Knygrišystė - 2 tema

Neturėjau idėjos kaip pabaigti knygelę - kaip tvirtinti viršelius, kur slėpti tą juostelę, kaip tvirtinti priešlapius ir t.t.

Taip, atrodo netvirtas (na, gal pati netvirtai surišau, kaip pirmą kartą), ir tinkamas gal tik tokiom knygelėm su kaspinais - tada nereikia sukti galvos dėl tų juostelių slėpimo Galbūt vis tik toks būdas tinka vieno lanko knygelėms, bet man vieno lanko knygelės atrodo truputį nerimtos, arba reikia dėti daug lapų, o nuo to kenčia išvaizda.

Šiandien pabaigiau. Dabar paslėgus laikau. Foto įdėsiu rytoj, manyčiau.

Atvirai pasakius, nepatiko šis būdas. Jaučiuos grįžusi atgal - pridirbau baisių klaidų... Bus pvz, kaip nedaryti.

Viena klaidų - palikau per mažai popieriaus traukiant viršelį, kampeliai nesuėjo Kitą kartą tikrai paliksiu daugiau popieriaus. Ir būtinai reiks nusipirkti mentelę, nes pirštais pridirbu aš visko...

taigi juostelė pasislepia, kai užsiklijuoja viršelis (juostelė atsiduria tarp suklijuotų priešlapio ir kietviršio) nepasiduokite, dėl tvirtumo tai taip, siūnant reikia kas kart įtempti (bet taip, kad neįplėštum popieriaus, traukt reikia vėrimo kryptimi, horizontaliai, jokiu būdu ne statmenai popieriui, tada neįpliš), beto kaip sakiau nugarėlėj prisideda kiti sutvirtinimai, labiausiai stabilizuoja viską klijai; ir šis būdas taikomas bet kokioms knygoms, ar vieno ar trisdešimties lankų bent jau pats siuvimas ant juostelių yra sakyčiau pagrindas, nes tuo pačiu principu daromi ir daugelis kitų įrišimo būdų.
aš tą seną knygą dabar tvarkau tai tą patį metodą taikau, galėsiu idėti nuotraukas etapais. tik šuo metu esu truputį strigusi, nes neturiu kartono viršeliams
o mentelė tai labai būtinas daiktas, aš ją gana vėlai įsigijau ir nesuprantu kaip gyvenau be jos iki tol. kažkuriam knygrišių konkurse užsienyje ir apdovanojimas yra kaulinė mentelė iš sidabro (kaip pas mus auksinė adata, ar kas ten), tai reik suprasti tai pagrindinis ir vienintelis specifinis (kitur nenaudojamas) įrišėjo įrankis

Reportažas. Pvz kaip nedaryt. Jūs taip nedarykit

Aš paklijavau bloko nugarėlę marle ir iš kraštų, turbūt neteisingai, nes man tada juostelės apgaubė bloką, ir nelabai kaip prisiklijavo. Turbūt nesupratot.
Nesuprantu, kaip su tom juostelėmis ir priešlapiais. Priešlapiai prisiuvami kartu juostelėmis ar ne?
Mentelę tikrai reikia nusipirkti... jaučiu didžiausia mano klaida jos neturėjimas.
nenusimenu, bandysiu kitus rišimo būdus ir kitaip gal.
Beje, kokią odą jūs naudojat savo knygelėms? Kur ją perkat/gaunat?

Suplyšusi knygelė ;(
Nugarėlės nėra, tai turbūt tektų dėti naują.

aha nelabai supratau kur ten ta marlė klijavosi (beje ji per silpna tam reikalui, būna toks pats audinys tik tvirtesnis, prie visokių pakietintojų ir flizelinų, ar kaip ten, kuriuos siuvėjai su lygintuvu prikepina, bet kad būtų be tų klijų (pati irgi tokio nerandu)), bet šiaip regis viską teisingai darėte, tik prisiklijavo negražiai. bet šitas (viršelio užklijavimo) momentas tikrai yra sudėtingas, mane pačia dar muša karštis kai reikia jį klijuoti ir visus iš kambario išveju, kad nesimaišytų. tikriausiai pradėjote klijuoti nuo kampų, ne nuo nugarėlės, todėl priešlapis neįsiteko ir pasibangavo. kitas dalykas, gal priešlapių popierius per minkštas, priešlapiai turi būti iš storesnio popieriaus, arba pakietinti papildomu popieriaus lakštu (iki lenkimo vietos, lenkimo vietoj nereikia).
šiaip priešlapio tvirtinimo būdų irgi yra daug. geriausia kai jis prisiūtas, bet siūlės neturi matytis kai atverti viršelį. toj knygoj mačiau siūloma daryti keturių lapų priešlapius, tada jis gaunasi kaip paprastas lankas, tik plonesnis už kitus (taip ir turi būti), ir siūlė nesimato (nes siūlas būna tarp antro ir trečio priešlapių lapo). kogero tai paprasčiausias būdas. jei priešlapis viengubas (vieno perlenkto lapo) tada gali būti paklijuojamas krašteliu prie pirmo lanko ir abu jie dar sutvirtinami apklijuojant audiniu (jei atsiklijuos priešlapis plyšys neatsiras), kuris iš priešlapio pusės būna ilgesnis, o iš lanko pusės vos poros milimetrų, tik kad apgaubtų lenkimo vietą. tada siūlė eina per pirmajį lanką, o priešlapio neliečia. oi jaučiu niekas čia neaišku. nu damušiu savo knygą pailiustruosiu, gal bus aiškiau..

o čia trečias būdas, daryti priešlapį vieno perlenkto lapo, bet truputį platesnį ir nugarėlės pusėj dar užlenkti kraščiuką, juo "apkabinti" pirmajį lanką ir susiūti tą lanką su kitais kaip įprasta. tas užlenkimas atsiduria tarp pirmo ir antro lanko.


ir tai ne paskutinis būdas..
pirmas ir paskutinis lankas (su priešlapiais) knygoje gauna daugiausia apkrovų, tad dažniausiai plyšta, tad jam dėmesio ir sutvirtinimų reikia daugiausia.

Supratau tą vietą apie priešlapius iš sulenktų lapų/plono lanko. Bet kaip tada išeina, kad kokiam 3 puslapy bus gražus priešlapių popierius vėl?

Dar vienas momentas. Ar reikia klijuoti blokus prie nugarėlės? Vienur randu, kad reikia, nors į knygas iš parduotuvės pažiūrėjus, atrodo kad neklijuota.

Marlė gal ir plonoka, bet dėjau kelis kartus perlenkus.
Kaip ją reiktų klijuot?
1 būdu ar 2?


O tą klausimą apie odą irgi atsakysit?

ai apie odą jau tiek kartų visur kartoju, kad tiesiog praleidau per skubėjimą. arenalis.com perku (vilniuj, kauno gatvėj)
marlė klijuojas pirmu būdu.
dėl nugarėlės būna dvejopai, kartais klijuojama, kartais ne. šiuo atveju (o ir dažniausiai) neklijuojama (lengviau vartosi paskui), nes yra kiti sutvirtinimai. viršelio daly nugarėlei kartonėlis irgi turi būt (tik plonesnis nei viršelio), pas jus jis yra regis, tai su juo tuo labiau neklijuojama .
o dėl priešlapių, tokiu atveju visi tie keturi lapai, t.y. visas tas plonas lankas turėtų būti iš vienodo "gražiojo" popieriaus. kad priešlapio lapų gaunas daugiau nieko tokio, dar geriau, nes anot lomsargio ilgai beverčiant tuos priešlapius susikaupi knygai, plius nusivalai pirštus ne į knygą, o į priešlapius.

*Kuri ten oda? Baldinė, galanterijai ar kokia?
*Taip ir klijavau. Tik tada man tos juostelės irgi prisiklijavo ir nemaloniai vartėsi. Kaip tada lieka tos juostelės? Tarp priešlapio ir puslapių ar tarp priešlapio ir viršelio?
*Aš priklijavau, taigi didžiausia klaida matyt... Nugarėlei dėjau kartono.
*Dažniausiai gražusis popierius būna vienpusis, tai tada bus priešlapiai, blogoji pusė, gražioji pusė, puslapiai?

Tikiuos, neatsibodau su klausimais

reik žiūrėt vietoj asortimentas ten įvairuoja ir nete ne viskas būna įdėta, o ir šiaip pačiupinėti būtina..


tarp priešlapio ir viršelio.

aha klaida, nugarėlė pasidaro nelanksti..


na kaip ir toj knygoj rašo (nes pati tokio būdo nenaudojau, bent jau su vienpusiu popierium neteko) reik gražiasias puses atsukt viena į kitą ir tada perlenkt (gaunas keturi lapai, o tarp antro ir trečio "negražioji"/tuščioji pusė. kad to išvengti galima juos tarpusavy suklijuoti tikriausiai, jei labai nervina, bet turbūt dar geriau paieškoti dvipusio popieriaus..

ne, tikrai ne smagu, kad domitės

dabar apie tą "restauravimą". pirmiausia tai nepatariu restauruoti patiems šeimos relikvijų ar juolabiau kokio nacionalinio paveldo o nešti tai specialistui. restauruojant stengiamasi išsaugoti kuo daugiau visokeriopos autentikos (tiek medžiaginės tiek visokios kitokios), o man svarbiausia buvo nei grožis nei autentika, bet funkcionalumas ir tvirtumas, taigi čia tiesiog netokios jau ir senos knygos atnaujinimas, ne restauravimas.
taigi senus viršelius mečiau lauk..
knyga atrodė taip:





iškarto supratau, kad kiekvienas atvejis būna individualus, tad ir sprendimai visada skiriasi (kaip ir žmogaus ligos atveju).
šiuo atveju pirmiausia reikėjo nuvalyti nugarėlę. kišau knygą į spaustuvą, drėkinau nugarėlę tamponėliu ir klijams suminkštėjus gramdžiau steku.



ilgai gramdžiau.. vis padrėkindama. (klijai tie rudi man buvo pažįstami, nežinau kaip jie vadinasi, pas mus vadindavo medžio klijais, bet žinau, kad jie yra nuplaunami). nuvalius atrodė taip:



apžiūrėjus supratau, kad neverta ardyti knygos jei negali restauruoti popieriaus. nes dažniausiai kai kurių lankių išorinis lapas būna (arba bus beardant) įplyšęs ar perplyšęs per lenkimo vietą. tad jų remontas būtų neišvengiamas. o ir pats popierius nuo senumo tikrai buvo kur kas trapesnis nei naujas . nors senas siūlas kai kur buvo nutrūkęs, bet nė vienas lapas ir nė viena lankas nebuvo iškritęs (išskyrus paskutinį vieną lapą), todėl aš nutariau neardyti tos knygos, tačiau vistiek sutvirtinti ir greta seno persiūti naujai. (improvizacija). ir beto tuo pačiu prisiūti naujus priešlapius, kad anie nesilaikytų vien tik ant klijų..
taigi padariau priešlapius (ten matos tas paklijuotas audinys (aplink priešlapio lenkimo vietą), apie jį ir rašiau ankstesniam poste) ir tuo užlenktu kraštelius priklijavau juos prie pirmo ir paskutinio lanko (juk vistiek teks siūti jau susiūtą knygą):



tada siuvau. tik dygsnių vietą reikėjo parinkti taip, kad viduj nesidubliuotų su senu siūlu ir nesudarytų dvigubo storio. beto visą siuvimą talpinau kuo arčiau vidurio, nes galuose kaip sakiau lankų lenkimo vietos nuo trinties jau daug kur įplyšusios, nebūtų kur vert to siūlo gavos, kad siuvau tik ant vienos juostelės, bet šiaip darant knygą, ypač didesnę, vienos juostelės tikrai nepakaktų.



o toliau kaip darant naują knygą, užteptas nugarėlėj klijų sluoksnis, jis išdžiūsta, tada klijuoju kraftpopieriaus juostelę (nugarėlės pločio)



tada "marlę", jau platesnę, kaip kibirkštėlės piešiny A variantas, (tik prieš tai dar kaptalus galuose paklijavau):



ir beliko įklijuotį bloką į viršelį.




(ačiū, kam užteko kantrybės skaityt )

kokia išsami restauravimo pamoka

trr, labai įdomiai apie restauraciją
Matau, kad mano atveju reikia gal kitaip daryt?
Išpjauti naują nugarėlę, ją kaip nors sujungti su viršeliais (senais) ir sukabinti puslapius, ne? Į tą pusę galvoju?
Pastebėjimas, labai plyšta ir dėvisi kulinarijos knygos

Paskaičiau seną temą, keli klausimai paaiškėjo Supratau savo klaidas...
Reikia rasti laiko naujom knygutėm daryti

Beje, norėjau pasiklausti apie dėžutes knygelėms. Ne tokias labai sudėtingas. galbūt tokias paprastas (kaip saldainių). Gal kokių brėžinių ar metodikų galit pasiūlyti?

kad nebūtų betvarkės, yra atskira tema dėžutėms : Dėžutės
arba Dovanų pakavimas ( čia irgi galima rasti idėjų)