o aš skaitau, kad geriausias atvejis kai ex yra draugas, bet turi savo antrą pusę (kaip ir aš).. Pas mane yra taip: jeigu nematau ex po išsiskyrimo, tai prasideda mintys "o gal nereikėjo skirtis, gal paskubėjau" ir t.t., nors protas tikrai įsitikinęs savo sprendimu.. Jei ex matau pastoviai, tai visad matau jame tą, dėl ko išsiskyrėm ir kas mane nervina jame kaip partneryje

Todėl tai man tarsi pastovus priminimas, kad tikrai nenoriu grįžt

Kuo dažniau matau, tuo dažniau sau pasakau "ačiū Dievui, kad esame tik draugai"
Kas liečia "sugulovus", tai čia nesvarbu ex ar ne, tokia mintis gali kilti bendraujant su bet kuriuo vyru, statusas neturi reikšmės manau.. Nors man tokių problemų nekyla