nebent nakti veiktu menulio kolektoriai (dar nelabai teko apie tokius girdeti)

c) "Man niekam nereikia to saules kolektoriu nes jie neatsiperka ir as pasidarysiu pigesni varianta, su valdikliu uz 200lt ir t.t." - paprastai tokie variantai pradejus komplektuoti baigias juodos backos ant stogo, arba nudazytu juodai radiatorium po stiklu... neisizeiskit kolegos, bet jeigu jusu namai jau irengti, jeigu jau viskas sutvarkyta ir na nera ka veikti tada galite kazka pameginti pakrapstyti, bet priesingu atveju bus bereikalingas laiko svaistymas ir nervu gadinimas.

Dario ir Viliene- ko tai įtartinai susikukavote? Vis choru ir choru... Jei jau Jūs choru- tai ir atsakymas bus pagal besiklostančią tradiciją žydiškas:

Taip- be abejo susirinksite komplektą iš nebrendinių detalių. O kaip bus vėliau, jei užsinorės visą šią mišrainę paversti „protinga“. Rimtesniame brende- jau numatyta galimybė jungtis į Protingą namą. Tiesą pasakius- jų valdymas jau ir taip atitinka Protingo namo kriterijus. Dar daugiau- naujesniuose modeliuose, katilo valdymas jau bus Protingu namu (tik atitinkamas softas neinstaliuotas), prie kurio galės jungtis visos kitos sistemos. Tai kur tokiu atveju atrasti tuos nebrendais sutaupytus centus?

Dėl pačių kolbų- savo nuomonę jau esu ne kartą pareiškęs ištisomis litanijomis: nematau skirtumo tarp brendo ir nebrendo. Yra aišku niuansų- bet šiai dienai skaitykime skirtumo nėra. O visa kita? Negi kas norėtų tvirtinti, kad nėra jokio skirtumo tarp kokio brendinio superboilerio, ir nežinia kur ir kaip suvirintos jo kopijos? O juk toks boileris/akumuliacinė- vieta kur visoks brudas susitinka su geriamu vandeniu. Tai kuo verta labiau pasitikėti: kiniečiu su gorelka rankose- ar nešališku robotu kontrolieriumi?

Taip kad brendas vs nebrendas- slidus ir nevienareikšmiškas klausimas. Nėra jokių 100 % teisingų atsakymų.

Šioje diskusijoje susidursime su dar viena problema - kas yra kas. Kas yra brendas, pusbrendis, "samopalas", "kinas" ir visiškas šū... Ar egzistuoja kažkokia sistema, "brendiškumo" įvertinimui? Pvz čekų akumuliacinių talpų, boilerių gamintojas savo puslapyje giriasi 108m įmonės istorija. Čia brendas, pusbrendis ar "samopalas"? (Kinas akivaizdžiai netinka ). Kaip pavyzdį imu Lietuvos lengvąją pramonę: M&S (čia gan populiarus UK tinklas) nusiperki marškinius ar kostiumą(neretai pigiau nei Lietuvoje), o ten mažutėmis raidėmis (ne visada) "made in Raseiniai", pasirodo, lietuviška kokybė yra liuks tik savo prekės ženklu negali konkuruoti vakaruose. Tas pats bus ir su kitais brendais, santechnikoje/inžinierinėje įrangoje. Negali būti 100proc kad 'made in Germany' (dabar labai populiaru 'made in EU' - gal BG,LT,LV,PL?) iš tikrųjų tai ir reiškia. Vienintelis garsaus vardo pliusas - garantija ir noras tą vardą išsaugoti.
Todėl visiškai pritariu dėl "Taip kad brendas vs nebrendas- slidus ir nevienareikšmiškas klausimas. Nėra jokių 100 % teisingų atsakymų."

Kad nera to bendro konteksto - jis tik ismislas.. PN koncepcija - kuo mazensi energijos porekis o Saules kolektorius - kalba apie energijos gamyba, kuri turi savo kaina.. nu nesusije tie dalykai niekaip - kaip nesusija jusu PN energijos porekis su tuo kokius batus nesiojate ar tos masinos kuro sunaudojimo, kuria vairuojate.. aishq galima paimti uz ausu ir pritempti su logika va as sutaupiau kad batus nepirkau ar su dviraciu vazineju - todel man saules kwh kainuoja pigiau.. ir toki poziuri pavadinti visuma - bet tai tik saviapgaule

todel kad sedesi banko kishenije 12 menesiu per metus, o su brangesniu sildymi daugiau mokesi tik 6 men per metus.. ir bendrai paemus islaidas namo islaikimui - su kreditais ir t.t. - PN islaikimas bus brangesnis.. Is esmes PN yra tos pacios 150 kolbu - kurios vasara reikia uzdengti brezentu ir faktishkai ju nereikia.. taip ir PN - ziema jis dirba, vasara jis nereikalingas..ir dar uz 2guba kaina

Na va cia mano asmenine pozicija - as megstu isradineti dvirati O jau kiek patyrtis rodo kad svetimas geris yra menkiavertis - tai jau turbut ir kartot nereikia..

Iskelsiu naiuja klausima. Ar verta statytis saules kolektoriu ir moketi tukstancius,jei vietoj to gali isivesti miesto komunikacijas(silta vandeni)?

Miesto šiluma turi tik vienintelį privalumą - galinė įranga yra super paprasta ir nebrangi(pamaišymo boileris). Bet Kauno kwh kaina yra brangiau nei dujos ar skystas kuras. Standarto namui tai bus labai brangus šildymo būdas, jei pasyviam su mažu šildymo poreikiu - finale būtų nedidelė suma, bet kwh yra vistiek brangi.
Miestas šilto vandens vargu ar duos (negirdėtas atvejis)- gausite termofikatą kurio pagalba šiltą buitinį vandenį ruošitės pats savo name (boileryje). Taip kad boileriui, kuris jau yra vos ne brangiausia sudedamoji dalis, nesutaupysite.

Na,as apie namo sildyma negalvoju,tiesiog karsta vandeni,bet kadangi as nieko nesuprantu apie tai ar vedant komunikacijas atveda ir silta vandeni,ar tik salta tai ir aiskinuosi dabar. Tiesiog is to man kilo mintis,kas geriau,ar pastovus siltas vanduo is miesto ar saules kolektorius...
Itariu tik salta vandeni naujuose rajonuose veda. Blyn,tam reikale as visiskai zalias